- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-385-954/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17135-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- P. Č.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais į bausmės laiką P. Č. įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 28 d. 16.10 val. iki 2021 m. gegužės 29 d. 11.43 val., t. y. 1 para, ją prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
Šiuo nuosprendžiu E. G. ir M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jų atžvilgiu byla nutraukta bei kaltu pripažintas ir E. Č., tačiau jie šio nuosprendžio neskundžia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. Č. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas bei jas platino, o būtent: tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2021 m. vasario 7 d. ir ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 28 d., Kauno mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo nemažiau kaip 9,872 g narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis nuo 0,7 % iki 2 %, bei nemažiau kaip 14 vnt. tablečių, kurių sudėtyje 2,896 g yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias savo naudojamu automobiliu BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iš Kauno miesto į savo deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur pagalbinėse patalpose - garaže, veikdamas bendrai su broliu E. Č., jas laikė ir toliau platino, o būtent 2021 m. gegužės 28 d. laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 13.45 val. jis (P. Č.), iš anksto susitaręs dėl narkotinių medžiagų pardavimo su M. K., veikiančia kartu su E. G., nurodė M. K. nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur M. K. jo (P. Č.) nurodymu narkotines medžiagas perduos jo (P. Č.) brolis E. Č., M. K., vykdydama jo (P. Č.) nurodymus nuvyko į jo (P. Č.) namus, kur E. Č., vykdydamas jo (P. Č.) nurodymus, M. K. už 10 Eur sumą pardavė nedidelį kiekį - 0,774 g narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis– 2 %, o kitą dalį, t. y. 9,098 g narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis nuo 0,7 % iki 1,9 % ir 14 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 2,896 g psichotropinės medžiagos – MDMA, turėdamas tikslą toliau platinti bei savo reikmėms, veikdamas bendrai su E. Č., toliau neteisėtai laikė savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose - garaže, iki kol 2021 m. gegužės 28 d. 15.19 val. šios neteisėtai laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos kratos metu buvo surastos ir paimtos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.
2. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad P. Č. praeityje jau buvo teistas, baustas administracine tvarka, be to, jo atžvilgiu yra atliktas dar vienas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) su kaltinamuoju aktu perduota Kauno apylinkės teismui, kurioje P. Č. kaltinamas analogiškos nusikalstamos veikos padarymu, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinas terminuotas laisvės atėmimas, nes alternatyvių bausmių straipsnio sankcija nenumato.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis P. Č. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendį ir jam už įvykdytą nusikalstamą veiką, skirti švelnesnę bausmę.
3.1. Skunde nurodo, kad Teismas, vertindamas įrodymus ir skirdamas bausmę neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes ir veikos pobūdį, nepagrįstai nevertino galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Už padarytą nusikalstamą veiką jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nėra proporcinga ir adekvati.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jo vaidmens, paviršutiniškai vertino jo asmenines savybes, šeimynines aplinkybes bei po nusikalstamų veikų atliktus pozityvius veiksmus. Teismas nevertino to, kad nuolat dirba pavienius darbus ir padeda savo mamai išlaikyti savo brolius ir seseris. Jis yra vyriausias brolis iš 7 vaikų šeimos. Jis savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Turtinė žalos niekam nepadarė. Praeityje yra teistas, tačiau padarytos veikos nebuvo susijusios su neteisėtu narkotinių psichotropinių medžiagų disponavimu. 2021 m. sausio 19 d. jis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, kaip ieškantis darbo. Apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendį ir paskirti minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti trečdaliu iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas skirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, nuosprendyje nurodė daug aplinkybių, tačiau netinkamai jas įvertino.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Nuteistojo P. Č. apeliacinį skundą atmesti.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama P. Č. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, patikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam P. Č. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.
7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.
8. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tačiau toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).
9. Prieš taikant BK 54 straipsnio 3 dalį teismas pirmiausia turi įvertinti teisingos bausmės paskyrimo galimybę taikant BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, rodanti daug mažesnį asmenybės ir veikos pavojingumą ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, teismas gali pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, nors formaliai ir atitinkantis visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), yra betikslis, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015). Be to, teisėjų kolegija dar kartą pažymi ir tai, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
10. Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę P. Č. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad vertinamu atveju asmuo padarė vieną sunkų, tyčinį ir baigtą nusikaltimą. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos nuostatos, įvertino ir nuteistojo asmenybę – nevedęs, gyvena su drauge, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, dėl psichikos ligų nesigydė, galimai (byloje esant tik nuteistojo teiginiams, kad registruojasi) yra registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos galiojančios, teistas, tame tarpe šiuo metu apylinkės teismui nagrinėti perduotas baigtas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį padarymo. Be šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. Č. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, tinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į P. Č. nusikalstamos veikos pobūdį – padarė sunkų nusikaltimą, į tai, kad veikė tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teistas, ne kartą baustas administracine tvarka dėl administracinių teisės pažeidimų/ administracinių nusižengimų padarymo, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės bei esant neblaiviam (3 t. b. l. 112), nėra sumokėjęs dalies jam už šiuos pažeidimus paskirtų baudų, administracinės nuobaudos galioja, kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jis nesistengia pasitaisyti.
12. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, bei į sunkinančią aplinkybę, kad P. Č. veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Kolegija sprendžia, kad parenkant bausmės dydį svaresnę reikšmę nagrinėjamu atveju turi atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupėje, kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, turint omenyje, kad asmuo nusikalto ne pirmą kartą. Taigi šiuo atveju nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis negali savo reikšme nusverti sunkinančios aplinkybės svarbos.
13. Be to, P. Č., nors ir jauno amžiaus, yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, specialybės neturi ir nesimoko, neturi nuolatinio darbo. Su apeliaciniu skundu pateikė pažymą, apie tai, kad Užimtumo tarnyboje užsiregistravo nuo 2021 m. gruodžio 15 d., tačiau jokių duomenų apie laisvėje turėtas oficialias pajamas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog P. Č. nėra orientuotas į prasmingą užimtumą, reguliariai vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, suprasdamas, kad daro neteisėtus veiksmus, jas parduoda ir kitiems asmenims, tai yra, asmuo yra linkęs prioritetą teikti iš esmės neigiamą įtaką jo ir aplinkinių elgesiui darantiems veiksmams. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad siekia susirasti darbą, tačiau duomenų apie galimą jo įdarbinimą teismui nepateikė, o įvertinus dar ir jokios darbinės motyvacijos praeityje neturėjimą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pasiryžimu tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
14. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir visų aplinkybių kontekste vertino aplinkybę, jog Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje P. Č. kaltinamas analogiškos nusikalstamos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, veikos padarymu, kas neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Sutinkant su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistasis už šioje byloje įtariamas nusikalstamas veikas nėra pripažintas kaltu (byla dar neišnagrinėta), tačiau net ir pasitvirtinus šiai aplinkybei, įvertinus visumą aukščiau paminėtų aplinkybių, ji nesudarytų pagrindo pripažinti, jog P. Č. paskirta bausmė yra neteisinga ir aiškiai per griežta.
Žemesnės instancijos teismas
15. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad vertinamu atveju P. Č. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir asmuo negeba prisitaikyti prie visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad P. Č. nusikalstamas elgesys prasidėjo šiam dar nesulaukus pilnametystės (pirmasis jo teistumas 2018 m., kitas – 2019 m.), kas rodo, jog jo nusikalstamos nuteistojo nuostatos susiformavo itin anksti. Siekiant jo elgesio korekcijos išimtinai teigiama linkme, praeityje nuteistajam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (pvz. laisvės apribojimas), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo ir vėl nusikalto, šį kartą padarydamas sunkų nusikaltimą, kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas paskirti minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, ir ją, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti trečdaliu, ar juo labiau taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
16. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. Č. už jo padarytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimesnį sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui. Valstybės taikomas poveikis asmeniui turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, galutinė P. Č. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
17. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo P. Č. skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo P. Č. apeliacinį skundą ir palikti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendį nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.