Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskr., Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį jam paskiriant 40 MGL baudą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei - sutuoktinei, o būtent: jis, 2020 m. spalio 18 d., apie 19.00 val. namo kieme adresu, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus (nustatytas 3.15 promilių girtumas), sudavė savo sutuoktinei R. P. nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, dėl ko R. P. pajuto fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat V. P. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2020 m. spalio 18 d., 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), apibraižydamas dešinės pusės galinį bamperį, įlenkdamas variklio dangtį, įskeldamas priekinį stiklą, taip veikdamas tyčia sugadino svetimą, N. Ž. priklausantį turtą automobilį ,,BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) padarydamas nukentėjusiajai turtinę 300 eurų žalą.

Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. P. parodė, kad kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Viskas prasidėjo, kad žmonos R. brolis turėjo problemų su alkoholiu, jis buvo išgėręs, buvo nuėjęs pas jį. N. jį pradėjo žeminti, kaltinti, kad jį skatina girtauti, bet to nebuvo. Buvo pažemintas kaip vyras. Buvo išgėręs, pratrūko emocijos. Jam pikta, dėl žodžių kurie jam buvo pasakyti. Norėjo gal sumušti, vartojo alkoholį. Jam pačiam buvo veidas sudraskytas. Sudavė dėl prasiveržusių emocijų, nes buvo išnaudojamas namuose, jautėsi, kaip vergas, jo nevertino, laukė kol pabaigs remontus, o kai pabaigė, pradėjo ignoruoti jį. Per didelė meilė vaikams gal buvo, sutiko grįžti į Lietuvą. Buvo pasiruošęs skirtis arba išeiti, tokie santykiai jam buvo nepriimtini. Buvo atvykęs, N. skambino susitarti dėl žalos atlyginimo, bet ji atsisakė, norėjo bylą perduoti į teismą. Stiklas įtrūkęs buvo. Pripažįsta apgadinimus automobilį. Smurtas anksčiau buvo prieš sutuoktinę. Gailisi, kad po karto neišsiskyrė ir nepaliko, turėjo išeiti. Dabar tą dalyką supranta. Ateityje nedarys to. Jis kompensuos N. žalą, pripažįsta, ką yra pridaręs. Kaltę pripažįsta, žalą atlygins. Tikrai gailisi ir atsiprašo, čia prima ir paskutinė moteris prieš kurią pakėlė ranką.

Kadangi V. P. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. P. nurodė, kad savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad gyvena su savo žmona apie (duomenys neskelbtini) metų, R. P. gim. (duomenys neskelbtini) m., adresu (duomenys neskelbtini). Jie turi 2 bendrus vaikus D. P. ir N. P.. Dėl įvykio, kuris įvyko 2020 m. spalio 18 d., apie 19:00 val. jis gali paaiškinti, kad penktadienį jis išgėrė alaus su draugais. Atvyko namo ir ėjo miegoti. Šeštadienį jau pradėjo vartoti stiprų alkoholį vienas, jokių konfliktų su žmona nebuvo. Sekmadienį, spalio 18 d., jis vėl gėrė vienas, vakare prasidėjo žodinis konfliktas su žmona, jis prisimena, kad jis ją prispaudė, o dėl suduotų smūgių skaičių jis nepamena. Jo žmona su savo nagais jam apdraskė veidą, kaklą dešinėje pusėje. Dėl sugadintos mašinos jis blogai atsimena, tik pamena, kad iš pykčio sudavė per mašiną. Vėliau nuėjo į savo garažą, įsėdo į mašiną ir toliau vartojo alkoholį. Po to atvažiavo policijos pareigūnai ir nuvežė jį į areštinę. Dėl įvykio labai gailisi, nori atsiprašyti savo žmonos, įvykio niekas nematė, nes viskas vyko kieme (b. l. 70).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. P. nurodė, kad visiškai pripažįsta, jog 2020 m. spalio 18 d. sumušė savo žmoną. Jis buvo girtas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Neatsimena tiksliai, kiek smūgių jis jai sudavė ir į kokias jos kūno vietas. Taip pat prisipažįsta, kad sugadino N. Ž. mašiną ,,BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuri stovėjo tą vakarą kieme, nes pas juos yra bendras kiemas. Jis atlygins N. Ž. visą padarytą žalą. Dėl to kas įvyko jis labai gailisi, nori atsiprašyti savo žmonos R. P. už viską ir N. Ž. už jos sugadintą mašiną. Dėl mašinos jis tiksliai negali pasakyti, kaip jis ją apgadino ir neatsimena su kuo, nes buvo gana girtas. Įvykio aplinkybių jis nelabai gerai atsimena (b. l. 74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja, pripažinta nukentėjusiąją, apklausta R. P. nurodė, kad ji kartu su savo vyru V. P. ir dviem nepilnamečiais vaikais gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Gyvenamasis namas priklauso dviem šeimoms, kita namo dalis priklauso jos broliui R. M. (R. M.), kuris gyvena su savo sugyventine N. Ž. Jos vyras V. vartojo alkoholį nuo penktadienio, kai išgeria jis būna labai agresyvus. 2020 m. spalio 18 d., apie 19.30 val. jos neblaivus vyras išėjo iš namų į garažą tam, kad pasiimti dar alkoholio. Ji nuėjo paskui jį, eidama paklausė ką jis ten turi. Nes namie nematė, kad gertų. Spėjo, kad garaže turi paslėpęs išgerti. Jai nuėjus paskui jį, namo kieme prie garažo tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis ją pradėjo mušti, kiek kartų sudavė jai, nurodyti negali. Mušė rankomis į galvą bei į veidą, buvo sugriebęs už plaukų, pargriovė ją ant žemės ir toliau mušė. Ji atsikėlė, nubėgo pas savo brolį ir jo žmoną ir paprašė jų pagalbos, kad iškviestų policiją. Kai jis ją mušė lauke, to niekas nematė, jų vaikai N. ir D. P. buvo namuose, kaip ir brolis su žmona. Kol važiavo policija, jos vyras bėgiojo po kiemą. Paskui ji matė, kad jis iš pykčio kumščiu trenkė į langą bei per kapotą kieme stovėjusio ,,BMW“ automobilio, kuris priklauso N. Ž., ar automobilis buvo apgadintas ji nežino, tiksliai nurodyti negali. Gali patikslinti, kad automobilio lango nesudaužė. Vėliau atvyko policija ir medikai, kurie apžiūrėję ją nuvežė į RVU ligoninę. Ligoninėje jai buvo diagnozuoti veido sumušimai. Jos vyras prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą. Šiuo metu jis turi lygtinumą dėl smurto artimoje aplinkoje. Prieš vaikus nėra smurtavęs. Kai jis yra blaivus jie sutaria gerai, kai išgeria, jis būna labai agresyvus ir nevaldomas. Penktadienį tarp jų buvo kilęs konfliktas, tačiau tą dieną vyras prieš ją nesmurtavo, buvo tik žodinis konfliktas. Ji savo vyrui pretenzijų dėl įvykio neturi. Vaikai konflikto nematė (b. l. 13).

