Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei ir jos atstovui advokato padėjėjui Eugenijui Kveragai, atsakovui ir jo atstovei advokatei Snežanai Raižienei, išvadą teikiančios institucijos atstovei Daivai Porutienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui J. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei pagal atsakovo J. V. priešieškinį N. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kurioje išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad atsakovas J. V. yra jos sūnaus V. S. tėvas. Šalys nėra susituokę ir gyvena skyrium. Nuo sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini) vaikas gyvena tik su motina, yra prie jos prisirišęs, tarp jų yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys. Atsakovas su vaiku nebendrauja, vaiko auklėjime nedalyvauja, vaikas prie tėvo nėra prisirišęs ir nenori su juo gyventi. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsakovas nuo sūnaus gimimo juo nesirūpino, iki 2011 m. rugsėjo mėnesio išlaikymo neteikė visiškai, o nuo 2011 metų rugsėjo pradėjo mokėti išlaikymą savo nuožiūra kiek nori ir kada nori, vidutiniškai apie 57 Eur (197 Lt) per mėnesį. Vos du kartus (2011-11-29 ir 2012-04-06) per penkis metus atsakovas yra sumokėjęs daugiau kaip 86,89 Eur (300 Lt). Todėl vertina, kad savo noru atsakovas neteikia vaikui protingo išlaikymo, ji neturi jokių galimybių susitarti su atsakovu, todėl yra priversta kreiptis į teismą.

2011-09-10 57,92 Eur (200 Lt), 2011-10-10 57,92 Eur (200 Lt), 2011-11-09 57,92 Eur (200 Lt), 2011-11-29 144,81 Eur (500 Lt), 2011-12-09 57,92 Eur (200 Lt), 2012-01-11 72,40 Eur (250 Lt), 2012-02-09 72,40 Eur (250 Lt), 2012-03-12 57,92 Eur (200 Lt), 2012-04-06 101,36 Eur (350 Lt), 2012-05-10 72,40 Eur (250 Lt), 2012-06-11 57,92 Eur (200 Lt), 2012-07-10 57,92 Eur (200 Lt), 2012-08-10 57,92 Eur (200 Lt), 2012-09-12 43,44 Eur (150 Lt), 2012-10-01 28,96 Eur (100 Lt), 2012-10-11 86,88 Eur (300 Lt), 2012-11-09 57,92 Eur (200 Lt), 2012-12-07 57,92 Eur (200 Lt), 2013-01-13 57,92 Eur (200 Lt), 2013-02-09 57,92 Eur (200 Lt), 2013-03-09 57,92 Eur (200 Lt), 2013-03-22 86,88 Eur (300 Lt), 2013-04-09 43,44 Eur (150 Lt), 2013-04-30 86,88 Eur (300 Lt), 2013-06-10 86,88 Eur (300 Lt), 2013-07-10 86,88 Eur (300 Lt), 2013-08-08 86,88 Eur (300 Lt), 2013-09-10 86,88 Eur (300 Lt), 2013-10-11 86,88 Eur (300 Lt), 2013-11-10 86,88 Eur (300 Lt), 2013-12-06 86,88 Eur (300 Lt), 2014-01-08 86,88 Eur (300 Lt), 2014-02-07 86,88 Eur (300 Lt), 2014-03-07 86,88 Eur (300 Lt), 2014-04-07 86,88 Eur (300 Lt), 2014-05-09 86,88 Eur (300 Lt), 2014-05-12 86,88 Eur (300 Lt), 2014-06-06 86,88 Eur (300 Lt), 2014-07-08 86,88 Eur (300 Lt), 2014-08-06 86,88 Eur (300 Lt), 2014-09-08 86,88 Eur (300 Lt), 2014-10-06 86,88 Eur (300 Lt), 2014-11-07 86,88 Eur (300 Lt), 2014-12-15 86,88 Eur (300 Lt), 2015-01-07 86,89 Eur.

Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas nuo vaiko gimimo vaiko išlaikymui sumokėjo 3417,52 Eur (11 800 Lt), t.y. vidutiniškai po 56,96 EUR (196,67 Lt) per mėnesį. Atsakovo prisidėjimą prie vaiko išlaikymo ieškovė vertina kaip nepakankamą, laiko, kad iš esmės ji viena teikė išlaikymą sūnui ir užtikrino jo poreikių tenkinimą. Kadangi atsakovo teiktas išlaikymas buvo labai nedidelis, susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovės paskaičiavimu, nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio imtinai, t.y. paskutiniųjų 36 mėnesių laikotarpiu atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui sumokėjo 2736,91 Eur (9 450 Lt). Ieškovė reiškia reikalavimą vaiko išlaikymui mokėti po 150 Eur per mėnesį, kas per 36 mėnesius sudaro 5400 Eur (18 645,12 Lt). Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas yra skolingas nepilnamečio vaiko išlaikymui 2663,09 Eur (9195,11 Lt): (5400 Eur - 2736,91 Eur = 2663,09 Eur).

Dėl vaiko poreikių išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovė paaiškino, kad vaiko poreikiai buvo beveik tokie patys kaip ir bylos nagrinėjimo metu. Nors vaikas buvo mažesnis, jo poreikiams tenkinti ji išleisdavo 1000-1200 Lt. 2012 metais vaikas pradėjo lankyti darželį, už kurį reikėjo mokėti, darželyje buvo renkami ir papildomi pinigai, nes tokia darželyje tvarka, vaikui tuo metu reikėdavo ir sauskelnių, ir dviejų komplektų drabužėlių darželyje. Vaiko drabužiams, poilsiui, laisvalaikiui, darželiui, reikėjo panašių sumų kaip ir dabar. Be to, vaikas daug sirgo, buvo atlikta operacija. Operacija buvo nemokama, bet buvo komplikacijų, todėl reikėjo vartoti antibiotikus, kurie buvo nekompensuojami. Ieškovė vaiką visur vežiodavosi, veždavo į keliones, prie jūros. Be to, vaikas yra alergiškas, negali valgyti bet kokio maisto, jam nustatytas dermatitas, reikia pirkti brangesnes skalbimo priemones. Iki 2013 m. sausio ieškovė dar palaikė santykius su atsakovu. Sakydavo jam apie vaiko poreikius, tačiau atsakovas vaiko išlaikymui daugiau lėšų neskyrė, sakė užsidirbti pačiai. Tuo metu ji dar buvo studentė, tuo pačiu metu dirbo. Jos atlyginimas buvo apie 2000 litų. Vaikui skirdavo tiek lėšų, kiek reikėdavo, išleisdavo vaiko poreikiams apie pusę gaunamo darbo užmokesčio. Vaiko poreikius ji pilnai užtikrino. Keiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo negalėjo, nes nebuvo nustatyta atsakovo tėvystė. Vaikui gimus, atsakovas nepripažino tėvystės, nors ji siūlė tai padaryti, o ji neturėjo pakankamai lėšų kreiptis į teismą. Šalių santykiams nutrūkus, nuo 2013 m. sausio atsakovas su vaiku visiškai nebendravo, nepadėjo juo rūpintis ir prižiūrėti. Vaikas dažnai sirgo, jai tekdavo išeiti iš darbo ir prižiūrėti vaiką. Prižiūrėti vaiką jai padėdavo kartu gyvenanti mama. Todėl vertina, kad jai teko visa vaiko priežiūros našta.

Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį priteisimo nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šį klausimą aptarė taikos sutartyje. Tačiau nesutiko, jog tokio dydžio išlaikymas buvo reikalingas vaikui ir nuo 2012 m. gegužės iki bylos iškėlimo. Mano, jog tuo metu vaiko poreikiai buvo mažesni. Be to, iki 2013 metų, kol dar bendravo su ieškove, prie vaiko išlaikymo prisidėdavo ir grynais pinigais, užpildavo kurą ieškovės automobiliui. Apie vaiko ligas ir operaciją nieko nežinojo, ieškovė jam nieko nesakė. Nmatė, kad ji pirktų vaikui specialų maistą. Jis norėjo pripažinti tėvystę, tačiau su tuo nesutiko ieškovė, taip pat ji nesutiko tartis dėl išlaikymo vaikui, neleido bendrauti su vaiku. Tėvystė vaikui nustatyta jo iniciatyva, tik po jo kreipimosi į teismą. Nepaisant to, jis išlaikymą vaikui teikė, pervesdamas lėšas į ieškovės sąskaitą. Nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio imtinai sumokėjo vaiko išlaikymui 3084,47 Eur (10650,05 Lt). Ieškovė jo teikiamą išlaikymą gaudavo, dėl išlaikymo dydžio jokių pretenzijų nereiškė. Todėl mano, jog vaiko poreikiams patenkinti pakako iš jo gaunamų lėšų, atsižvelgiant į tai, kad tokį patį išlaikymą turėjo teikti ir vaiko motina. Mano, jog jokio įsiskolinimo nėra, todėl ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo prašė atmesti.

Ieškovės ir atsakovo atstovai palaikė savo atstovaujamųjų išdėstytas pozicijas dėl išlaikymo įsiskolinimo: ieškovės atstovas prašė šį ieškinio reikalavimą tenkinti, atsakovo atstovė – atmesti, baigiamuosiuose kalbose įvertindami faktines bylos aplinkybes ir išdėstydami teisinius argumentus. Taip pat šalių atstovai palaikė šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo kitų reikalavimų dalyje.

2015 m. sausio 18 d. teismo posėdyje šalys susitarė dėl dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų sprendimo abipusių nuolaidų būdu, t.y. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jų pasirašytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Daiva Porutienė nurodė, kad šalių sudaryta taikos sutartis atitinka vaiko interesus. Dėl įsiskolinimo dydžio paliko spręsti teismui pagal pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ir procesinių palūkanų priteisimo atmestinas.

Dėl ieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir dėl priešieškinio reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo patvirtintina šalių sudaryta taikos sutartis ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Nustatyta, kad nepilnamečio V. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė N. S. ir atsakovas J. V. (1 t., b.l. 16).

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisimas pagal CK 3.200 straipsnį. Koks konkretus įsiskolinimo dydis yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/200).

Ieškovė nurodė, kad nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. balandžio imtinai, t. y. trijų metų laikotapiu iki bylos iškėlimo, atsakovas išlaikymą teikė nereguliariai ir nepakankamo dydžio, todėl iš jo turėtų būti priteistas 2663,09 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 150 Eur už 36 mėnesius. Atsakovas su tokiais ieškovės teiginiais nesutiko, nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimo neturėtų būti, nes ieškovės nurodytu laikotarpiu išlaikymą vaikui teikė, skaičiuojant ir ieškovės teiktą tokio pačio dydžio išlaikymą, būtinieji vaiko poreikiai turėjo būti patenkinti.

Pažymėtina, jog kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė duomenis apie vaiko išlaikymui į ieškovės sąskaitą pervestas sumas 2015 sausio - gegužės mėnesių laikotarpiu (1 t. b.l. 58). Apie ankstesniu laikotarpiu teiktą išlaikymą atsakovas duomenų nepateikė, tačiau atsakovo sumokėtas sumas ir jų mokėjimo laiką nurodė ieškovė savo ieškinyje (1 t. b.l. 4-5). Atsakovas sutiko, kad ieškovės pateikti duomenys yra teisingi. Todėl sprendžiant šalių ginčą teismas šiais duomenimis remiasi. Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų nustatyta, kad nuo 2011-09-10 atsakovas kiekvieną mėnesį pervesdavo lėšas vaiko išlaikymui į ieškovės sąskaitą, išskyrus 2013 m. gegužės mėnesį, tačiau balandžio mėnesį lėšos buvo pervestos du kartus – 9 ir 30 d. Ieškovės nurodytu įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu buvo pervesta: 2012 m. gegužės – gruodžio mėnesiais - 1800 Lt, kas sudaro vidutiniškai po 225 Lt per mėnesį, 2013 sausio – gruodžio mėnesiais pervedė 3450 Lt, kas vidutiniškai sudaro po 287,5 Lt per mėnesį, 2014 m. sausio – gruodžio mėnesiais pervedė 3900 Lt, kas sudaro vidutiniškai po 325 Lt per mėnesį, 2015 sausio - gegužės mėnesiais pervedė 434,45 Eur, kas vidutiniškai sudaro po 86,59 eurus (300 Lt) per mėnesį.

Sprendžiant, ar atsakovo teikto išlaikymo dydis buvo pakankamas vaiko poreikiams tenkinti, teismas pažymi, jog ieškovė nurodė, jog vaiko poreikius ji užtikrino pilnai, tačiau nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jos turėtas išlaidas minėtu laikotarpiu. Jos paaiškinimu, vaiko poreikiai buvo panašūs kaip ir iškėlus bylą teisme, nes nuo 2012 m. vaikas lankė darželį, buvo ugdomas, lavinamas, jam reikėjo iš esmės tų pačių drabužių, apavo, maisto, higienos reikmenų ir t.t. Taip pat nurodė, jog vaikas dažnai sirgo, jam buvo atlikta operacija, kuri buvo kompensuojama iš valstybės biudžeto, tačiau reikėjo pirkti antibiotikus, kurie nekompensuojami, slaugyti vaiką. Taip pat teigė, jog vaikas yra alergiškas, todėl perka jam tinkantį maistą, skalbimo priemones.

Šiems teiginiams pagrįsti ieškovė jokių įrodymų taip pat nepateikė. Atsakovas su ieškovės nurodytais teiginiais nesutiko, teigė, kad apie vaiko operaciją, alergiją ar kitus specialius poreikius nieko nežinojo, ieškovė vaikui pirkdavo įprastinį maistą, drabužius.

Iš ieškovės pateiktų 2015 metų pirkinių kvitų matyti, kad šiuo metu perkami įprastiniai maisto produktai, kitos prekės. Ieškovė nepagrindė, kad 2015 m. kovo mėn. jos pirkti vaistai buvo skirti alergijai gydyti. Kad anksčiau tokie vaistai buvo reikalingi vaikui – įrodymų taip pat nėra. Todėl darytina išvada, jog vaikui nebuvo ir nėra reikalingi specialūs vaistai ar maistas, speciali apranga.

Byloje taip pat nėra duomenų ir ieškovė to nenurodė, kad vaikas turi ypatingų gabumų, kuriems lavinti reikalingos papildomos lėšos. Todėl teismas vertina, kad vaiko poreikiams užtikrinti pakako skirti lėšas maistui, aprangai, ugdymui, sveikatai ir kitoms įprastinėms 2-5 metų amžiaus vaiko reikmėms.

Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad 2015 m. kovo –gegužės mėnesiais vaiko poreikiams tenkinti turėjo vidutiniškai 414,95 Eur išlaidų. Kaip matyti, šiais mėnesiais ieškovė rinko visus išlaidas maistui, vaistams, vaiko ugdymui, laisvalaikiui, draudimui, komunaliniams mokesčiams, kelionei pagrindžiančius kvitus, skaičiavo išlaidas. Tačiau darydama šių išlaidų suvestines, ieškovė neįvertino, kad bute gyvena ir jos mama, su kuria, kaip teigė, dalinasi vienu kambariu. Todėl kartu gyvenančiai ieškovės mamai taip pat turėtų tekti komunalinių mokesčių dalis. Išlaidos vaiko aprangai nepastovios (jų nėra 2015 m. balandžio ir gegužės mėn.). Taigi išvada apie aprangai vidutiniškai reikalingą 50 eurų sumą padaryta įvertinus tik vieno mėnesio (kovo) išlaidas (2 t. b.l. 23-26). Analogiškai išvados padarytos ir apie reikalingą išlaidų dydį laisvalaikiui, ugdymui, vaistams, nes įrodymai apie šias išlaidas pateikti tik 2015 m. kovo mėnesio. Pažymėtina ir tai, kad į vaiko sveikatos priežiūros išlaidas yra įtrauktos 2015 m. balandžio mėnesį ieškovės patirtos išlaidos už psichologo konsultaciją. Tačiau byloje nėra duomenų, jog vaikui psichologo konsultacija buvo reikalinga. (2 t. b.l. 42-45).

