- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2S-664-855/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08095-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Inreal valdymas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inreal valdymas“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir vėlavimo atsiskaityti už darbus ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ranga“ dėl vienašalių darbų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – uždaroji akcinė bendrovė „TAEM Projektų valdymas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ranga“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Inreal valdymas“ 39 193,33 Eur skolą, 18 471,48 Eur sutartines netesybas, 4 055,24 Eur palūkanas, 12 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „Inreal valdymas“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2023 m. vasario 28 d. atliktų darbų aktą Nr. 10 ir 2023 m. gegužės 16 d. baigiamąjį aktą negaliojančiais, priteisti atsakovei iš ieškovės 32 554,64 Eur būsimų išlaidų ieškovės atliktų darbų trūkumams šalinti, 5 673 Eur darbų trūkumų nustatymo išlaidų, 187 144,20 Eur sutartines netesybas, 12,25 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė UAB „Inreal valdymas“ priešieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės UAB „Ranga“ turto areštą, neviršijant 225 371,84 Eur sumos. Savo reikalavimą grindė tuo, jog ieškovė sistemingai mažina turimą turtą, perleisdama jį kitiems asmenims; laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ieškovės ilgalaikis turtas numažėjo nuo 103 291 Eur iki 69 935 Eur, o trumpalaikis – nuo 1 295 628 Eur iki 590 777 Eur; viešai prieinami ieškovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad ieškovės patiriami finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio, taip pat patvirtina, kad ieškovė kurį laiką nevykdo veiklos.
Atsiliepimas
4. Ieškovė UAB „Ranga“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės nuomone, priešieškinio reikalavimams turėtų būti taikoma ieškinio senatis; be to, didelę dalį priešieškinio reikalavimų sudaro reikalavimas priteisti sutartines netesybas už vėlavimą atlikti darbus, nors iš bylos duomenų matyti, kad visi darbai pagal sutartį yra atlikti. Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad ieškovės finansinė padėtis yra prasta, priešingai, per 2024 metus ieškovės finansinė padėtis pagerėjo. Anot ieškovės, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus pažeistas proporcingumo principas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių ginčo reikalavimus, t. y. kad ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtas sumas už ieškovės atliktus rangos darbus, o atsakovė pateiktame priešieškinyje ginčija ieškovės vienašališkai pasirašytus darbų priėmimo–perdavimo aktus bei prašo priteisti iš ieškovės būsimus nuostolius darbų trūkumams šalinti ir sutartines netesybas; tai, kad proporcingai didžiausią priešieškinio reikalavimų dalį sudaro reikalavimas priteisti iš ieškovės sutartines netesybas už laiku neatliktus darbus pagal sutartį, kurį atsakovė grindžia teiginiais, kad ieškovei nepašalinus atliktų darbų trūkumų, atsakovė įgijo teisę reikalauti iš ieškovės sutartyje nustatytų delspinigių už vėlavimą atlikti darbus pagal sutartį, nes trūkumų nepašalinimas prilygsta darbų neužbaigimui, sprendė, jog šioje proceso stadijoje negalima daryti išvados, kad atsakovės pateiktas priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Anot teismo, atsakovės prašomos priteisti netesybos, sudarančios didžiąją dalį priešieškinio reikalavimų, galėtų būti priteistos tik tuo atveju, jei būtų patvirtintas atliktų darbų trūkumų faktas, o šioje proceso stadijoje tokia preliminari išvada nėra tikėtina, nes ją paneigia ieškovės ieškinio argumentai, be kita ko, argumentas dėl ieškinio senaties suėjimo, taip pat faktas, kad ginčo objekte statybos darbus vykdė ne tik ieškovė, bet ir kita rangovė, todėl atsakovė privalo įrodyti ne tik darbų trūkumų faktą, bet ir faktą, kad šie trūkumai yra būtent ieškovės nekokybiškai atliktų veiksmų pasekmė.
8. Konstatavus, kad neegzistuoja pirmoji sąlyga, būtina laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, dėl antrosios sąlygos (ne)buvimo pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) UAB „Inreal valdymas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, kadangi skundžiama nutartimi priešieškinio prima facie pagrįstumo klausimą sprendė atlikdamas preliminarų įrodymų, o tiksliau – ieškovės atsiliepimo į priešieškinį vertinimą. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas turėjo pareigą įvertinti: (i) ar priešieškinio reikalavimai yra leistini, t. y., ar atsakovė nagrinėjamoje byloje turi teisę reikšti tokius reikalavimus, kurie buvo pareikšti su priešieškiniu; (ii) ar priešieškinis atitinka turinio ir formos reikalavimus; (iii) ar priešieškinis yra pagrįstas išsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais rašytiniais įrodymais. Šiuo atveju priešieškinio reikalavimai yra leistini, kadangi atsakovė turi teisę prašyti atlyginti nuostolius (įskaitant netesybų priteisimą) dėl vėlavimo atlikti darbus; priešieškinis atitinka turinio ir formos reikalavimus (vien faktas, kad teismas priešieškinį priėmė patvirtina šią aplinkybę); priešieškinis pagrįstas išsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais (atsakovė pagrindė, kad ieškovė sutartyje nustatytais terminais darbų neatliko, teisė reikalauti nuostolių ir netesybų buvo nustatyta sutartyje, be to, teisę į nuostolių atlyginimą suteikia ir įstatymas). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas priešieškinio prima facie vertinimas negali būti laikomas atitinkančiu suformuotai teismų praktikai, kadangi teismas vertino ne aukščiau nurodytus kriterijus, o ėmėsi į bylą pateiktų įrodymų dalinio vertinimo, nors bylos nagrinėjimas teismo posėdyje dar net nėra pradėtas.
9.2. Teismas nepagrįstai priešieškinio prima facie vertinimą susiejo su ieškovės byloje išreikšta pozicija atsakovės priešpriešinių reikalavimų atžvilgiu. Bylos dalyvių pozicija dėl ginčo dalyko negali būti vertinama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, bei atitinkamai ji negali turėti įtakos teismo apsisprendimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones prima facie vertinimo kontekste. Aplinkybė, jog byloje yra tiek ieškinio reikalavimus pagrindžiančių, tiek paneigiančių įrodymų negali turėti įtakos vertinant ieškinio pagrįstumą prima facie kontekste. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, taigi, šioje proceso stadijoje nėra ir negali būti aišku, ar ieškovo reikalavimas bus patenkintas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Ranga“ pateikė atsiliepimą (rašytinius paaiškinimus) į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašė atsakovės UAB „Inreal valdymas“ pareikštą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir netenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Priešieškinis nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi vien atsakovės pareikštų reikalavimų pobūdis lemia, kad bylos nagrinėjimo eigoje ir proceso metu atsakovei teks pareigą pagrįsti ir įrodyti reikalavimo dalyką ir teisinį pagrindą, tuo tarpu atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyti motyvai ir nurodyti pagrindai suponuoja visiškai priešingą išvadą, jog priešieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti:
10.1.1. Priešieškinio reikalavimai nėra prima facie tikėtinai pagrįsti, nes atsakovė, įgyvendindama savo teisę ir pareigą įrodyti priešieškinio reikalavimus (dalyką) ir aplinkybes, turi pareiga vykstančiame civiliniame procese, šios bylos nagrinėjimo metu, pagrįsti savo išdėstytas aplinkybes bei įrodyti visas kito asmens civilinės atsakomybės sąlygas – ieškovės neteisėtus veiksmus, jais padarytos žalos faktą ir jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos (nuostolių).
Šalies argumentai
10.1.2. Atsakovė pareikštu priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai patvirtintus perdavimo priėmimo aktus, o kartu reiškia piniginius reikalavimus bendroje 225 371,84 Eur sumoje. Didžiąją dalį, net 83,04 proc. šios prašomos priteisti sumos, sudaro reikalavimas priteisti netesybas – net 187 144,20 Eur sutartinius delspinigius dėl rangovo savalaikio sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Šis reikalavimas iš esmės yra paremtas atsakovės subjektyviu teiginiu, neva ieškovė iki galo nėra užbaigusi jai Sutartimi patikėtų darbų ir iki šiol vykta tęstinis pažeidimas – vėlavimas atlikti darbus. Vis dėl to, atsakovės atsisakymas priimti perduodamus darbus nėra ir nebuvo objektyviai įrodytas ir juridiškai motyvuotas.
10.1.3. Procesiniuose dokumentuose ieškovė aiškiai ir motyvuotai išdėstė, jog nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikytina ieškinio senatis, kuri sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareikštus reikalavimus. Atsakovės reikalavimai yra iš sutartinių rangos teisinių santykių, jie pareikšti dėl atliktų darbų trūkumų, todėl nagrinėjamu atveju atsakovės pareikštiems reikalavimams dėl trūkumų taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.667 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per įstatyme nustatytą laikotarpį aktų neginčijo ir praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Be to, atsakovės pareikštas reikalavimas didžiausioje piniginėje dalyje, priteisti 187 144,20 Eur sutartinių delspinigių, yra pareikštas praleidus delspinigių skaičiavimui taikytiną ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalis), o tai yra savarankiškas pagrindas šį didžiausią piniginę išraišką turintį reikalavimą atmesti.
10.2. Ieškovė nesutinka su atsakovės pateiktu subjektyviu vertinimu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje byloje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas:
10.2.1. Ieškovės balanse įrašyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto pasikeitimus per pastaruosius praėjusius trejus metus visiškai nepatvirtina ir neįrodo ieškovės prastos finansinės būklės, ieškovės nesąžiningumo ar realių ketinimų paslėpti, suvaržyti ar kitaip apsunkinti savo turtą. Atsakovės teikiami 2023 metų buhalterinės apskaitos dokumentai tik patvirtina, kad įmonė aktyviai vykdė veiklą, jos ekonominė ir finansinė padėtis buvo stabili, buhalteriniai duomenis nesuteikia jokio pagrindo abejoti, kad dėl kažkokių rodiklių įmonės veikla strigtų ar juolab visiškai sustotų. Atsakovės pateikti duomenis neįrodo realios grėsmės, kad ieškovė negalėtų arba tarimai vengtų vykdyti galimai nepalankų jai sprendimą šioje byloje.
10.2.2. Ieškovė šiuo metu aktyviai vykdo veiklą bei dalyvauja kelių labai didelės apimties projektų įgyvendinime, kurių bendra kaina sudaro daugiau kaip 1 milijoną Eur, kas reiškia, jog ieškovė ateityje gaus pajamas ir realiai tęs pagrindinę statybų veiklą.
10.2.3. Teismui pateikti įmonės finansinę padėtį atskleidžiantys dokumentai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis yra stabili ir gera, pagal įmonės turimo turto sudėtį ir vykdomas apyvartas, pareikštų reikalavimų suma nėra laikytina didelė ieškovei.
10.2.4. Atsakovė byloje nepateikė nei vieno įrodymo, kad ieškovės veiksmuose galima būtų įžvelgti nesąžiningumą ar bet kokią realiai pagrįstą riziką, nukreiptą į būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą.
10.3. Jeigu būtų pritaikytos atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotos ieškovės lėšos bei kilnojamasis turtas, ieškovės veikla gali dėl to sutrikti, galimybės vykdyti veiklą būtų ribojamos arba apsunkinamos, nes turto suvaržymas galėtų sukurti situaciją dėl apyvartinių lėšų trūkumo, negalėtų būti atliekami numatyti darbai pagal šiuo metu sudarytas ir vykdytinas sutartis, Ieškovės procesinė padėtis būtų neproporcingai apsunkinta. Pritaikius ieškovės turto suvaržymą būtų padaryta didelė žala ieškovei, o tokiu būdu būtų pakenkta ir atsakovei, nes ieškovei negalint stabiliai vykdyti veiklos, ieškovė negeneruotų reikimo pajamų kiekio ir negalėtų operatyviai atsiskaityti su atsakove.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
13. Pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjamas šalių ginčas, kurioje ieškovė (rangovė) UAB „Ranga“ pareiškė ieškinį atsakovei (užsakovei) UAB „Inreal valdymas“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir vėlavimo atsiskaityti už darbus; taip pat atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovės vienašališkai sudarytus atliktų darbų perdavimo priėmimo aktus negaliojančiais bei reikalauja atlyginti nuostolius. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė pateikė prašymą užtikrinant priešieškiniu pareikštą reikalavimą taikyti ieškovei UAB „Ranga“ laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių ieškovei ir esančių pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, areštą 225 371,84 Eur sumai.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsakovės UAB „Inreal valdymas“ prašymą dal laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, motyvuodamas tuo, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadoms, kad atsakovės pateiktas priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas, t. y. konstatavęs, jog atsakovės priešieškinis yra prima facie nepagrįstas. Teismas skundžiama nutartimi nevertino ir nepasisakė dėl kitų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentų.
15. Apeliantė (atsakovė) UAB „Inreal valdymas“, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis pateikė atskirąjį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias CPK nuostatas, t. y. netinkamai atliko preliminarų priešieškinio prima facie vertinimą, dėl to nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl vienintelio motyvo - priešieškinio prima facie nepagrįstumo.
16. Taigi, apeliacijos objektas nagrinėjamu atveju yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pagal CPK 144 straipsnį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
18. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-910/2022).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
20. Kaip ne kartą yra pasisakyta aukštesnės instancijos teismų praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
21. Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-516/2022).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Inreal valdymas“ pareiškė priešieškinį dėl 2023 m. vasario 28 d. atliktų darbų akto Nr. 10 ir 2023 m. gegužės 16 d. baigiamojo akto pripažinimo negaliojančiais, 32 554,64 Eur būsimų išlaidų ieškovės atliktų darbų trūkumams šalinti, 5 673 Eur darbų trūkumų nustatymo išlaidų, 187 144,20 Eur sutartinių netesybų bei metinių palūkanų priteisimo; priešieškinyje atsakovė nurodė faktines aplinkybes bei teisinius argumentus – anot atsakovės, ieškovė pažeidė Sutarties nuostatas, t. y. nebuvo kokybiškai atlikusi Sutartimi prisiimtų darbų, dėl ieškovės darbų kokybės trūkumų atsakovė, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis, atsisakė priimti galutinį darbų rezultatą ir niekuomet vienašališkai nepatvirtino Akto Nr. 10 bei Baigiamojo akto.
23. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės priešieškinio reikalavimais bei pateiktais įrodymais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovės reiškiami reikalavimai (įskaitant ir dėl netesybų priteisimo) yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad atsakovė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Priešingai, apeliacinio teismo vertinimu, atsakovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą ir priešieškinyje nurodė išsamius teisinius bei faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad priešieškinyje išdėstyti reikalavimai - tiek dėl nuostolių atlyginimo (būsimų išlaidų statybos darbų trūkumams pašalinti, trūkumų nustatymo išlaidų), tiek dėl netesybų dėl darbų trūkumų yra pagrįsti. Kartu su priešieškiniu atsakovė pateikė ir įrodymus, kurie, jos teigimu, pagrindžia priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus.
24. Taigi, atsakovei aiškiai suformulavus priešieškinio pagrindą bei dalyką, pateikus, jos nuomone, reikšmingus įrodymus, ieškovės UAB „Ranga“, nesutinkančios su priešieškiniu, argumentai dėl darbų trūkumų nebuvimo, trūkumų atsiradimo dėl kitų objekte dirbusių rangovų kaltės, senaties termino reikalavimams pareikšti praleidimo, kuriais expresis verbis ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas preliminarų ir akivaizdų priešieškinio nepagrįstumą, kaip pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, laikytini tik priešingos – oponuojančios šalies argumentais dėl priešieškinio nepagrįstumo (ginčo esmės) ir negali būti vertinami kaip paneigiantys pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo - egzistavimą; šios priešieškinio ir atsikirtimų į jį pagrindą sudarančios aplinkybės bei įrodymai bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas priešieškinio pagrįstumas – šiuo atveju neegzistuoja.
25. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus tikėtiną priešieškinio pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismui visiškai nepasisakius ir nevertinus kitos būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo galimo palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymui – buvimo / nebuvimo, atsiranda pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti jam nagrinėti iš naujo.
26. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi netenkindamas atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės turtui, netinkamai taikė pirmiau aptartas CPK teisės normas, kiek jos yra susijusios su pareikšto reikalavimo prima facie vertinimu, todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė UAB „Ranga“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui naujus įrodymus – 2024 m. III ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumentus; permokų valstybės biudžetui duomenis; rangos sutarčių projektus; atsakovės UAB „Inreal valdymas“ ir kito užsakovo UAB „Purvynės valda“, su kuriuo analogiško pobūdžio teisinis ginčas šiuo metu sprendžiamas kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1665-661/2024, tarpusavio santykį patvirtinančius įrodymus; taip pat civilinės bylos Nr. e2-1665-661/2024 procesinius dokumentus (UAB „Purvynės valda“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Ranga“ atžvilgiu, teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties kopiją).
28. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą naujai pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismui gali būti iš esmės reikšmingi, vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui / netaikymui būtinąją sąlygą – grėsmės būsimam teismo sprendimui egzistavimą, todėl ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti rašytiniai įrodymai prijungiami prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės (atsakovė) uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-13002-600/2024, ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.