Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. Š. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys byloje – UAB „Intrum Lietuva“, UAB „GELVORA“, UAB „Conlex“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Šilėja“, UAB „VILNIAUS VANDENYS“, UAB „Ignitis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, Luminor Bank AS Lietuvos filialas, AB Vilniaus šilumos tinklai, S. K., antstoliai Arminas Naujokaitis, Dainius Šidlauskas, Irmantas Gaidelis, Andrius Bublys, Donatas Kisielius, Brigita Palavinskienė, Saulius Mulevičius, Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, Neringa Lipeikienė ir Vytautas Mitkus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo AB Vilniaus šilumos tinklai pateikė prašymą nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo antstolis Mindaugas Dabkus pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo antstolis Arminas Naujokaitis pateikė prašymą nagrinėti bylą teismo nuožiūra antstoliui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens UAB „Baltijos kredito sprendimai“ likvidatorius pateikė pranešimą apie tai, kad UAB „Baltijos kredito sprendimai“ vienintelis akcininkas 2021 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą likviduoti bendrovę. Likvidatorius prašo suinteresuotą asmenį pašalinti iš bylos ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė pateikė prašymą bylą nagrinėti teismo nuožiūra antstolei nedalyvaujant.

Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko. Bankroto bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas be neatvykusių suinteresuotų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesio algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi tarp kitų įpareigojimų šalinti pareiškimo trūkumus, taip pat įpareigojo pareiškėją pateikti teismui nutartyje nurodytus įrodymus bei papildomus paaiškinimus. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, taip pat teismo posėdžio metu jos teikti paaiškinimai leidžia teigti, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA. Teismas įvertino pareiškėjos pateiktus duomenis apie įsipareigojimų dydį pradiniame ir patikslintame pareiškimuose, taip pat antstolių patvarkymuose ir pranešimuose nurodytus duomenis apie skolos sumas, išraše iš Antstolių rūmų sistemos, išraše iš pareiškėjos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), iš kurių visumos nustatyta, jog pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro ne mažiau kaip 17 020,34 EUR, neįskaitant antstolio Andriaus Bublio 2021 m. kovo 29 d. pritaikytų apribojimų. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išraše yra matomi antstolio Andriaus Bublio pritaikyti apribojimai 14 499,73 EUR sumai vykdomojoje byloje Nr. 0042/21/00365, tačiau pareiškėjos pateiktoje pažymoje apie visus antstolių vykdomus išieškojimus iš jos nėra duomenų apie vykdomąją bylą Nr. 0042/21/00365. Pareiškėja teismo posėdžio metu aplinkybių apie šiuos apribojimus negalėjo patikslinti. Pareiškėja teikė duomenis apie tai, kad ji informavo žinomus savo kreditorius ir išieškojimą vykdančius antstolius apie ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. O paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Bylos duomenų pagrindu konstatuotina, kad pareiškėja pagal turtinę padėtį (turimą turtą bei gaunamas pajamos) negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Bylos duomenys leidžia teismui konstatuoti, kad pareiškėja yra nemoki.

Taip pat pažymėtina, jog vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme, privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio įstatymo ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas yra net nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

Pareiškėja paaiškino, kad jos tikėtinos gauti pajamos apie 456 EUR per mėnesį. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja tapo nemoki dėl per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių ar, kad ji yra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, ir jos teistumas nėra išnykęs, bei dėl to būtų tapusi nemoki (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ nėra duomenų, kad pareiškėja jau buvo kreipusis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad būtų iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvė būtų pareiškėja, bankroto byla.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Pažymėtina, kad aiškindamas nesąžiningumo sąlygą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016). Asmens nesąžiningumas fizinio asmens bankroto byloje neturi būti vertinamas plečiamai, t. y. nesąžiningumo samprata dėl bankroto instituto specifikos suprastina, neperžengiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto ribų.

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasi, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačios skolininkės (pareiškėjos), nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, nes nei jos gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui kils pareiga patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu galės būti patikrinti pareiškėjos per nurodytą laikotarpį sudaryti sandoriai, esant pagrindui, atkuriamas pareiškėjos mokumas. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, šiuo atveju yra pagrindas iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, todėl pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti fizinio asmens bankroto administratorių.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. FABĮ nenustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų parinkti fizinio asmens bankroto administratorių, tačiau kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra nurodęs, jog tokiu atveju teismas turėtų atsižvelgti į: pirma, kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus požymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat įmonių skaičius ir pan.); antra, kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.); trečia, kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo, bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį, daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedūras ir pan.).

Pažymėtina ir tai, kad pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą, fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Be to, apibrėžiant bankroto administratoriaus teises ir pareigas, nustatyta, kad bankroto administratorius gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktai). Taigi šiuo institutu pirmenybė skiriama ne tik skolininko, bet ir kreditorių interesams užtikrinti, t. y. teisingai skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrai išlaikyti. Nagrinėjamu atveju visi kreditoriai turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, buvo informuoti apie bylos nagrinėjimą ir apie paskirtą teismo posėdį.

Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus UAB „Stiprus žmogus“ pateiktus įkainius, tvirtina 213,80 EUR sumą, kurią bankroto administratorius gali naudoti bankroto procedūroms atlikti iki bus patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir pareiškėjos mokumo atkūrimo planas (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėja prašo teismo nustatyti 306 EUR būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sumą, teigia, kad jos numatomos mėnesio pajamos sudarytų 456 EUR užsiimant individualia (duomenys neskelbtini) veikla.

Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad fizinio asmens bankrotas nėra priemonė fiziniam asmeniui išvengti skolos mokėjimo. Fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrintini didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytą sumą būtinųjų poreikių patenkinimui ir pareiškėjos nurodomą planuojamų gauti pajamų per mėnesį dydį, į tai, kad suma nustatoma būtent būtiniems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtina 306 EUR sumą pareiškėjai reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, kurios, teismo vertinimu, šiuo atveju yra protingo dydžio, įvertinus pareiškėjos gaunamas pajamas ir tikslą mažinti skolų naštą kreditoriams (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkinti.

Iškelti pareiškėjai S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), fizinio asmens bankroto bylą.

Paskirti S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriumi UAB „Stiprus žmogus“, j. a. k. 304073963 (asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo Nr. B-JA274).

Nustatyti 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 213,80 EUR sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti S. Š. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 306 EUR lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį S. Š. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, registruotino turto duomenis tvarkančioms įstaigoms: valstybės įmonei „Registrų centras“ ir valstybės įmonei „Regitra“, S. Š. aptarnaujančioms kredito įstaigoms (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.