Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-11 · Civilinė byla Nr. 2S-2043-413/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-09-11Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-03Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-11
Bylos Nr.
2S-2043-413/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09170-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
J. V.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2S-2043-413/2015Proceso Nr. 2-69-3-09170-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122; 110.1; 110.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, raštinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės N. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-14122-752/2015 pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui J. V., trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui J. V. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

2015 m. gegužės 12 d. nutartimi teismas taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo J. V. pinigines lėšas, esančias a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank banke, o jų nesant - areštavo kitą turtą, neviršijantį 2663,09 Eur sumos, uždrausdamas areštuotu turtu disponuoti.

Atsakovas 2015 m. birželio 3 d. pateikė bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti iš areštuotos sąskaitos mokėti išlaikymą vaikui, kredito įmokas bei nusiimti 200 Eur savo reikmėms. Prašymą grindė tuo, kad iš areštuotos sąskaitos eilę metų nuolat pinigai buvo pervedami sūnaus išlaikymui, todėl atsakovas siekia tai daryti ir toliau. Be to, į areštuotą sąskaitą yra pervedamas atsakovo darbo užmokestis, todėl jis prašė leisti nusiimti kas mėnesį iš sąskaitos po 200 Eur, bei leisti AB Swedbank bankui nurašyti mokėtinas pagal grafiką įmokas pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr. 07-062463-FA.

Šalies argumentai

Ieškovė su pateiktu prašymu nesutiko, teikdama, kad pakeitus taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas ir toliau nereguliariai teiks vaikui išlaikymą. Be to, kreditas yra paimtas svetimo turto gerinimui, todėl leidus atsakovui naudoti prašomas lėšas, bus pažeisti vaiko interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovo J. V. prašymą tenkino – pakeitė 2015 m. gegužės 12 d. taikytą laikinąją apsaugos priemonę – „ieškovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą tenkinti ir ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, esančias a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank banke, o jų nesant kitą turtą neviršijant 2663,09 Eur sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti“ – į kitą laikinąją apsaugos priemonę – „ieškovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, esančias a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank banke, o jų nesant kitą turtą neviršijant 2663,09 Eur sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui J. V. iš minėtos sąskaitos mokėti išlaikymą vaikui, leisti AB „Swedbank“ bankui nurašyti kredito įmokas pagal kredito sutartį Nr. 07-062463-FA bei leisti atsakovui kas mėnesį nusiimti 200 Eur.“

Įvertinęs tai, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kad jam reikalingos lėšos būtiniausiems savo poreikiams tenkinti, bei tai, kad atsakovas yra laisvas sudaryti sandorius, teismas sprendė, jog atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo areštuotoje sąskaitoje nesant pakankamai lėšų ieškovės reikalavimui užtikrinti, areštuotinas kitas atsakovui priklausantis turtas ir šios nutarties dalies atsakovas keisti neprašė. Pažymėjęs, kad atsakovo darbo užmokestis yra apie 621 Eur, kuris pervedamas atsakovui į jo sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), kad atsakovo mokama kredito dalis šiuo metu yra apie 120 - 130 Eur, teismas sprendė, kad tenkinus atsakovo prašymą ir leidus jam nusiimti kas mėnesį 200 Eur, nurašius kredito įmokas 120 - 130 Eur, sąskaitoje dar liktų apie 290 Eur vaiko išlaikymui bei ieškinio reikalavimui užtikrinti ir ši suma yra pakankama ieškinio reikalavimui užtikrinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė N. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Skundžiama nutartimi teismas nenurodė konkrečios pinigų sumos, po kiek eurų per mėnesį leidžia atsakovui iš areštuotos sąskaitos mokėti vaiko išlaikymui, taip sudarant sąlygas atsakovui piktnaudžiauti nutartimi ir mokėti vaikui išlaikymą savo nuožiūra, tuo pažeidžiant vaiko teises. Apeliantės nuomone, pakeitus vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, nėra užtikrintas būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymas ir nėra garantuotas šio sprendimo privalomumas.

2. Pirmosios instancijos teismas, leisdamas atsakovui iš areštuotos sąskaitos mokėti išlaikymą vaikui, tai nurodo kaip atsakovo teisę, bet ne kaip pareigą, kas prieštarauja teisės aktams, teismų praktikai bei nepilnamečio vaiko teisėms.

3. Tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas netyrė aplinkybės, kad atsakovas neturi jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti priteistos sumos išieškojimą, todėl teismo sprendimo vykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

4. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai leido atsakovo kreditoriui „Swedbank“ AB bankui nurašyti kredito įmokas pagal kredito sutartį Nr. 07-062463-FA, tuo pažeisdamas pirmesnės eilės kreditoriaus – nepilnamečio vaiko interesus bei teises, t. y. bankui suteikiamas prioritetas neatsižvelgiant į kitų atsakovo kreditorių, tame tarpe nepilnamečio vaiko interesus.

