Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-220-714/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
e2-220-714/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Lukšienė
Ieškovas
M. J.
Atsakovas
V. U.
Advokatai
Osvaldas Radimonas, Sonata Žukauskienė
Kategorijos
  • 2.6.8.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-220-714/2020Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00825-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1.; 2.6.10.6.; 2.6.11.16.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė,sekretoriaujant Ernestai Sakalauskienei, Eglei Macijauskienei,dalyvaujant ieškovui M. J., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,atsakovui V. U., jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J., atstovaujamo advokatės Sonatos Žukauskienės, ieškinį atsakovui V. U., atstovaujamo advokato Osvaldo Radimono, dėl pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

2019 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose gautas ieškovo M. J. (toliau – ieškovas) ieškinys dėl pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo atsakovui V. U. (toliau – atsakovas). Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti 2019 m. birželio 19 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – sutartis), priteisti ieškovui iš atsakovo 7500 Eur sumokėtą kainą už parduotą transporto priemonę „VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – automobilis), įpareigoti ieškovą grąžinti automobilį atsakovui, priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovas ieškovui pardavė automobilį už 7500 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad automobilis yra su defektais, kurie trukdo juo naudotis, atsakovas apie automobilio defektus neinformavo. Ieškovas nurodė, kad jei jis būtų žinojęs apie šiuos automobilio trūkumus, jis jo nebūtų pirkęs.

Atsiliepimas

Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad jis nežinojo apie automobilio trūkumus, jiems atsiradus, jis apmokėjo automobilio remonto išlaidas. Atsakovas nurodo, kad, galbūt, pats ieškovas elgėsi neapdairiai, trūkumai galėjo atsirasti dėl jo netinkamo automobilio eksploatacijos, galbūt, serviso darbuotojai tinkamai neapžiūrėjo automobilio, o, galbūt, tai yra normalus automobilio nusidėvėjimo rezultatas, nes šis automobilis yra 14 metų senumo.

Ieškovas M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad internetiniame skelbimų portale www.autogidas.lt jis pamatė jam patinkantį automobilį, kurio kaina buvo nurodyta 8000 Eur. Tada jis paskambino automobilio pardavėjui, jie susitarė susitikti ir apžiūrėti minėtą transporto priemonę. Jis kartu su R. G., M. A., K. Š. važiavo apžiūrėti parduodamą automobilį. Jis su minėtu automobiliu pasivažinėjo apie 30 km, ir jam, lyg, viskas atrodė tvarkoje, nors nei jis, nei jo draugai nėra mechanikai. Pardavėjas automobilį norėjo parduoti už 8100 Eur, tačiau jie nusiderėjo iki 7550 Eur. Jis paliko pardavėjui 50 Eur rankpinigių. Kitą dieną jis atvažiavo pas automobilio pardavėją kartu su M. A. ir M. A.. Pardavėjas nenorėjo, kad jis jam padarytų pavedimą internetu, o norėjo, kad jis su juo atsiskaitytų grynais pinigais. Jie sutarė minėtą automobilį parduoti už 7500 Eur. Kai jie atvažiavo sumokėti 7500 Eur už automobilį, namuose buvo atsakovo sūnus D. U. (toliau – atsakovo sūnus), kuriam jis padavė pinigus. Atsakovo tuo metu namuose nebuvo. Pinigų padavimo metu buvo M. A. ir M. A.. Jis turi tos dienos pinigų išsigryninimo bankomate išrašą. Atsakovo namuose, (duomenys neskelbtini), jie pasirašė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovo sūnus patvirtino, kad automobilis yra paruoštas ilgoms kelionėms, variklis darytas, viskas pakeista. Trijų dienų laikotarpyje, jis su šiuo automobiliu nuvažiavo 100 km, kuomet užsidegė tepalo lemputė, aušinimo skysčio lemputė. Tada, grįžęs namo, jis užsirašė į automobilių servisą „Detalita“. Su šiuo automobiliu jis nevažiavo, jis stovėjo M. A. tėvų garaže. Po savaitės „Detalita“ darbuotojai apžiūrėjo automobilį, ir pasakė visus automobilio gedimus: vandens siurblio keitimas, didelis tepalo pralaidumas variklio srityje, kondicionavimo sistemos nesandarumas, kuro aušinimo radiatoriaus nesandarumas, pašaliniai garsai variklio skyriuje. Ji dėl pašalinių variklio garsų paskambino atsakovui. Atsakovas pasakė, kad taip turi būti. Autoserviso darbuotojai jam pasakė, kad taip neturi būti, jie pasakė, kad yra problemos su varikliu. Ieškovas iš atsakovo pareikalavo grąžinti pinigus, o jis atiduosiąs atsakovui automobilį. Atsakovas nesutiko. Atsakovas pasakė, jog jis atvežtų jam automobilį, ir jis sutvarkys automobilio trūkumus. Atsakovas ieškovo automobilį nuvežė į autoservisą „Juta“, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas iš serviso pasiėmė automobilį, ir, važiuojant atgal į (duomenys neskelbtini), vėl užsidegė automobilio variklio lemputė. Kadangi jam neapsimokėjo važinėti tiek kilometrų pirmyn atgal iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tada jis kitą dieną nuvažiavo į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini). Autoserviso darbuotojai jam pasakė, kad praktiškai dėl nurodytų gedimų niekas nebuvo daryta, tik nuplautas variklis. Po kiek laiko, bevažiuojant, sugedo automobilio vožtuvo daviklis. Su šiuo automobiliu visiškai nėjo važiuoti. Nuo automobilio įsigijimo jis su ja nuvažiavo apie 900 km, įskaitant kelionę pirmyn ir atgal iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), autoservisus ir panašiai. Su tralu jis nugabeno automobilį į autoservisą, kur sutvarkė automobilio EGR vožtuvo daviklį. Po kiek laiko, pasukus vairą, visiškai užgeso variklis ir nebeužsikūrė. Jis vėl užsirašė eilę į autoservisą „Detalita“. „Detalita“ darbuotojai nustatė šiuos gedimus: aušinimo sistemos nesandarumas, didelis tepalo pralaidumas variklio skyriuje, kuro aušinimo radiatoriaus nesandarumas, užsikirtęs alkūninis velenas, netinkami pritvirtinimai EGR vožtuvo aušintuvuose, oro įsiurbimo sistema sutepta hermetiku, netinkamas turbinos žarnos sutvirtinimas. Tada jis paskambino atsakovui, nes jis norėjo jam grąžinti automobilį, ir, kad jis jam sugrąžintų pinigus. Atsakovas nesutiko. Sutartyje yra nurodyta 4000 Eur suma. Atsakovas prašė, kad jie rašytų mažesnę sumą, siekiant išvengti mokesčių. Iš tikrųjų, jis sumokėjo 7500 Eur už automobilį. Atsakovas jam visada sakė, kad šio automobilio variklis yra dantratinis, todėl toks garsas turi būti. Jis neeksploatuoja automobilio nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. Jis su šiuo automobiliu važiavo apie savaitę laiko. Atvykus pirkti automobilio, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis jau buvo pasirašyta atsakovo, nurodyta kaina 4000 Eur. Atsakovo sūnus neturėjo jokio įgaliojimo sudarant šią sutartį. Jis padavė pinigus atsakovo sūnui 50 Eur kupiūromis, iš viso – 7500 Eur. Bankomate jis išsigrynino 7900 Eur, tam, kad įpilti kuro, apdrausti transporto priemonę ir panašiai. Jis iš atsakovo neprašo pinigų, sumokėtų už draudimą. Jis kreipėsi į autoservisą „Autojuta“. Ten jam pasakė, kad geriausia yra pakeisti visą variklį, kurio kaina 20000 Eur, tačiau jis nesutiko. Transporto pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodyta, jog nėra jokių gedimų. Perkamą automobilį jis atvažiavo apžiūrėti du kartus. Automobilį aprodė atsakovo sūnus. Jis su atsakovu bendravo tik telefonu. Jis pasitikėjo pardavėju, kuris sakė, kad viskas yra tvarkinga. Jis automobilį apžiūrėjo tik iš išorės, nes techninės automobilio pusės jis nesupranta. Autoserviso „Juta“ darbuotojai elektroniniu paštu jam atsiuntė, kokius gedimus jie pašalino. Važiuojant iš autoserviso „Juta“, variklio barškesys, vis tiek, buvo likęs. Jis pats nekeitė automobilio tepalų. Automobilio pardavėjas jam patvirtino, jog automobilio tepalai yra pakeisti.

Atsakovas V. U. teismo posėdžio matu parodė, kad jis pardavė savo automobilį, su kuriuo pats važinėjo dvejus metus. Tai buvo tvarkingas ir prižiūrimas automobilis, laiku keičiami tepalai. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Kadangi jo sūnui D. U. reikėjo pinigų, o jo turėtas automobilis VW „Multivan“ jam tapo nereikalingas, nes automobilis stovėjo apie pusę metų nenaudojamas, todėl jis nusprendė parduoti šį automobilį. Šį automobilį pardavė ir pinigus pasiėmė jo sūnus, tačiau su jo žinia. Skelbimą į internetą įdėjo jo sūnus, jis tvarkė visus reikalus, susijusius su automobilio pardavimu. Kadangi skelbime buvo nurodytas jo telefono numeris, susidomėję asmenys skambindavo jam. Vienas asmuo buvo atvažiavęs apžiūrėti automobilį kartu su mechaniku. Klientas po apžiūrėjimo pasakė, kad variklis dirba gražiai, nėra jokių tepalų nuvarvėjimo. Pirkėjas paliko 50 Eur rankpinigių. Jis surašė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir paliko sūnui. Sutartyje apie defektus nebuvo ką rašyti, nes jų nebuvo, automobilis buvo idealiame stovyje. Po savaitės jam paskambino pirkėjas, ir pasakė, kad iš automobilio variklio matosi tepalo pavarvėjimai. Pirkėjas jam telefonu padiktavo autoservise nustatytus automobilio defektus. Ieškovas prašė jo sutvarkyti šiuos defektus. Jis sutiko. Jis pasiūlė atvežti automobilį į autoservisą „Juta“, esantį (duomenys neskelbtini), ir apmokėti sąskaitą. Ieškovas pats nuvežė ir pasiėmė automobilį. Jis tik apmokėjo už automobilio remontą. Po savaitės jam vėl paskambino ieškovas, ir pasakė, kad automobilis, vis tiek, yra su gedimais. Tada jis jam pasiūlė važiuoti į autoservisą „Juta“. Ieškovas nesutiko važiuoti į (duomenys neskelbtini). Važiavo toliau su tuo automobiliu. Po mėnesio jam vėl paskambino ieškovas ir pasakė, kad jis pasikeitė tepalus ir, kad užsidegė geltona automobilio lemputė. Jis jam pasakė, kad jam taip nėra buvę, ir, kad tepalų keisti nereikėjo, nes jie buvo neseniai pakeisti. Ieškovas jo paklausė, kur reikia prisukti buksyrą. Jis jam pasakė, kad šio automobilio pavarų dėžė yra automatinė, automobilio tempti negalima. Ieškovas pasakė, kad čia nieko tokio. Ieškovas jam vėl paskambino po savaitės, ir pasakė, kad jis buvo autoservise, ir, kad yra užkaltas automobilio variklis. Ieškovas jo prašė grąžinti pinigus, o jam pasiimti atgal automobilį. Jis sutiko grąžinti automobilį su ta sąlyga, kad jis jam atvežtų automobilį tokios būklės, kokį jis iš jo nupirko. Ieškovas jam pasakė, kad jis jam atveš automobilį ant tralo. Jis nesutiko. Ieškovas pasakė, kad kreipsis į teismą. Ieškovas jam pradėjo rašyti trumpąsias SMS žinutes, sakydamas, jog jo advokatė yra labai stipri, visada laimi tokio pobūdžio bylas. Jis sutiko dėl kreipimosi į teismą. Jo sūnus jam pasakė, kad už automobilį jis gavo 4000 Eur. Alkūninis velenas gali užsikirsti įpylus ne tokius tepalus, kažko nepadarius. Jei užsidegė geltona lemputė, jis negalėjo važiuoti, o jis toliau važiavo. Atsakovo nuomone, pats ieškovas netinkamai eksploatavo automobilį, todėl, šiuo atveju, yra ieškovo kaltė. Ieškovas jam pirmą kartą dėl automobilio trūkumų paskambino po savaitės nuo automobilio pirkimo. Autoservisui „Juta“ už automobilio remontą jis sumokėjo 130 Eur. Jis nesidomėjo, kokie darbai buvo atlikti autoservise „Juta“. Jo sūnus pradėjo užsiiminėti automobilių prekyba nuo tada, kai jis pardavė jo automobilį. Po parengiamojo teismo posėdžio jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti automobilį. Automobilis neužsikūrė. Gali būti, kad automobilio raktelio baterija yra nusėdusi. Automobilis visiškai nereaguoja į rakto sukimą. Jis nesupranta, iš kur tiek automobilyje defektų.

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra jo draugas, kuris nori nutrakti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovu, atiduoti jam automobilį ir susigrąžinti 7500 Eur. 2019 metų birželio mėnesį jis su ieškovu važiavo kartu apžiūrėti automobilį. Tada jis, ieškovas, ieškovo draugė ir dar vienas draugas važiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną apžiūrėti automobilį VW „Multivan“. Šį automobilį aprodė atsakovo sūnus. Atsakovas tuo metu buvo išvykęs į užsienį. Jie apžiūrėjo automobilį, ieškovas su juo pavažinėjo. Tada jie pradėjo derėtis dėl kainos. Skelbime buvo nurodyta 8100 Eur automobilio kaina. Atsakovo sūnus sakė, kad automobilis yra ruožtas ilgoms kelionėms, yra labai geros būklės, iš pradžių, sakė, kad nieko nenuleis, bet galiausiai jie sutarė už 7550 Eur ir ieškovas paliko 50 Eur rankpinigių. Jis nėra mechanikas. Apžiūros metu automobilis jam atrodė įprastos būklės. Jokių garsų iš automobilio variklio nebuvo girdėti. Apie variklio defektus jie nekalbėjo. Atsakovo sūnus apie jokius trūkumus nekalbėjo. Atsakovo sūnus kalbėjo, kad jo tėtis labai prižiūri automobilius, dalyvauja automobilių sporto varžybose, jis pats prekiauja automobiliais, ir, kad šis automobilis buvo ruožtas ilgoms kelionėms. Automobilis stovėjo garaže. Po kiek laiko jam paskambino ieškovas, ir pasakė, kad prasidėjo problemos su automobiliu, sakė, kad atsirado keistas variklio garsas, bėga tepalas ir panašiai. Jam buvo keista, kad toks geras automobilis, o taip greitai subyrėjo. 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo jo vestuvės, ir, kai visi svečiai išvažinėjo, ieškovo automobilis visiškai sustojo ir nebeužsivedė.

Liudytojas K. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra jo draugas. Ieškovas skelbimuose rado jam patinkantį automobilį, ir jį važiavo apžiūrėti į (duomenys neskelbtini). Jie apžiūrėjo automobilį, pravažiavo su juo. Automobilis stovėjo garaže. Automobilis buvo tvarkingas. Ji nėra mechanikas. Važiuojant pašalinių garsų nebuvo, užsidegusių lempučių nematė. Skelbime buvo nurodyta 8100 Eur kaina. Pardavėjas sutiko parduoti automobilį už 7550 Eur. Jis nesidomėjo tokio automobilio kaina rinkoje. Po kelių dienų ieškovas jam pradėjo skųstis nupirktu automobiliu, kad sumokėjo tiek pinigų, o automobilis genda. Ieškovas sumokėjo 50 Eur rankpinigių. Atsakovas nenorėjo leisti kainos, nes sakė, kad automobilis buvo ruožtas ilgoms kelionėms, yra labai geros būklės. Ieškovo automobilis visiškai sugedo 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir nuo to laiko nebevažiuoja. Atsakovo sūnus pats sakė, kad jis užsiima automobilių prekyba. Atsakovo sūnus sakė, kad automobilis yra jo tėvo, t. y. atsakovo. Jis girdėjo variklio garsą, ar buvo bildesių, negali pasakyti.

Liudytoja M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra jos gyvenimo draugas, jie kartu veda bendrą ūkį. Jie rado skelbimą internete, jog parduodamas automobilis „VW Multivan“. Skelbime buvo nurodyta kaina 8100 Eur. 2019 metų birželio mėnesį jie ir dar du draugai važiavo į Raudonę apžiūrėti minėtą automobilį. Išoriškai jis atrodė tvarkingas. Jie pravažiavo apie 10 – 15 km. Tada jie pradėjo derėtis dėl kainos. Jie nusiderėjo iki 7550 Eur už minėtą automobilį. Ieškovas atsakovo sūnui padavė 50 Eur rankpinigių. Po keleto dienų jie atvažiavo pirkti automobilį. Jie surašė sutartį, padavė atsakovo sūnui pinigus ir išsiskirstė. Po keletą dienų jie išvažiavo prie ežero. Automobilio skydelyje užsidegė lemputės, pradėjo bėgti skysčiai. Atsakovas žadėjo sutvarkyti. Tolimesnė eiga jai nėra visiškai žinoma. Ji žino, kad už atsakovo pinigus buvo sutvarkytas automobilis, tačiau visi tolimesni gedimai buvo tie patys, niekas nepasikeitė. Jų automobilis sugedo visiškai per jų draugų vestuves. Ieškovas pavargo nuo automobilio gedimų ir tvarkymo, todėl norėjo susitarti su atsakovu, kad jis jam grąžintų pinigus, o jis jam grąžintų automobilį. Atsakovas nesutiko. Jie gyvai bendravo su atsakovo sūnumi. Atsakovo sūnus sakė, kad automobilis yra idealiai sutvarkytas, viskas yra pakeista, automobilis ruoštas ilgoms kelionėms. Išoriškai viskas atrodė gerai, tačiau pavažiavus kelis šimtus kilometrų, automobilis pradėjo gesti. Atsakovo sūnus sakė, kad jis užsiima automobilių pardavimu, todėl jai atrodė, kad jis supranta apie automobilių techninę pusę. Prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini) pirkti automobilį, jie nuvažiavo į banką ir nusiėmė 8000 Eur. Atsakovas prašė sumokėti pinigus grynais. Atsakovas prašė į transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį įrašyti 4000 Eur, o ne 7500 Eur. Kupiūros buvo po 50 Eur. Ieškovas pinigus padavė atsakovo sūnui. Ji neatsimena, ar jiems atvažiavus transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis jau buvo surašyta. Šioje sutartyje jau buvo atsakovo parašas, nors sutartį jiems padavė pasirašyti atsakovo sūnus. Pinigai buvo sumokėti (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo ji, ieškovas ir M. A., t. y. jos brolis. Automobilis visiškai sugedo 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir nuo to laiko jis yra visiškai nevažiuojantis. Po parengiamojo teismo posėdžio atsakovas atvyko kartu su savo sūnumi. Jie atsivežė kitą akumuliatorių, tačiau automobilio nepavyko užkurti.

Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra jo sesers draugas. Atsakovo jis nėra matęs. 2019 metų birželio pradžioje jam paskambino jo sesuo ir pasakė, kad jie buvo (duomenys neskelbtini) apžiūrėti automobilį. Ji jam sakė, kad automobilis jiems patiko, padavė 50 Eur avansą, ir po savaitės važiuos pasiimti šį automobilį. Ji paklausė, ar jis galėtų kartu su jais važiuoti ir padėti parsivaryti minėtą automobilį. 2019 metų birželio 19 d. jis važiavo į (duomenys neskelbtini) su motociklu apžiūrėti automobilį. Ieškovas ir jo sesuo važiavo priekyje su mašina, o jis iš paskos su motociklu. Kieme jau stovėjo automobilis. Automobilio pirkimo metu buvo jis, ieškovas, jo sesuo ir jų vaikas. Iš kitos pusės buvo atsakovo sūnus ir atsakovo žmona. Jo sesuo kalbėjo su atsakovo žmona, o jis ir ieškovas bendravo su atsakovo sūnumi. Jie apžiūrėjo automobilį, pravažiavo su juo. Jokių nesklandumų nebuvo. Jis girdėjo keistą variklio garsą, kažkokį pulsavimą. Jis pasiteiravo ieškovo, ar jis tikrai nusprendė pirkti šį automobilį. Ieškovui patiko automobilis. Atsakovo sūnus kartojo, jog automobilyje viskas yra sutvarkyta, pakeista, davė atsarginių detalių. Ieškovas nusipirko minėtą automobilį. Garaže ant staliuko jie surašė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Ji jau buvo paruošta iš anksto, t. y. surašyti pardavėjo duomenys. Sutartyje nebuvo surašyti pirkėjo duomenys. Jam sesuo sakė, kad prašė šiek tiek daugiau nei 8000 Eur, bet jie nusiderėjo iki 7500 Eur. Jam pasirodė keista, kad sutartis jau buvo supildyta iš anksto ir sutartyje nurodyta kaina 4000 Eur. Jis paklausė atsakovo sūnaus, kodėl yra nurodyta nepilna suma, jis atsakė, kad jis negali daugiau rodyti, nes gresia susimokėti mokesčius. Jie supildė sutartį, atsakovo sūnus paėmė pinigus, kupiūros buvo po 50 Eur. Atsakovo sūnus prie jo akių pinigus padavė mamai, ir pasakė, kad tie pinigai yra ne jo. Jis sėdo ant motociklo ir išvažiavo. Jis nėra mechanikas. Jo supratimu, automobilio variklis dirbo netolygiai, buvo pulsavimas. Jis dirba kriminalinės policijos pareigūnu. Jo draugas užsiima automobilių prekyba. Jis jam pasakė, kad automobiliai „VW Multivan“ yra labai lepūs, todėl patarė žiūrėti atidžiai. Jis įspėjo ieškovą, kad variklis dirba negražiai, bet ieškovas vis tiek norėjo šio automobilio. Atsakovo parašas sutartyje jau buvo uždėtas, nors jo namuose nebuvo.

Liudytojas D. U. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas yra jo tėvas, o ieškovas yra automobilio pirkėjas. Kadangi jo tėvas buvo išvykęs į užsienį, todėl jis ieškovui aprodė automobilį. Jis įkėlė skelbimą į internetą. Ieškovas atvažiavo apžiūrėti minėtą automobilį, defektus. Jie suderino kainą 7500 Eur. Ieškovas padavė 50 Eur rankpinigių ir išvažiavo. Po 2 – 3 dienų jam paskambino ieškovas, išvardino defektus dėl įbrėžto kėbulo, automobilio salono problemas, todėl jie dar nusiderėjo iki 4000 Eur. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Degė geltona „Airbag“ lemputė. Skelbime buvo nurodytas jo tėvo telefono numeris. Vėliau ieškovas skambino jam. Jo tėvas sakė, kad, pardavęs automobilį, jis galės pasiimti uždirbtus pinigus, todėl jis leido nuleisti kainą iki 4000 Eur. Po savaitės ieškovas atvažiavo pasiimti automobilį. Jie buvo atvažiavę trise. Jie dar kartą apžiūrinėjo automobilį, pravažiavo. Tada sumokėjo pinigus, pasiėmė automobilį ir išvažiavo. Sutartį iš anksto buvo surašęs jo tėvas. Pirkėjas pats užsipildė savo duomenis. Automobilio pirkimo metu jo tėvo namuose nebuvo. Ieškovas jam sumokėjo 3950 Eur. Pinigų padavimo metu buvo jis ir ieškovas. Tuo metu ieškovo žmona su vaiku kalbėjo su jo mama lauke. Asmuo, kuris buvo atvažiavęs su motociklu, jau buvo išvažiavęs. Teismo posėdžio metu D. U. atpažino asmenį, kuris buvo atvažiavęs su motociklu, tai buvo M. A.. Pirmą kartą apžiūrėti automobilį atvyko 5 asmenys, buvo atvažiavę su 2 automobiliais. M. A. pirmą kartą nebuvo. Pirmą kartą apžiūrint automobilį, jokių pretenzijų jie neturėjo. Jis specialiai nurodė didesnę kainą, t. y. 8100 Eur, tikėdamasis, jog vyks derybos ir galės nulesti kainą. Pirmą kartą jie nusiderėjo iki 7500 Eur. Pirmą kartą variklis buvo apžiūrimas, buvo atidarytas kapotas. Jie buvo atsivežę mechaniką. Dėl variklio ir dėl važiuoklės jie neturėjo jokių priekaištų. Antrą kartą atvažiavo ieškovas, jo žmona su vaiku, ir brolis. Jie vėl taip pat apžiūrinėjo automobilį, pravažinėjo. Tuo metu jau nebuvo kalbos apie automobilio kainą. Apžiūros metu buvo tikrinamas variklis. M. A. jam prisistatė, kad jis pardavinėja automobilius. Jis pats nėra meistras. Jokio keisto garso iš variklio jis negirdėjo. M. A. buvo užėjęs į garažą. Prie automobilio jis pridėjo šiuos daiktus: pusašį, padangas, papildomų detalių dėžę. Jis savo mamai pasakė, kad jis gavo 4000 Eur. Pinigai liko pas jį. Po kiek laiko jam paskambino ieškovas, ir pasakė, kad išsiėmė defektavimo aktą, pasakė, kad jis nori grąžinti automobilį. Tada jis jam atsakė, kad jis paskambintų jo tėtei. Tada jie sutarė, kad ieškovas atvežtų automobilį į servisą „Juta“. Ieškovas atvarė automobilį į servisą „Juta“. Jie tarėsi išlaidas dalinti per pusę, tačiau, galiausiai, jis vienas viską apmokėjo. Automobilio tvarkymo metu jis buvo nuvykęs į servisą apžiūrėti, tačiau, kadangi jis nėra mechanikas, jis tiksliai negali pasakyti, bet tai nebuvo rimti gedimai. Buvo tepaluotas variklis, kuris po remonto, tiesiog, nebuvo nuplautas, mechanikai keitė vandens pompą. Tai tikrai nebuvo variklio darbai. Po kiek laiko jam vėl paskambino ieškovas, ir pasakė, kad užsidegė raudona lemputė, užgeso variklis, jis tempė automobilį, kad jam nusibodo tas automobilis, kreipsis į teismą. Automobilis buvo geros būklės. Iki automobilio pardavimo jis važiavo su šiuo automobiliu. Automobilis buvo jo tėvo, tačiau jis pardavė, ir pinigai liks jam, kad pradėti verslą pardavinėti automobilius. Iki to laiko, jis jų nepardavinėjo. Sutarties datą, gyvenamąją vietą, informaciją apie įvykius ir trūkumus pildė pirkėjas. Duomenis apie automobilį, sumą pildė jo tėtis. Apie automobilio trūkumus užpildė jis. Gautus pinigus jis pats pasiliko sau, mamai jų nedavė. Servisui „Juta“ už automobilio remontą jis sumokėjo 130 Eur. Sutarties rašymo metu M. A. kieme gaudė vaiką. Sutarties rašymo metu buvo tik jis ir ieškovas.

Liudytojas M. A. dėl šių aplinkybių davė papildomus paaiškinumus, nurodydamas, kad jis dalyvavo pinigų perdavimo metu. Jis matė kaip ieškovas išsitraukė pinigus. Veiksmas vyko garaže prie staliuko, ant kurio jau buvo padėta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis. D. U. skaičiavo pinigus. Jis tiksliai neatsimena, kuris pildė sutartį, ar ieškovas ar M. A.. Tada jis išėjo į kiemą pasivaikščioti aplink automobilį. Kai D. U. suskaičiavo pinigus, sutartis dar toliau buvo pildoma. Jis nesupranta, kodėl D. U. sako, kad gavo 4000 Eur, nes buvo 7500 Eur. Jis klausė atsakovo sūnaus dėl sumos nurodytos sutartyje, tai jis atsakė, kad jie specialiai rodo mažesnę kainą, kad nereikėtų mokėti mokesčių.

Liudytoja V. U. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas yra jos vyras. Ieškovas yra asmuo, kuris pirko automobilį. 2019 metų birželio mėnesį ieškovas iš atsakovo pirko automobilį „VW Multivan“. Jos vyras davė sūnui teisę parduoti šį automobilį ir pasiimti pinigus. Sūnus jai sakė, kad jis gavo 4000 Eur. Ji jokių pinigų negavo. Automobilio pirkimo derybose ji nedalyvavo. Automobilio pirkimo metu ji buvo kieme. Ji matė, kad sutarties sudarymo metu garaže buvo jos sūnus ir ieškovas. Tuo metu, asmens su motociklu nebuvo. Ji su šiuo automobiliu naudojosi. Automobilio pirkimo – pardavimo metu jos vyro nebuvo. Jos vyras į darbą išvažiuodavo antradienį, o grįždavo arba šeštadienį arba sekmadienį. Ji nematė, kas pildė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Moteris su vaiku buvo kieme, bėgiojo paskui vaiką. Asmuo su motociklu išvažiavo, o tada jos sūnus ir ieškovas nuėjo į garažą rašyti sutartį. Ji su šiuo automobiliu visada važiavo, jis nebuvo nenaudojamas pusę metų. Ji nesidomėdavo ir nesikišdavo transporto priemonių pirkimo – pardavimo klausimais. Pinigų perdavimo fakto ji nematė. Jai nebuvo perduoti pinigai, ji jų neskaičiavo. Jos sūnus suderino reikalus dėl automobilio remonto. Jos sūnus neužsiima automobilių prekyba. Ji nematė kas pildė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį.

Liudytojas T. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 metų vasarą jis tvarkė automobilį „VW Multivan“. Pirmą kartą jis šį automobilį tvarkė periodiškai: filtrai, tepalai, jis taip pat pakeitė pusašį. Antrą kartą automobilį atvežė D. U.. Ji jam pateikė defektų lapą. Jis pakeitė vandens pompą, apžiūrėti tepalo nubėgimai, tačiau jų nebuvo daug, todėl tepalus, tiesiog, nuplovė, pakeistas tepalo lygio keitiklis, sutvirtintas EGR aušintuvo vamzdelis, kuro aušintuvas leido, buvo nesandarus, todėl buvo pakeistas jo galiukas. Jis neatsimena, kas apmokėjo už darbą. Atsakovas prižiūri savo automobilius. Didelių gedimų, trūkumų jis nematė. Kai jis tvarkė automobilį, iš automobilio variklio buvo girdėti garsas, tačiau, pakeitus vamzdelį, jis išnyko. Užsikirtęs alkūninis velenas – taip nutinka retai, nes prieš tai būna girdėti didelis garsas, užsidega lemputės, ir, kuomet ignoruojami šie signalai, tada jis ir užsikerta. Šiuo atveju, važiuoti negalima, nes galima ką nors sugadinti. Automobilį su automatine pavarų dėže galima tempti tik labai lėtai ir labai trumpą atstumą. Esant tokiam gedimui, automobilio tempti negalima. Už darbą pinigų jis negavo. Už atliktus darbus suma galėjo būti apie 200 Eur. Atsakovas pas jį buvo atvažiavęs 5 kartus. Atsakovo sūnus pas jį buvo 3 kartus. Jis jų asmeniškai nepažįsta. Jis matė defektinį aktą. Kitos įmonės darbuotojas P. V. prašė suremontuoti automobilį „VW Multivan“. Jis atliko automobilio remonto darbus ir iki šio posėdžio daugiau apie tai nieko nežinojo. Jis nematė, kas atvarė automobilį.

Ieškovas M. J. teismo posėdžio metu davė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad po traliuko automobilis važiavo, dėžei nieko negalėjo būti. Sutartį surašė M. A.. Parašas yra jo. Lemputės užsidegė tik tada, kai automobilis jau nebevažiavo. Nelogiška, kad telefonu galima nusiderėti pusę automobilio kainos. Rinkoje nėra tokio tipo automobilių už 4000 Eur. Kaina rinkoje prasideda nuo 7000 Eur. Atsakovas meluoja ir į tai įtraukė visą savo šeimą. Jis girdėjo kaip atsakovo žmona pasakė: „va, dabar pirksim džipą“. Apie automobilio trūkumus jau buvo prieš tai užpildyta sutartyje.

Teismui taip pat buvo pateikti rašytiniai įrodymai: 1) 2019 m. birželio 19 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis; 2) 2019 m. birželio 27 d. UAB „Detalitos servisas“ Defektinis aktas; 3) 2019 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Detalitos servisas“ Defektinis aktas ; 4) 2019 m. rugpjūčio 14 d. M. J. pretenzija V. U.; 5) 2019 m. rugsėjo 6 d. UAB „Vertikali medija“ pateikta informacija apie parduodamo automobilio „VW Multivan“ skelbimą; 6) S. J. statybos darbų įmonės pateikta informacija apie atliktas paslaugas (reg. Nr. 19058); 7) UAB „Autojuta“ išankstinė sąskaita Nr. 321481; 8) 2019 m. rugsėjo 9 d. pateikta kopija iš elektroninio pašto (b. l. 27); 9) 2019 m. lapkričio 29 d. advokatės Sonatos Žukauskienės pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 37 – 41); 10) Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 501-0125232.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl parduoto daikto trūkumų

Ginčas byloje kilo dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) trūkumus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

Tai, ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnyje nurodytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus, t. y. pirmiausia atsižvelgiant į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

Byloje nustatyta, kad po to, kaip šalys 2019 m. birželio 19 d. sudarė rašytinę sutartį dėl automobilio VW MULTIVAN pirkimo–pardavimo. Ir dar nepraėjus dešimties dienų laikotarpiui, 2019 birželio 27 d. UAB „Detalitos servisas“ buvo surašytas defektinis aktas dėl įsigyto automobilio trūkumų dėl vandens siurblio, didelio tepalo pralaidumo variklio srityje, kondicionavimo sistemos nesandarumo, kuro aušininimo radiatoriaus nesandarumo, pašalinių garsų variklio srityje. Iš bylos medžiagos (šalių paaiškinimų, liudytojo T. M. parodymų) galima daryti išvadą, kad atsakovas neginčijo nurodytų trūkumų, jo paties nurodymu automobilis buvo pristatytas automobilių remonto dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini) mieste, už automobilio apžiūrą ir remontą sumokėjo atsakovas. Remonto metu buvo pakeista vandens pompa, apžiūrėti tepalo nubėgimai, tepalas nuplautas, pakeistas tepalo lygio daviklis, pakeista kuro aušintuvo šlangutė, sutvirtintas EGR vamzdelis. Iš tų pačių duomenų nustatyta, kad ne visi defektiniame akte nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, o automobilis gedo toliau, kol galiausiai užgesus varikliui, tapo netinkamas naudojimui pagal paskirtį. 2019 m. rugpjūčio 14 d. defektiniame akte nurodyti trūkumai ir gedimai: nesandari aušinimo sistema, didelis tepalo pralaidumas variklio srityje, nesandarus kuro aušinimo radiatorius, užsikirtęs alkūninis velenas, kam reikalinga detalesnė defektacija, netinkamai pritvirtintas EGR vožtuvo aušintuvas, oro įsiurbimo sistema sutepta hermetiku, netinkamai įtvirtintos turbinos žarnos. Ieškovas įrodė, kad nustatyti trūkumai, dėl kurių, automobilio nebegalima naudoti pagal paskirtį, atsirado iki jo perdavimo, pirmasis defektinis aktas (tame tarpe dėl pašalinių garsų variklių skyriuje) buvo sudarytas nepraėjus nė dešimčiai dienų nuo automobilio perdavimo pirkėjui, ieškovas nupirktu automobiliu nuvažiavo tik apie 700 km, faktiškai juo naudojosi mažiau nei du mėnesius, pirminiai pastebėti trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti. Tai, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra nepaneigia nurodytų aplinkybių. Atsakovas niekaip nepaneigė nustatytų automobilio trūkumų, nepašalino jų tinkamai, neįrodė, kad trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės dėl netinkamo transporto priemonės naudojimo. Variklio gedimas yra esminis automobilio trūkumas, be variklio automobilis tiesiog nevažiuotų. Automobilis yra toks kilnojamas daiktas, skirtas, kad juo būtų važinėjama, nurodyto aplinkybės dėl išvykos prie ežero ar automobilio tempimo ant specialios transporto priemonės (tralo), nepaneigia ieškovo nurodytų aplinkybių. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad ginčo automobilio variklio pakeitimo kaina gerokai viršija paties naudoto automobilio kainą ir sudaro 20 283,58 Eur, taip pat pateikė įrodymus, kad paties variklio ardymas ir defektavimas truktų 18 darbo valandų ir jo kaina, įskaitant PVM mokesčius būtų 1 001,88 Eur.

Pirkėjas, pirkdamas naudotą daiktą, negali tikėtis tokių pačių garantijų, kaip tuo atveju, jei pirktų visiškai naują daiktą, tačiau pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Taigi ir parduodamas nenaujas automobilis, skirtas jį eksploatuoti, turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, smarkiai neviršijant įprastinių to daikto eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti automobilio eksploatacinių savybių, ir ne tokį trumpą terminą kaip du mėnesiai, bet kur kas ilgesnį laiką.

Pagal LR CK 6.334 str., pirkėjas, kurio įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, savo pasirinkimu turi teisę: reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; reikalauti, kad pardavėjas grąžintų sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, o pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aptariama galimybė nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, 24 punktas). Nagrinėjamu atveju buvo įrodyta, kad nupirkto panaudoto automobilio dėl nustatytų trūkumų negalima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį, tų šalinimas žymiai viršytų automobilio kainą. Darytina išvada, kad ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovas tikėjosi įsigyti automobilį, kuris atsakovo teigimu yra tvarkingas, pritaikytas važinėti, keliauti. Atsakovas, galimai dėl savo paties nežinojimo ar neatsargumo, nenurodė visų transporto priemonės kokybės trūkumų, tuo nesilaikydamas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.431¹ straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše yra nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys, jie turi būti nurodomi nepriklausomai nuo šalių pasirinkimo (buvo nurodytas tik akivaizdus vairuotojo ir keleivių saugos sistemų trūkumas). Nors atsakovas ir jo sūnus savo elgesiu ieškovui sudarė savo, kaip automobilių žinovų įspūdį, ieškovas turi pagrindą manyti, jog sutartis nebus įvykdyta tinkamai, nes atsakovo nurodytoje įmonėje trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti, be to ta įmonė yra toli nuo ieškovo gyvenamosios vietos, atsakovas nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. atsakovui būtų grąžintas jo parduotas automobilis, ieškovui – jo už automobilį sumokėti pinigai, atsakovo parduotos transporto priemonės negalima bus naudoti pagal paskirtį dėl jos didelių defektų, kuriuos siekiant pašalinti, būtina atlikti remonto darbus, kurių kaina viršija visos transporto priemonės vertę. Atsakovas neįrodė, kad variklio gedimai atsirado dėl ieškovo kaltės, Apibendrinant išdėstytus motyvus darytina išvada, jog ieškovas dėl netinkamo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo, kuris buvo esminis sutarties pažeidimas, įgijo teisę šią sutartį nutraukti. Dėl to priežasties ieškovo reikalavimas nutraukti 2019 m. birželio 19 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovo M. J. ir atsakovo V. U. dėl transporto priemonės VW MULTIMAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinant atsakovui transporto priemonę, ir priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai jo sumokėtą kainą už parduotą transporto priemonę.

Dėl parduoto daikto kainos.

Ieškovas nurodo, kad pirkdamas automobilį sumokėjo atsakovui 7 500,00 Eur grynais pinigais. 50,00 Eur sumokėjo avansą, pinigus perdavė atsakovo sūnui D. U. (dėl to ginčo nėra). Atsakovas nesutinka su pareikštu reikalavimu ir nurodo, kad transporto priemonė buvo parduota už 4 000,00 Eur, kaip yra įrašyta sutartyje.

Ieškovas grindžia savo reikalavimą tuo, kad skelbime internetiniame puslapyje buvo nurodyta parduodamo automobilio kaina 8 100,00 Eur. Nusiderėjus kainą su D. U. buvo sutarta 7 550,00 Eur. Atsakovas ir D. U. pageidavo pinigus gauti grynais, todėl ieškovas iš banko sąskaitos 2019 m. birželio 19 d. paėmė grynais 7 900,00 Eur, dėl to patyrė papildomų išlaidų, tačiau neprašo jų atlyginimo. Ieškovo teigimu jis D. U. sutarties pasirašymo metu sumokėjo 7 500,00 Eur. Kai atvažiavo pasiimti automobilio, sutartis jau buvo pradėta pildyti, buvo įrašyti pardavėjo duomenys, automobilio duomenys, pardavimo kaina, pasirašyta pardavėjo V. U. (tą aplinkybę patvirtino ir V. U.). Ieškovo teigimu jo duomenis į sutartį įrašė M. A., jis tik pasirašė. Sudarant sutartį kartu buvo M. A.. Jiems kilo klausymas, kodėl sutartyje nurodyta 4 000,00 Eur suma, tačiau D. U. paaiškino, kad tai dėl mokesčių. Pinigus 7 500,00 Eur perdavė D. U.. Kad M. J. ir D. U. susitarė pirkti – parduoti automobilį už 7 550,00 Eur patvirtina liudytojai R. G., K. Š., M. A., M. A.. Kad M. J. sutarties sudarymo dieną iš banko sąskaitos išėmė 7 900,00 Eur grynųjų pinigų įrodyta išrašu iš banko sąskaitos dėl to patyrė išlaidų, susijusių su pinigų išgryninimu, todėl galutinę kainą sutarė 7 500,00 Eur. Kad M. J. perdavė 7 500,00 Eur grynais pinigais D. U. patvirtino liudytojai M. A. ir M. A.. Kad M. A. buvo garaže, kuriame buvo skaičiuojami pinigai, patvirtino ir D. U., liudytojas detaliai papasakojo, kokia yra garažo aplinka. Abu šie liudytojai vienodai paaiškino aplinkybes, kas ir kodėl sutartyje nurodė kainą 4 000,00 Eur, ir, kaip D. U. paaiškino tokį įrašą. D. U. parodė, kad kaina nuo 7 500,00 Eur buvo nuderėta jo ir M. J. telefoninio pokalbio metu iki 4 000,00 Eur. Kitų įrodymų, kad automobilio kaina buvo nuderėta, nėra. Atsakovas V. U. parodė, kad parduotu automobiliu naudojosi dvejus metus, buvo pirkęs už keturis tūkstančius eurų, liudytojas D. U. patvirtino, kad buvo pirkę automobilį už keturis tūkstančius eurų. Tokiais atvejais, kai transporto priemonė parduodama neišlaikius jos trejus metus ir gaunamas pelnas, nuo susidariusio skirtumo tarp pirkimo ir pardavimo kainos turi būti mokamas penkiolikos procentų dydžio pajamų mokestis. Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojo D. U. parodymų darytina išvada, kad D. U. dirba vadybininku mechanikos srityje ir ketino pradėti savo prekybos automobiliais verslą. Liudytojai D. U. ir V. U. yra atsakovo V. U. sūnus ir sutuoktinė, D. U. buvo tiesioginis naudos gavėjas, nes pats patvirtino, kad tėvas V. U. buvo sakęs, jog jis gavės panaudoti pinigus, gautus už parduotą automobilį, savo nuožiūra, liudytoja V. U. kaip atsakovo sutuoktinė, buvo parduodamos transporto priemonės bendrasavininkė. Tuo tarpu liudytojai R. G., K. Š., M. A. neturi jokio tiesioginio suinteresuotumo naudos gavimu. Sutarties projektą parengė atsakovas, tame tarpe ir grafą dėl trūkumų, pasirašė, sutarties sudarymo ir pinigų mokėjimo momentu buvo išvykęs, atsižvelgiant į tai, taip pat dėl savo nepatyrimo, ieškovas neturėjo galimybės reikalauti keisti sutarties sąlygų, iš ieškovo pusės į sutarties formą buvo įrašyti tik ieškovo duomenys, ieškovas pasirašė pats.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalimi, aplinkybes galima pripažinti įrodytomis, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje, esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Visų aukščiau darytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad 2019 m. birželio 19 d. M. J. nupirko automobilį iš V. U. už 7 500,00 Eur. Nors CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį, tačiau to paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šių nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Nagrinėjamu atveju taikytinos CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 4 punktu nuostatos, nes priešingu atveju jų netaikymas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Liudytojo D. U. parodymai, kad ieškovas telefonu nusiderėjo beveik 4000,00 Eur, kas sudarytų ½ dalį nuo pirmosios kainos, dėl automobilio salono ir kitų vizualių trūkumų vertintini kritiškai. Ieškovo paaiškinimai aiškūs, logiški, nuoseklūs, jo ir liudytojų parodymai nuosekliai, atsižvelgiant į tai, kad nuo minimų įvykių praėjo beveik metai laiko, sutampa, ieškovas aiškiai išdėstė aplinkybes, kodėl iš banko ėmė grynuosius pinigus, kokiais tikslais, kiek dėl to patyrė papildomų išlaidų, kaip dėl to tarėsi su atsakovu. Teismui netikėti ieškovo ir jo liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo (CPK 178 str.).

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7 500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodo patyręs bylinėjimosi išlaidas: 169, 00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1 200,00 Eur apmokėjimas advokatui už teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme, iš viso 1 369,00 Eur, kurie patenkinus ieškinį patenkinus visiškai, priteistini iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2019 m. birželio 19 d. tarp ieškovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovas M. J. iš atsakovo V. U. įsigijo automobilį VW MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 7 500,00 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų) už automobilį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (7 500,00 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 369,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Įpareigoti ieškovą M. J. grąžinti atsakovui V. U. automobilį VW MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėja Jūratė Lukšienė