Papildomai apklausta R. P. nurodė, kad po įvykio 2020 m. spalio 18 d., apie 19.30 val. pas juos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ji buvo ligoninėje, ją tą patį vakarą išvežė į RVUL. Ji jokių medicininių dokumentų neturi su savimi. Ji tyrimų dėl sumušimų nedarė ir nedarys. Skausmą, kurį ji patyrė to įvykio dieną, vertina apie 2 balus. Pas medikus po įvykio daugiau nesikreipė ir nesikreips. Pas ją greitai viskas praėjo ant veido, mėlynės. Ji jokių pretenzijų savo vyrui V. P. neturi, dėl įvykio nereikš civilinio ieškinio ir prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Jie paduos skyryboms dokumentus, o jos vyras išvyks greitai į užsienį. Ten gyvens ir dirbs kurį laiką. Ji su vyru dabar bendrauja tik telefonu, jis matosi su savo vaikais. Jie kartu nusprendė dėl skyrybų (b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, pripažinta civiline ieškove, N. Ž. nurodė, kad ji su savo sugyventiniu R. M. gyvena pažymoje nurodytu adresu vienoje iš namo dalių. Kitoje namo dalyje gyvena jos sugyventinio švogeris V. P. su sugyventinio seserimi R. P.. V. P. laikas nuo laiko vartoja alkoholinius gėrimus, kai yra neblaivus tada tarp jų vyksta įvairūs žodiniai konfliktai. 2020 m. spalio 18 d., apie 18.00 val. jai su sugyventiniu būnant namuose virtuvėje, pas juos atėjo R., kuri paprašė iškviesti policiją, kadangi ją sumušė jos vyras. Ant R. veido buvo smurto požymiai, t. y. jai buvo sumuštas veidas. Ji tada su R. nuėjo į jų namo dalį norėdama geruoju nuraminti jos vyrą. Joms atėjus į jų namo dalį, V. jas pradėjo įžeidinėti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Netrukus V. suagresyvėjo ir puolė jas. Jos išsigando ir nubėgo į jų kiemo dalį. Atbėgęs V. bandė ją sumušti, tačiau ji nuo jo pabėgo. Jis jos nesužalojo. Tada V. puolė mušti savo žmoną t.y. pagriebęs už plaukų kumščiais mušė į veido sritį. Ji gindama R. bandė juos atskirti ir kelis kartus trenkė V. į galvos sritį. Tada V. atsitraukė nuo R. ir pradėjo jas vaikyti. Tada V. kažkur nuėjęs atsinešė kažkokį daiktą, tai galėjo būti pagalys ar butelis, su kuriuo pradėjo trankyti jai priklausantį automobilį ,,BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu stovėjo kieme. Tada ji nubėgo namo ir užsirakino. Kurį laiką V. dar sėdėjo prie jų durų, ji mano, kad laukė norėdamas ją sumušti. Besėdėdamas V. išgirdo, kad ji kalba su pareigūnais ir tada pasišalino. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie V. sulaikė. Ji apžiūrėjusi savo automobilį pamatė, kad minėto automobilio dešinės pusės galinis bamperis yra apibraižytas, variklio dangtis iš dešinės pusės yra įlenktas, bei priekinis stiklas dar labiau įskilo. Prieš įvykį priekinis stiklas jos automobilio buvo įskilęs apie 10 cm. Kokia padaryta jai žala, dėl sugadinto automobilio ji patikslins vėliau. Tai pirmas kartas, kai jos sugyventinio švogeris taip (b. l. 27).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad N. Ž. kreipėsi su pareiškimu, nurodydama, kad 2020 m. spalio 18 d., apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus jos sugyventinio švogeris V. P., žodinio konflikto metu apgadino jai priklausantį automobilį ,,BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ draudimu nedraustas, kokia padaryta žala patikslins vėliau (b. l. 24).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 18 d., 19.11 val. N. Ž. iškvietė pagalbą R. P., nes ją sumušė neblaivus sutuoktinis V. P.. Išėjusi į kiemą N. Ž. pradėjo ginti R. P.. Tada V. P. paėmė lazdą ir pradėjo daužyti jai priklausantį kieme stovintį automobilį ,,BMW“. Ant R. P. veido akivaizdžiai matėsi smurto žymės, sumuštas veidas (b. l. 5).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta R. P. užfiksuoti sužalojimai veide, kraujuojanti žaizda, patinimas, įdrėskimas, kraujosruva (b. l. 8-10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta vyr. patrulė E. K. nurodė, kad 2020 m. spalio 18 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu N. A., apie 19:11 val. gavo pranešimą iš OVS budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos kaimynas konfliktuoja ir sudavė savo žmonai. Namie yra du vaikai. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko dvi moterys, viena buvo N. Ž., pranešėja, o kita R. P. N. jiems paaiškino, kad jie turi bendra kiemą su kaimynais ir būdamas girtas kaimynas V. P. kieme pradėjo mušti savo žmoną R. P. Tada N. išėjo į kiemą ir pradėjo ginti R., o V. paėmė nenustatytą daiktą - objektą į savo rankas, pradėjo trankyti N. automobilį ,,BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Kad N. pačios jis nesužalojo tik apgadino jos mašiną, dėl ko ji turi V. pretenzijų. R. P. buvo rami, ji paaiškino, kad jos vyras V. geria jau trečia diena alkoholinius gėrimus. Ji bandė sustabdyti savo vyrą V., išėjo į kiemą ir tada tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, jos vyras V. pradėjo ją mušti su savo ranka jai į veidą, į galvą, kiek tiksliai smūgių buvo jai suduota, ji negalėjo pasakyti. Buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri išvežė R. P. į RVUL, nes jos veidas buvo sumuštas. Jie matė, kad veidas pas R. P. buvo sužalotas, lūpa. R. P. dar jiems minėjo, kad skirsis su savo vyru, nes tai jau ne pirmas atvejis dėl smurto, kad jam pretenzijų jokių neturi. Pats V. P. buvo ramus, jis tikrai buvo girtas, spec. priemonės nebuvo naudotos, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS su kitu patruliniu. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 32).

Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad R. P. skundėsi galvos skausmu. Skausmas balais - 5. Nurodė, kad sumušė pažįstami asmenys (b. l. 42).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas BPC garso įrašas. Pranešėja, prisistačiusi N. Ž., nurodo, kad neblaivus vyras gąsdina vaikus, muša žmoną (b. l. 53).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemo dalis. Gyvenamojo namo kiemas aptvertas tvora, vaizdo kameromis nestebimas. Vidiniame kieme stovi du automobiliai pažymėti numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Automobilis ,,BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) tamsiai (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini), keturių durų. Apžiūros metu ant automobilio galinio bamperio dešinės pusės matomas įbrėžimas, taip pat matomas įlenkimas ant automobilio variklio dangčio dešinėje, bei skilęs priekinis stiklas per vidury, įskilimas apie 43 cm. ilgio (pridėtos nuotraukos fotolentelėje) (b. l. 55-60)

Iš alkotesterio prietaiso rodmenų matyti, kad 2020 m. spalio 18 d., 20.19 val. V. P. nustatytas 3,15 promilių girtumas (b. l. 82).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pilnai pripažino, jog 2020 m. spalio 18 d., apie 19.00 val. namo kieme adresu, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus (nustatytas 3.15 promilių girtumas), sudavė savo sutuoktinei R. P. nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį. Dėl šio jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Nurodė, kad šeštadienį pradėjo vartoti stiprų alkoholį vienas, jokių konfliktų su žmona nebuvo. Sekmadienį, spalio 18 d., jis vėl gėrė vienas, vakare prasidėjo žodinis konfliktas su žmona, jis prisimena, kad jis ją prispaudė, o dėl suduotų smūgių skaičių jis nepamena. Kaltinamojo kaltę pagrindžia ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai – tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, R. P. užfiksuoti sužalojimai veide, kraujuojanti žaizda, patinimas, įdrėskimas, kraujosruva (b. l. 8-10), medicinos dokumento išrašas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji skundėsi galvos skausmais (b. l. 42), kita rašytinė bylos medžiaga. Šie duomenys nėra prieštaraujantys vieni kitiems, patvirtina, jog būtent kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir ji dėl to pajuto fizinį skausmą.

Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo atveju nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl ji yra kaltinamojo šeimos narė.

Taigi, įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Taigi atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.

Kaltinamasis nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu neginčijo jam pareikšto kaltinimo ir visiškai pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis pripažino, jog 2020 m. spalio 18 d., 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), apibraižydamas dešinės pusės galinį bamperį, įlenkdamas variklio dangtį, įskeldamas priekinį stiklą, taip veikdamas tyčia sugadino svetimą, N. Ž. priklausantį turtą – automobilį ,,BMW“, valst. numeriai (duomenys neskelbtini) padarydamas nukentėjusiajai turtinę 300 eurų žalą. Kaltinamojo kaltę pagrindžia ir įvykio vietos apžiūros protokolas bei kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu ant automobilio galinio bamperio dešinės pusės matomas įbrėžimas, taip pat matomas įlenkimas ant automobilio variklio dangčio dešinėje, bei skilęs priekinis stiklas, įskilimas apie 43 cm. ilgio (pridėtos nuotraukos fotolentelėje) (b. l. 55-60).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta; veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes sugadinto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Skirdamas konkrečią bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis yra teistas (b. l. 95), taip pat už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką (fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui), baustas administracine tvarka (b. l. 93-94), baudos sumokėtos. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Šios V. P. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia teigti, kad jis, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindą manyti, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje bei BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės – bauda kaltinamajam jokio poveikio nedarys, todėl jam skirtina griežtesnė bausmė - laisvės apribojimas.

Todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, V. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu paskiriant galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, per visą bausmės vykdymo laikotarpį: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ar narkotinių - psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2020-10-18, 20 val. iki 2020-10-19, 14.18 val. išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu N. Ž., pateikė civilinį ieškinį dėl 300 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 30-31). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad buvo apgadintas jai priklausantis automobilis ,,BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti turtinę žalą. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl civilinei ieškovei N. Ž. iš kaltinamojo V. P., priteistina 300 eurų suma turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 18.80 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti (b. l. 44-46). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiosios R. P. gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad veido sužalojimus nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti, priteisiant iš kaltinamojo V. P. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 18.80 eurus turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voke esantis 1 (vienas) kompaktinis diskas – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

pripažinti V. P. (V. P. ) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ar narkotinių - psichotropinių medžiagų).

Pripažinti V. P. (V. P. ) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ar narkotinių - psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą 1(vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ar narkotinių - psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. (V. P. ) paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar gydymu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ar narkotinių - psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2020-10-18, 20 val. iki 2020-10-19, 14.18 val. išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmę pradėti skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

N. Ž. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. P. N. Ž. naudai 300 (tris šimtus) eurų sumą turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 18.80 (aštuoniolika eurų aštuoniasdešimt eurų centų) eurų sumą turtinei žalai atlyginti (lėšos mokamos į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankas; mokėjimo paskirtyje nurodant - žala PSDF už R. P. gydymą).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voke esantis 1 (vienas) kompaktinis diskas – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.