Kadangi vaiko poreikius įsiskolinimo laikotarpiu ieškovė grindė tuo, kad jie buvo panašūs kaip ir šiuo metu, tačiau jokių vaiko poreikių paskaičiavimų ar išlaidas pagrindžiančių įrodymų nurodytu laikotarpiu nepateikė, o vertinant dabartinių poreikių paskaičiavimą matyti, kad vaikui priskirtos pernelyg didelės būsto išlaidos, taip pat išlaidos, kurios jam nebuvo būtinos, kitos išlaidos paskaičiuotos surinkus tik vieno mėnesio išlaidas pagrindžiančius įrodymus (išskyrus išlaidas maisto ir buities reikmenis, draudimą, darželį), (1 t. 120-672, 2 t. b.l. 51-69, 3-50), teismas vertina, jog ieškovė neįrodė nei kokio dydžio išlaidas vaiko išlaikymui ji patyrė nurodytu laikotarpiu, nei kokie tuo metu buvo vaiko poreikiai.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri iki 2012 -08-01 buvo 800 Lt, nuo 2012-08-01 -850 Lt, nuo 2013-01-01 - 1000 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad 2-5 metų vaikui išleisdavo daugiau nei minimali mėnesio alga, t.y. 1000-1200 Lt. Tačiau įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikė, specialių vaiko poreikių nėra nustatyta. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, jog būtinieji vaiko poreikiai sutapo su ieškovės nurodytomis išlaidomis. Pažymėtina, kad tėvams nedraudžiama skirti nepilnamečiui vaikui bet kokią išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (ar noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas išlaikymą vaikui teikė reguliariai, nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė reiškė pretenzijas atsakovui dėl jo teikiamo išlaikymo dydžio. Į teismą ji nesikreipė, greičiau nustatyti atsakovo tėvystę nesiekė ir nekėlė kitų reikalavimų dėl tėvo pareigų nevykdymo. Ieškovės paaiškinimas, jog ji neturėjo tam lėšų, prieštarauja jos paaiškinimams, jog tuo metu ji turėjo pakankamas pajamas ir galėjo vaiko išlaikymui skirti nurodytas sumas. Todėl teismas vertina, kad atsakovo teikiamų lėšų būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pakako. Todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti išlaikymo įsiskolinimo sumų.

Atmetus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat atmestinas išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų (procesinių) priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Šalys dėl šių ieškinio bei priešieškinio reikalavimų sudarė taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, bylą šioje dalyje nutraukti. Šalys taikos sutartyje taip pat nurodo, kad joms yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 str. 2 d., 140 str.

Remiantis CK 6.983 str. 1 d., taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kaip matyti, šalys taikos sutartyje susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo su vaiku tvarkos bei dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Taikos sutarties sudarymo pasekmės šalims žinomos (CPK 140 str. 3 d.). Įvertinus šalių pateiktos taikos sutarties turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių, jų nepilnamečio vaiko ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl tvirtintina (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 3 d.).

Patvirtinus taikos sutartį civilinė byla dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutrauktina (CPK 293 str. 5 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys taikos sutartyje susitarė bei teismo posėdyje patvirtino, kad lieka prie visų savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

Ieškovei N. S. turi būti grąžinta 75 procentai žyminio mokesčio nuo sumokėtos 41 Eur sumos (1 t., b.l. 31), t.y. 30,75 Eur (LR CPK 87 str. 2 d.). Atsakovui J. V. turi būti grąžinta 75 procentai žyminio mokesčio nuo sumokėtos 41 Eur sumos (1 t., b.l. 72), t.y. 30,75 Eur (LR CPK 87 str. 2 d.).

Teismas šioje byloje patyrė 7,82 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Šioje byloje ieškovė ieškinyje pareiškė 4 reikalavimus, atsakovas priešieškinyje 1 reikalavimą, taikos sutartimi šalys susitarė dėl 3 reikalavimų, t.y. dėl 60 procentų pareikštų reikalavimų (dviejų ieškinio ir priešieškinio). Kiekvienai iš šalių tenka po 30 procentų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Likę 2 ieškinio reikalavimai sudaro 40 procentų reikštų reikalavimų. Kadangi ieškinio reikalavimai dėl kurių šalys nesusitarė buvo atmesti, 40 procentų bylinėjimosi išlaidų priteistina iš ieškovės. Viso iš ieškovės turėtų būti priteista 70 procentų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš atsakovo 30 procentų.

Kaip jau minėta procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 7,82 Eur, todėl iš ieškovės priteistina 5,47 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovo 2,35 Eur. Kadangi atsakovui tenkančios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš atsakovo nepriteistinos.

Remiantis CPK 7 str. įtvirtintu proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principu, ieškovei N. S. grąžintinas žyminis mokestis mažintinas jai tenkančia procesinių dokumentų dalimi - 5,47 Eur, todėl jai grąžintina 25,28 Eur žyminio mokesčio.

Iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio už išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista ir dėl kurios šalys sudarė taikos sutartį 13,50 Eur (150 Eur x12 x 3 % x 25 %), (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 87 str. 2 d., 96 str. 1 d. ). Remiantis CPK 7 str. įtvirtintu proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principu, atsakovui J. V., grąžintinas žyminis mokestis mažintinas priteistu žyminiu mokesčiu dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir atsakovui grąžintina 17,25 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2015-05-12 nutartimi taikytos ir 2015-06-30 nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo J. V. piniginių lėšų areštas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ir procesinių palūkanų priteisimo atmesti.

Dėl kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų patvirtinti 2016-01-18 šalių sudarytą taikos sutartį, tokiomis sąlygomis:

„ 1. Šalys susitaria, kad sūnaus V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina N. S.. Motina N. S. įsipareigoja užtikrinti, kad vaiko gyvenamoji vieta bus tinkamai pritaikyta vaikui.

2. Atsakovas J. V. įsipareigoja teikti nepilnamečiui sūnui V. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 eurų nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2015 m. gegužės 07 d. iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymas pervedamas periodinėmis išmokomis į asmeninę ieškovės sąskaitą, esančią AB Swedbank banke Nr. (duomenys neskelbtini). Išlaikymui skirtos lėšos pervedamos ne vėliau kaip iki 10 einamojo mėnesio dienos. Ieškovė pripažįstama šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3. Atsakovo jau sumokėtos lėšos vaiko išlaikymui už 2 punkte nurodytą laikotarpį yra įskaitomos į mokėtiną išlaikymą nustatytą šia sutartimi, o iki taikos sutarties patvirtinimo susidaręs įsiskolinimas padengiamas per 1 (vieną) mėnesį nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos.

4. Šalys susitaria nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką:

- Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, pereinamuoju laikotarpiu atsakovas J. V. su sūnumi bendrauja su specialisto - psichologo priežiūra, pereinamąjį laikotarpį išskiriant ciklais po 5 susitikimus (kartą per savaitę, po valandą ar pusantros), po kiekvieno ciklo psichologui įvertinant berniuko - tėčio tarpusavio ryšį ir tolimesnių susitikimų dalyvaujant specialistui reikalingumą.

- Po kiekvieno ciklo, psichologo patarimu, sprendžiama dėl tolimesnio atsakovo bendravimo su sūnumi V. S. ir laikomasi psichologo rekomendacijų. Psichologui įvertinus, kad pereinamasis laikotarpis toliau nereikalingas, J. V. su sūnumi bendrauja žemiau nustatyta tvarka:

- vieną kartą mėnesyje, suderinęs laiką ir vietą iš anksto su vaiko motina N. S. telefonu ar el. paštu prieš 5 dienas, atsakovas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10:00 val. ir grąžina jį vaiko motinai sekmadienį 18:00 val. Prieš pasiimdamas sūnų, atsakovas įsipareigoja nurodyti adresą, kuriame bendraus su sūnumi. Atsakovas taip pat įsipareigoja užtikrinti, kad visą bendravimo su sūnumi laikotarpį bendravimas vyks tinkamoje bendrauti su vaiku aplinkoje ar patalpoje.

- Lyginiais metais atsakovas bendrauja su sūnumi per Šv. Kalėdas, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžindamas jį motinai gruodžio 26 d. 12:00 val.

- Iš anksto įspėjęs ieškovę prieš 7 dienas, atsakovas gali pasiimti sūnų į renginius, skirtus vaikams;

- Vaiko motina N. S. įsipareigoja per protingą terminą įspėti tėvą J. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo, nurodant naujos vaiko gyvenamosios vietos adresą.

5. Kiekviena iš šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje prisiima sau.

6. Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos dalies nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 ir 3 dalyje, 293 straipsnio 4 ir 5 punktuose, 294 straipsnyje, šalims yra žinomos ir išaiškintos.

7. Šalys prašo teismo priimti šią taikos sutartį, ją patvirtinti, o civilinę bylą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, nutraukti.“

Civilinę bylą Nr. 2-50-752/2016 dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nutraukti.

Grąžinti ieškovei N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,28 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-05-07, Danske Bank A/S Lietuvos filiale, mokėjimo Nr. 577330, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šia nutartimi.

Grąžinti atsakovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-06-08, AB „Lietuvos paštas“, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šia nutartimi.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2015-05-12 nutartimi taikytas ir 2015-06-30 nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo J. V. piniginių lėšų areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.