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido atsakovui kas mėnesį nusiimti iš areštuotos sąskaitos po 200 Eur. Apeliantės nuomone, 200 Eur suma yra per didelė atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kas mėnesį moka nepilnamečiui vaikui tik po 86,89 Eur ir yra įsiskolinęs už nepilnamečio vaiko išlaikymą net 2663,09 Eur. Teismas nemotyvavo, kodėl leista naudotis būtent 200 Eur suma.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas J. V. prašo atskirąją skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįstas atskirojo skundo arguementas, kad tenkindamas atsakovo prašymą ir pakeisdamas taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismas sudaro galimybę toliau didėti atsakovo įsiskolinimui, tuo pažeidžiant nepilnamečio vaiko teises. Pažymi, jog atsakovo savanoriškas išlaikymo mokėjimas niekaip nedidina įsiskolinimo, nes dar nėra aišku, ar teismas nuspręs priteisti didesnį išlaikymą nei yra mokamas dabar. Kita vertus, jeigu bus priteistas didesnis išlaikymas, tai geruoju sumokėti pinigai bus įskaičiuoti į mokėtiną sumą ir mažins, o ne didins įsiskolinimą.

2. Atsakovas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai leido atsakovui atsiskaityti pagal kredito sutartį su banku, kas apsunkins ateityje sprendimo vykdymą, nes vaikas bus pirmos eilės kreditorius. Atsakovo nuomone, teismas, leisdamas vykdyti prievolę bankui, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas taip pat geruoju moka išlaikymą, nepažeidė nei įstatymų, nei vaiko interesų.

3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai leido ieškovui savo reikmėms paimti iš sąskaitos po 200 eurų kas mėnesį. Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad į areštuotą sąskaitą jam yra pervedamas darbo užmokestis. Įvetinus tai, kad pagal įstatymą, bendra išieškoma suma pagal vykdomuosius raštus gali sudaryti 70 proc. gaunamų pajamų, atsakovas turi teisę dalį areštuotų pajamų skirti būtiniausioms reikmėms.

4. Nors apeliantės nuomone atsakovas vengia teikti išlaikymą vaikui, atsakovas pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantė, jis vaikui geranoriškai teikė išlaikymą dar ir iki jo pripažinimo vaiko tėvu. Todėl jeigu teismas ir padidns teikiamą išlaikymą, jis jį vykdys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino atsakovo prašymą ir pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones – leido iš areštuotos banko sąskaitos nuimti atsakovui 200 Eur savo reikmėms, mokėti kredito įmokas bei išlaikymą vaikui – yra pagrįsta ir teisėta.

Bylos duomenimis, ieškovės prašymu, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo (2663,09 Eur) įvykdymą, teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo J. V. pinigines lėšas, esančias a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank banke, o jų nesant - areštavo kitą turtą, neviršijant 2663,09 Eur sumos (prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. 2015 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti iš areštuotos sąskaitos mokėti išlaikymą vaikui, kredito įmokas bei nusiimti 200 Eur savo reikmėms, kurį skundžiama nutartimi teismas tenkino.

CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).

Kaip minėta ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotos piniginės lėšos, esančios atsakovui priklausančioje Swedbank AB banko sąskaitoje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) (CPK 668 straipsnio 1 dalis), kuri reikalinga patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų pakeitimo klausimą minimali mėnesinė alga sudarė 300 Eur, šiuo metu – 325 Eur.

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė leisti iš areštuotos sąskaitos išimti 200 Eur būtiniesiems savo poreikiams patenkinti. Įvertinus tai, kad prašoma išimti suma yra mažesnė nei viena mėnesinė alga, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti tokį atsakovo prašymą. Be to, areštavus atsakovui priklausančią banko sąskaitą (joje esančias pinigines lėšas 2663,09 Eur sumai) ir neleidus vykdyti jokių mokėjimų, atsakovas nebegalėtų patenkinti ne tik būtinųjų asmeninių poreikių, bet ir vykdyti einamųjų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytam kreditoriui Swedbank AB bankui. Tokia situacija gali sukurti pagrindą nutraukti atsakovo sudarytą kredito sutartį dėl prievolių pagal ją nevykdymo, išprovokuoti papildomus teisinius ginčus su kitais kreditoriais, dėl ko bendrasis atsakovo mokumas tik pablogėtų. Vadovaujantis tuo, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad leidus atsakovui iš areštuotos sąskaitos mokėti kredito įmokas, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.

Atskiruoju skundu ieškovė apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas, leisdamas iš areštuotos sąskaitos mokėti vaikui išlaikymą, nepagrįstai nenurodė konkrečios mokėtinos sumos, kas sudaro sąlygas atsakovui piktnaudžiauti teikiant vaikui kokį nori ir kada nori išlaikymą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas vaikui išlaikymą teikia geranoriškai. Įvertinus tai, kad byloje nėra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų nustatytas konkretus vaiko išlaikymo dydis ir mokėjimo tvarka, apeliantei atskiruoju skundu pripažinus, kad atsakovas kas mėnesį sūnaus išlaikymui moka po 86,89 Eur ir nesant byloje priešingų įrodymų, nėra pagrindo abejoti atsakovo teiginiais, kad ateityje jis ir toliau geranoriškai bei reguliariai teiks išlaikymą vaikui. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečios vaiko išlaikymui skirtinos sumos ir išlaikymo periodiškumo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos 2663,09 Eur išlaikymo įsiskolinimo reikalavimui užtikrinti, areštuojant atsakovo pinigines lėšas esančias Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), o jų nesant, areštuojant kitą atsakovui priklausantį turtą. Vadinasi, nesant areštuotoje sąskaitoje pakankamai lėšų ieškinio reikalavimui užtikrinti, antstolis, vykdantis priimtą nutartį, nukreips areštą į kitą atsakovui priklausantį turtą. Pažymėtina, kad vykdymo procese ne teismas, o antstolis turi kompetenciją surasti ir įvertinti kitą areštuotiną turtą, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino, kad atsakovas neturi kito turto.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas