- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-1794-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- J. J. P., N. F.
- Atsakovas
- M. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) J. J. P. ir N. F. – S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. J. P. ir N. F. – S. ieškinį dėl depozito, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovei M. J. ir atsakovės priešieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštą ieškovams ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti žalos atlyginimą – 2 483,51 Eur, kurį sudaro 256,67 Eur permokėtas nuomos mokestis, 1 100 Eur depozitas, 265,84 Eur persikraustymo išlaidos ir 861 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, 5 proc. priteistos sumos dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019-08-01 su atsakove sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pagal sutartį sumokėjo 1 100 Eur užstatą. Teigė, kad per sumontuotą vaizdo stebėjimo sistemą ieškovai pamatė, kad atsakovė, jiems nebūnant išnuomotame bute, 2020-06-24 ir 2020-06-25 buvo atvykusi į butą, jį apžiūrėjo ir fotografavo. Kadangi atsakovė pažeidė nuomos sutarties 9.1. punkto nuostatas, ieškovai 2020-07-03 pranešė apie sutarties nutraukimą. Ieškovai laikėsi pozicijos, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovai buvo priversti vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, todėl patyrė nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog 2020-06-24 ir 2020-06-25 Kaune buvo dideli karščiai, kuriuos lydėjo lietus ir škvalas. Paaiškino, jog kadangi butas yra paskutiniame aukšte, atsakovei buvo neramu dėl patalpų būkles. 2020-06-24 atsakovei atvykus prie pastato, iš lauko matėsi drėgmės dėmes ant sienos. Kadangi tuo laikotarpiu ieškovai buvo išvykę ilgesniam laikui iš Lietuvos ir nebuvo kitos galimybes patikrinti patalpų būklės, atsakovė 2020-06-24 įėjo į išnuomotas patalpas. Teigė, kad dėl vienos sienos atsakovei kilo įtarimas, jog gali sunktis vanduo, todėl 2020-06-25 vakarą kartu su lydinčiu asmeniu, turinčiu reikiamų žinių, atsakovė atvyko patikrinti nuomojamų patalpų. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog nuomos sutarties 9.1. punkto nuostatos atsakovei tokią teisę suteikė, tad nurodė, kad ieškovai nuomos sutartį nutraukė neteisėtai, nesant esminio sutarties pažeidimo.
Šalies argumentai
4. Priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti ieškovų patalpų nuomos sutarties Nr. 2019-08-01 nutraukimą, neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, priteisti iš ieškovų žalos atlyginimą ir nesumokėtą nuomos mokestį- 18 573,31 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai nesumokėjo nuomos mokesčio už 2020 m. liepos mėnesį ir dėl to atsakovė 2020-08-05 pranešimu vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. 2020-08-07 buvo sudarytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo patalpos buvo perduotos atsakovei. Perduodant patalpas, buvo pastebėti patalpų apgadinimai, kuriuos antstolis S. U. užfiksavo 2020-08-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atstūmus baldus bei apžiūrėjus patalpas, buvo nustatyti patalpų pabloginimai: pirmojo aukšto kambario grindys yra suraižytos, miegamojo grindys yra sulietos ir vietomis išpūstos, vonios kambario baldai yra sugadinti, buto sienos taip pat apgadintos, suraižytos aptepliotos, išgręžtos. Buvo sudarytas defektinis aktas, antstolis S. U. 2020-09-30 konstatavo faktines aplinkybes dėl sugadintų patalpų. UAB ,,Šildymo idėjos“ sudarė lokalinę sąmatą dėl patalpų apgadinimų šalinimo darbų. Teigė, kad ieškovai, siekdami nutraukti sutartį, pagal CK 6.218 straipsnio nuostatas, turėjo prieš 30 dienų pranešti atsakovei. Atsakovė, ieškovams nemokant nuomos mokesčio, 2020-08-05 nutraukė nuomos sutartį, prieš tai informavusi ieškovus, kad jie privalo vykdyti sutartį, mokėti nuomos mokestį, jų nuomos sutarties nutraukimas neatitinka įstatymo reikalavimų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovai prašė priešieškinį atmesti. Patvirtino, kad 2020-08-07 buvo sudarytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas, kuriame buvo nurodyti visi atsakovės nurodyti išnuomotame bute esantys trūkumai, t. y. buvo nurodyta, kad skalbimo mašina leidžia vandenį per tarpinę bei kad sienos yra išteptos. Visus pastebėtus patalpų defektus užfiksavo Antstolis S. U. 2020-08-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 84. Išsinuomotas patalpas ieškovai perdavė atsakovei tokios pačios būklės, kokios jos buvo nuomos sutarties sudarymo metu, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Paaiškino, kad 2020-08-07 perduodant nuomotas patalpas atsakovė detaliai apžiūrėjo visus kambarius ir kitų defektų, nei nurodyti 2020-08-07 priėmimo-perdavimo akte, nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad nuo gyvenamųjų patalpų perdavimo 2020-08-07 iki 2020-09-30, kai buvo surašytas antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 99, praėjo 55 dienos, kurias nuomotos patalpos buvo atsakovės žinioje ir ieškovai negali atsakyti už nurodytu laikotarpiu nutikusius įvykius, kurių metu, galimai ir buvo sukelta žala atsakovei. Atsiliepime taip pat nurodė, kad ieškovai 2020-06-24 vienašališkai nutraukė 2019-08-01 patalpų nuomos sutartį ir apie tai informavo atsakovę. Atsakovė, ignoruodama ieškovų pareikštą vienašališką sutarties nutraukimą, sulaikydama ieškovams priklausančius asmeninius daiktus, 2020-08-05 pranešimu vienašališkai nutraukė 2020-06-24 nutrauktą sutartį ir pareikalavo sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį, kuriuo nebuvo sudarytos galimybės patekti į išnuomotas patalpas, atsiimti asmeninių daiktų ir/ar naudotis patalpomis pagal paskirtį. Atsakovė nuo 2020-07-03 sudarė kliūtis patekti į išsinuomotas patalpas, tad ieškovai turėjo pagrindą tikėti, kad nuomos sutartis yra nutraukta nuo pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos. Aplinkybės, kad atsakovė nuo 2020-07-03 iki 2020-08-07 buvo sudariusi kliūtis patekti į nuomotas patalpas, atsiimti asmeninius daiktus ir/ar kitaip naudotis išnuomotomis patalpomis, patvirtina prie ieškinio pridedamos ieškovų atstovo susirašinėjimo su atsakove kopijos, patvirtinančios ieškovams priklausančių daiktų savavališką sulaikymą. Ieškovų nuomone, atsakovės vienašališkas sutarties nutraukimas nesukėlė teisinių pasekmių, kadangi nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta nuo 2020-06-24. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovai nesutiko su ieškovės išdėstyta pozicija, kad būtent atsakovė dėl tariamai neteisėtų ieškovų veiksmų 2020-08-05 vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, todėl nesutiko su atsakovės reikalavimu dėl 1 100 Eur nuomos mokesčio priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-31 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies.
7. Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti ieškovų 2020-07-03 vienašalį patalpų nuomos sutarties Nr.2019-08-01 nutraukimą neteisėtu. Nurodė, kad faktinės aplinkybės pagal ištirtus įrodymus patvirtino, kad 2020 birželį Kaune buvo pavojingi meteorologiniai reiškiniai: itin smarkus vėjas, liūtis. Ieškovų nuo 2020 balandžio nebuvo Lietuvoje. Patalpų nuomos sutarties Nr.2019-08-01 9.1. punkte buvo numatyta, kad nuomotojas turi teisę patekti į nuomojamas patalpas be nuomininkų žinios. Šalių sudarytos nuomos sutarties 12.4. punkte numatyta sutarties nutraukimo tvarka: prieš 1 mėnesį raštu pranešant kitai šaliai. Ieškovams įrodinėjant, kad buvo esminis sutarties pažeidimas ir sutartis nutraukta CK 6.217 straipsnio pagrindu, sutartį turėjo nutraukti pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas priėjo išvadą, kad sutarties pažeidimas nebuvo esminis, o ieškovai, nutraukdami sutartį, pažeidė CK 6.217 straipsnio ir 6.218 straipsnio 1 dalies normas bei sutarties 12.4. punkto nuostatas. Atsakovė nuomos sutartį 2020-08-05 nutraukė teisėtai, laikydamasi sutartinių įsipareigojimų, prieš 14 dienų pareikalavusi sumokėti 2020 liepos mėnesio nuomos mokestį ir ieškovams nesumokėjus, nuomos sutartį nutraukė. Atsakovės veiksmai atitiko sutarties 12.2.a. punkto nuostatas.
8. Sprendime nurodyta, jog ieškovų reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmestas, kadangi ieškovai nuomos sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai, nesilaikydami sutarties sąlygų, galiojančių teisės normų. Savavališkas neteisėtas sutarties nutraukimas nesukėlė ieškovų nurodytų pasekmių – žalos atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, jog 2019-08-01 patalpų nuomos sutarties Nr. 2019-08-01 4.3. punkte buvo numatyta, kad depozitas 1 100 Eur negrąžinamas, jeigu sutartis nutraukiama dėl nuomininko kaltės. Atsakovė nutraukė nuomos sutartį dėl ieškovų kaltės, nes jie nesumokėjo patalpų nuomos mokesčio už 2020 liepos mėnesį. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatyme numatytais atvejais. Neturtinę žalą reikia įrodyti, pateikti įrodymus kuo neturtinė žala pasireiškia. Teismas ieškovų reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmetė konstatuodamas, jog atsakovės veiksmuose nėra CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytų žalos atsiradimų sąlygų: atsakovė veikė teisėtai ir sąžiningai.
9. Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo patenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad atsakovė, ieškovams nemokant nuomos mokesčio, 2020-08-05 nutraukė nuomos sutartį, prieš tai informavusi ieškovus, kad jie privalo vykdyti sutartį, mokėti nuomos mokestį. Pagal sutarties 8.3. punkto nuostatas ieškovai privalėjo daryti einamąjį remontą. Sutarties 11.2. ir 11.3. numatytos žalos atlyginimo sąlygos: nuomotojas pareiškia pretenzijas nuomininkui dėl žalos atlyginimo iki išsikeliant, kai pasirašomas priėmimo – perdavimo aktas. Esant nesutikimui dėl žalos dydžio, skiriamas ekspertas. Sprendimą priėmęs teismas nustatė, kad šalys 2020-08-07 surašė patalpų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame užfiksuota, kad skalbimo mašinos tarpinė leidžia vandenį, apgadintos sienos pagal antstolio apyrašą. 2020-08-07 antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 84 užfiksuota, kad svetainėje išteptos sienos, yra trys skylės, vaiko kambaryje išteptos sienos, trūkusi skalbimo mašinos tarpinė. Sienos remonto darbus atliko UAB „Šildymo idėjos“, kuri surašė atliktų darbų aktą, pateikė 2021-01-13 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ŠL615 (5 170,33 Eur). Ieškovai nesumokėjo atsakovei 1 100 Eur nuomos mokesčio už 2020 liepos mėnesį. Teismas, pagal 2019-08-01 patalpų nuomos sutarties Nr. 2019-08-01 4.1. punkto, 11.2. punkto nuostatas atsakovei iš ieškovų priteisė 1 100 Eur nuomos mokestį už 2020 liepą, 5 170,33 Eur nuostolių atlyginimą. Dėl likusio atsakovės reikalavimo dalies pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ji neįrodyta, nes buto apdailos pažeidimai neužfiksuoti 2020-08-07 surašytame patalpų priėmimo – perdavimo akte. Sutarties 11.2. punkte numatyta, kad žala sutarties 8.5. punkte nurodytiems objektams: buto apdailai, baldams, daiktams žala fiksuojama priėmimo – perdavimo akte. Įrodymai dėl skalbimo mašinos tarpinės keitimo išlaidų nepateikti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantai (ieškovai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, atmesti priešieškinį.
11. Apeliantai teigia, kad nuomos sutarties 9.1. punkte numatyta nuomotojo pareiga nedelsiant įspėti/informuoti nuomininką apie patekimą į išnuomotas patalpas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė, patekdama į išnuomotas patalpas, elgėsi teisėtai ir nepažeidė šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatų. Ieškovai laikosi pozicijos, jog atsakovės pateikti paaiškinimai, jog į gyvenamąsias patalpas buvo būtina patekti, kadangi grėsė pavojus turto saugumui, yra nepagrįsti ir jais yra siekiama išvengti civilinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus ir išvengti žalos ieškovams atlyginimo, todėl ieškovai, esant esminiam gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pažeidimui, elgėsi teisėtai ir turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį.
12. Skunde nurodyta, jog atsakovė 2020-06-29 sudarė neįveikiamą kliūtį ieškovams patekti į išsinuomotas patalpas ir disponuoti jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, todėl iki 2020-07-03 ieškovams neturint galimybės patekti į išsinuomotas gyvenamąsias patalpas, ieškovai pareiškė apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą, nesilaikydami CK 6.609 straipsnio 1 dalies ir 6.218 straipsnio 1 dalies numatytų terminų. Dėl atsakovės veiksmų, vieno mėnesio įspėjimo termino taikymas, kai buvo pažeista ieškovų teisė į privatų gyvenimą, teisė į būsto neliečiamybę, teisė į nuosavybę, pažeista gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir sudarytos neįveikiamos kliūtys patekti į išsinuomotas patalpas, neatitiktų protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimą dėl ieškovų atlikto vienašališko nuomos sutarties nutraukimo, nesilaikant įstatyme numatytų pagrindų, pagal CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatas ir protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Numatytų nuomos sutarties nutraukimo terminų laikymasis šioje situacijoje buvo neįmanomas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pobūdžio. Atsakovės atliktas sutarties pažeidimas buvo esminis, kadangi sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad bus gerbiama jų teisė į privatumą ir būsto neliečiamybę, į gyvenamąsias patalpas bus patenkama tik laikantis sudarytos sutarties nuostatų, o padarytas pažeidimas turėjo esminės įtakos tolimesniam sutarties vykdymui.
Šalies argumentai
13. Apeliantai nesutinka su priteistu žalos atlyginimu ir teigia, kad atsakovė nuo 2020-06-29 iki 2020-08-07 nesudarė galimybių ieškovams naudotis išsinuomotomis patalpomis, ieškovai 2020-07-03 pareiškė apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą, todėl nuomos mokesčio priteisimas už 2020 m. liepos mėnesį yra nepagrįstas ir neteisėtas. Paaiškina, kad 2020-08-07 antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 84 yra užfiksuota, kad išteptos svetainės sienos, taip pat, sienos išteptos prie įėjimo durų, o netoli išteptos vietos matyti trys skyles. Vaikų kambaryje išteptos sienos, vonios kambaryje esančios skalbimo mašinos SIEMENS tarpinė yra įtrūkusi (leidžia vandenį). Prie stoglangio matyti nedidelis įspaudimas, taip pat, bute yra šiukšlių. Pažymi, kad antstolio atliktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nurodyta, kad sienos yra išteptos, o ne sugadintos, subraižytos ar įskilusios. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2019-08- 01 išnuomotos patalpos buvo naujai suremontuotos. Nurodo ir tai, kad teismas priteisė 5 170,33 Eur dydžio žalos atlyginimą iš ieškovų pagal 2020-08-07 priėmimo-perdavimo aktą, 2020-08-07 antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 84 ir UAB „Šildymo idėjos“ 2020-11-27 atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą faktūrą serija ŠL Nr. 615 ir jos apmokėjimą. 2020-08-07 antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 84 yra užfiksuoti tik sienų ištepimai, tačiau ne apgadinimai, todėl priteisti iš ieškovų išlaidas sienų taisymui, gruntavimui, dažymui, medžiagoms, baldų išnešimui ir panešimui bei grindų taisymui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu buvo Kanadoje ir dėl paskelbto karantino ir ekstremalios padėties neturėjo galimybės atvykti į Lietuvą ir tiesiogiai dalyvauti teismo posėdyje. Nors CPK 186 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalies apklausai yra prilyginama atstovo apklausa, šiuo atveju ieškovams atstovavo advokato padėjėjas, todėl jis negalėjo prisiekti šalies vardu, kaip to reikalauja CPK 186 straipsnio 2 dalis, ir duoti paaiškinimus, lygiaverčius šalies teikiamiems paaiškinimams. Ieškovų nuomone, teismui atmetus jų prašymą užtikrinti betarpišką jų dalyvavimą teismo procese ir duoti teismui paaiškinimus, prisiekus byloje sakyti tiesą, iš esmės pažeidė jų teisę į teisingą teismą.
Atsiliepimas
15. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nuomos sutarties 9.1. punkte yra numatyta, jog „Nuomotojas turi teisę be nuomininko atstovo patekti į patalpas, kai tokie veiksmai vykdomi, siekiant išsaugoti patalpas nuo pažeidimų/sugadinimo ir avarijos.“ Teigia, kad atsakovė, ieškovų teisės į privatų gyvenimą ir būsto neliečiamybę nepažeidė ir į nuomojamas patalpas įėjo ir jas apžiūrėjo pagrįstai, tam, kad įsitikintų, jog patalpose nesisunkia vanduo, nedrėksta sienos ir/ar lubos, nėra kitų pažeidimų ir/ar sugadinimo. 2020-10-29 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10) B8-2598 patvirtina, kad 2020 m. birželį Kaune buvo dideli karščiai, kuriuos lydėjo lietus, škvalas ir smarkūs vėjai. Iš pažymos matyti, kad lijo ne tik birželio 7 d. bei birželio 8 d., lietus fiksuotas ir birželio 9, 10, 11, 18 bei 19 dienomis, be to birželio 20 dieną fiksuotas stiprus vėjas, kurio greitis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį. Ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad atsakovės pateikta hidrometeorologinė pažyma neįrodo su byla susijusių aplinkybių, yra neteisingi bei atmestini. Atsakovė teigia, jog būtų informavusi ieškovus apie susidariusias aplinkybes iš karto po to kai jie būtų grįžę į Lietuvą, tačiau vietoj to atsakovė sulaukė iš ieškovų pranešimo apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovės elgesys, siekiant įsitikinti, kad jos turtas yra saugus, kai tuo tarpu nuomininkai (ieškovai) ilgą laiką buvo išvykę iš Lietuvos, negali būti vertinamas kaip esminis nuomos sutarties pažeidimas. 2020-08-07 patalpų perdavimo – priėmimo akte (kurį pasirašė ir ieškovų atstovas) aiškiai nurodoma, kad nuomininkai perduoda raktus nuomotojui, taigi raktai atsakovei buvo grąžinti 2020-08-07. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovų argumentai apie sulaikytus jų daiktus yra neatitinkantys tikrovės.
16. Dėl skundžiamo iš dalies patenkinto atsakovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo, atsakovė teigia, kad nustatyta ir tą patvirtino ieškovų atstovas teismo posėdžio metu bei dėl to nebuvo ginčo, kad ieškovams išnuomotos patalpos nebuvo reikalingos nuo 2020 m. balandžio mėnesio, būtent tuomet jie išvyko iš Lietuvos ir iki šiol negrįžo. Ieškovų argumentas apie tai, kad 1 100 Eur dydžio nuomos mokestis už 2020 m. liepos mėnesį negalėjo būti priteistas, nes jie negalėjo patalpomis naudotis dėl atsakovės kaltų veiksmų, yra atmestinas. Paaiškina, kad tiek sutarties nuostatos, tiek liudytojų parodymai patvirtina, jog ieškovams buvo išnuomotas naujai suremontuotas butas. Patalpų nuomos sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad „Jeigu patalpų perdavimo nuomininkui metu išaiškėja patalpų smulkūs trūkumai, kurie nedaro negalimo šių patalpų naudojimo pagal jų paskirtį (šiuo atveju apie minėtų smulkių trūkumų taisymus šalys spręs geranoriškai ir protingai tarpusavio susitarimu) ir siekiant išvengti galimų nesusipratimų, šalys privalo pasirašyti minėtą perdavimo aktą ir nustatyti minėtų trūkumų pobūdį bei jų pašalinimo terminus“. Ieškovai nepateikė įrodymų apie tai, kad buvo tvarkomi bet kokie smulkūs patalpų trūkumai. 2020-08-07 patalpų perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas ieškovo atstovo be pastabų.
Atsiliepimas
17. Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neužtikrino ieškovų dalyvavimo teismo procese, tačiau ieškovai dar nuo 2020 m. balandžio mėnesio yra Kanadoje, todėl tiesioginio dalyvavimo teismo procese nėra ir nebuvo įmanoma užtikrinti. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovams, tiek atsakovei teismo proceso metu atstovavo atstovai. Teismo posėdžio metu tiesiogiai savo paaiškinimų teisme neteikė nei ieškovai, nei atsakovė, buvo apklausti tik šalių nurodyti liudytojai bei šalių atstovai. CPK 186 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalies apklausai prilyginama atstovo apklausa.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl nuomos sutarties nutraukimo.
19. Nustatyta, jog šalys 2019-08-01 sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovai iš atsakovės išsinuomojo patalpas (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2019-08-01 iki 2022-08-01. Sutarties 4.1 – 4.3. punktuose nustatyta 1 100 Eur užstato suma, jo paskirtis – tinkamam prievolės įvykdymui, neįvykdytai piniginei prievolei įskaityti. Sutarties 9.1. punkte numatytos nuomotojo patekimo į išnuomotas patalpas sąlygos. Nuomotojai suteikta galimybė patekti į patalpas be nuomininkų sutikimo, siekiant išsaugoti patalpas nuo pažeidimo/sugadinimo ar avarijos. Sutarties 12 skyriuje šalys susitarė dėl sutarties pabaigos, nutraukimo sąlygų: 12.2.a. punkte numatyta nuomotojos teisė nutraukti sutartį, nuomininkams14 dienų vėluojant sumokėti nuomos mokestį, prieš tai nuomininkus įspėjus raštu apie vėlavimą; 12.4. punkte įtvirtinta šių teisė nutraukti nuomos sutartį prieš 1 mėnesį įspėjant kitą šalį raštu. Sutarties 11.2. ir 11.3. punktuose aptartos žalos atlyginimo sąlygos: nuomotoja pareiškia pretenzijas nuomininkams dėl žalos atlyginimo iki išsikeliant, kai pasirašomas priėmimo –perdavimo aktas. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovai 2020 balandį išvyko iš nuomojamojo buto (duomenys neskelbtini) ir iki bylos nagrinėjimo teisme dienos gyveno užsienyje. Iš ieškovų paaiškinimo ir vaizdo įrašo nustatyta, kad 2020-06-24 ir 2020-06-25 ieškovė buvo atvykusi į butą (duomenys neskelbtini), jį apžiūrėjo, fotografavo patalpas. Ieškovai 2020-07-03 pareiškė atsakovei nutraukiantys sutartį dėl nuomininkų privatumo pažeidimo, kas yra, ieškovų nuomone, esminis sutarties pažeidimas. Atsakovė į ieškovų paaiškinimą dėl nuomininkų privatumo pažeidimo atsikirto, kad sutarties 9.1. punkto nuostatos leido jai patekti į butą be nuomininkų informavimo ir sutikimo, siekiant išsaugoti patalpas nuo pažeidimo/sugadinimo ar avarijos. Atsakovė nurodė, kad 2020 birželį Kaune buvo liūtis, vėjas, ką patvirtina 2020-10-29 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas. Atsakovė 2020-07-22 raštu pareikalavo sumokėti nuomos mokestį už 2020 liepos mėnesį ir ieškovams nesumokėjus nuomos mokesčio, 2020-08-05 nutraukė nuomos sutartį.
20. Sutarties nutraukimas yra išimtinė sutarties šalių teisių gynybos priemonė. Sutartis visada yra mažiausiai dviejų šalių susitarimas, taigi bet kokie vienos šalies veiksmai, peržengiantys šalių susitarimo nuostatų, taikytinų įprastinėmis sąlygomis, ribas, gali turėti neigiamų padarinių kitos šalies teisėtiems interesams, pažeisti jos teisėtus lūkesčius. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Vienas sąžiningumo principo sutartiniuose santykiuose aspektų yra draudimas vienai šaliai elgtis taip, kad būtų pažeisti kitos šalies teisėti lūkesčiai, kuriuos sukėlė pirmosios šalies atlikti veiksmai, su sąlyga, kad antroji šalis turėjo protingą pagrindą teisėtiems lūkesčiams susiformuoti, t. y. kontrahento elgesį vertino adekvačiai, tinkamai. Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai. Akivaizdu, kad sutartinių santykių nutraukimas, nesant tam pakankamo ir teisėto pagrindo, nesilaikant įstatyme ar šalių susitarime nustatytos tvarkos, pažeistų kitos sutarties šalies, kuri taip pat turi sutartines teises bei pareigas ir privalo imtis priemonių joms tinkamai vykdyti, teises bei teisėtus interesus. Net ir tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartį, ji turi teisę tikėtis iš kitos sutarties šalies adekvataus, t. y. įstatyme ar sutartyje nustatyto, reagavimo į sutarties pažeidimą, bet ne „siurprizinio“ elgesio. Juolab tai pasakytina apie sutartiniuose santykiuose galimas situacijas, kai vienai iš šalių dėl vienokių ar kitokių priežasčių tampa nenaudinga ar neįmanoma vykdyti sutartį ir tenka ieškoti teisinių priemonių sutarties sąlygoms pakeisti ar iš viso nutraukti sutartį, net ir tuo atveju, kai kita šalis ją vykdo tinkamai.
21. Sutarties nutraukimas, kaip kraštutinė sutarties šalies teisių gynimo priemonė, griežtai reglamentuotas įstatyme. Paprastai sutartis gali būti nutraukiama teismo tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas yra tas arbitras, kuris patikrina, ar sutarties nutraukimas yra proporcinga sutarties šalies teisių gynimo priemonė, ar reikalavimas nutraukti sutartį yra pagrįstas, teisėtas ir sąžiningas, ar sutarties nutraukimo padariniai neiškreips sutarties šalių teisių ir interesų pusiausvyros. Vienašališkai nutraukti sutartį galima tik įstatyme nustatytais atvejais, visų pirma siejamais su esminiu sutarties teisių pažeidimu, taip pat šalių sutartyje iš anksto aptartais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Taigi teisė vienašališkai nutraukti sutartį paprastai atsiranda kitai šaliai sutartį iš esmės pažeidus. Tačiau net ir esant esminiam sutarties pažeidimui, ji negali būti nutraukiama bet kaip, nepaisant kontrahento interesų – privalu laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos. Tais atvejais, kai sutartis joje nustatytais atvejais gali būti vienašališkai nutraukta net ir nesant jos esminio pažeidimo, sutarties nutraukimo tvarkos laikymasis įgyja dar didesnę svarbą, nes kita sutarties šalis gali visiškai nesitikėti sutarties nutraukimo ir dėl to nukentėti. Sutarties šalies veiksmai, kuriais būtų siekiama vienašališkai nutraukti sutartį nesant tam pakankamo įstatyme numatyto ar sutartyje įtvirtinto pagrindo ir nesilaikant sutarties nutraukimo tvarkos, turėtų būti vertinami kaip šiurkščiai pažeidžiantys sąžiningumo ir bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutartiniuose santykiuose principus, t. y. nesąžiningas elgesys, piktnaudžiavimas teise.
22. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Ši norma įstatyme nedetalizuota, tačiau, pirma, akivaizdu, kad ji yra imperatyvioji, t. y. iš anksto nepranešus kitai šaliai sutartį vienašališkai nutraukti draudžiama; antra, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį apribojimų, darytina išvada, kad pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).
23. Kaip minėta šalių sudarytos nuomos sutarties 12.4 punkte nurodyta, kad šalis turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš 1 mėnesį įspėjant kitą šalį raštu. Ieškovai 2020-07-03 atsakovei pareiškė nutraukiantys sutartį nuo 2020-06-24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad atsakovė nebuvo informuota apie sutarties nutraukimą nei pagal nuomos sutarties 12.4 punkto, nei pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalies ar CK 6.609 straipsnio 1 dalies normas, kurios visos nustatė 30 dienų įspėjimą, vadinasi ieškovų vienašališkas sutarties nutraukimas negali būti pripažintas teisėtu. Konstatavus, kad atsakovei apie sutarties nutraukimą iš anksto nebuvo pranešta, šis sutarties nutraukimo pagrindas plačiau neanalizuotinas. Apeliantų argumentai, jog jie nesilaikė CK 6.609 straipsnio 1 dalyje ir 6.218 straipsnio 1 dalyje numatytų įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą terminų, tačiau pagal CK 1.5 straipsnio 4 dalį yra numatyta teismo pareiga aiškinant įstatymus ir juos taikant vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažintini nepagrįstais. Toks sutarties šalies teisės nutraukti sutartį įgyvendinimo aiškinimas pažeidžia sutarties šalių teisėtų interesų pusiausvyros, sąžiningumo sutartiniuose santykiuose principus.
24. Atsakovė 2020-07-22 raštu pareikalavo sumokėti nuomos mokestį už 2020 liepos mėnesį ir ieškovams nesumokėjus nuomos mokesčio, 2020-08-05 nutraukė nuomos sutartį. Pagal nuomos sutarties 4.1 bei 4.2 punktų nuostatas ieškovai vėlavo sumokėti nuomos mokestį už liepos mėnesį- 1 100 Eur. Atsakovė 2020-07-22 pranešimu informavo ieškovus apie būtinybę ne vėliau kaip iki 2020-08-01 sumokėti atsakovei įsiskolinimą už patalpų nuomą. Atsakovė informavo, jog ieškovams nurodytu terminu nesumokėjus aukščiau nurodytos sumos, atsakovė bus priversta vienašališkai nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininkus iš gyvenamųjų patalpų. Ieškovai mokėjimų nustatytu terminu neatliko, todėl atsakovė 2020-08-05 pranešimu pagal nuomos sutarties 12.2 punkto nuostatas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nuomos sutartį 2020-08-05 nutraukė teisėtai, laikydamasi sutartinių įsipareigojimų.
Dėl žalos atlyginimo.
25. Sutarties 8.1. punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja tinkamai naudoti patalpas, laikyti jas geros būklės, tvarkingai ir rūpestingai naudoti patalpas pagal sutartyje numatytą paskirtį. Taip pat 8.5. punkte nurodyta, kad nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui žalą, padarytą patalpoms ar jo turtui, perduotam šios sutarties pagrindu dėl nuomininko ar su juo susijusių asmenų kaltės. Pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, nuomininkas privalo nedelsiant atlaisvinti patalpas, palikdamas jas tvarkingas, švarias ir tokios pat būklės, kaip ir perduodant nuomininkui, atsižvelgiant į jų normalų nusidėvėjimą (atsižvelgiant į 8.1, 8.3 ir 8.6 punktų nuostatas), ir su įranga bei visais daiktais, kurie jose buvo sutarties pasirašymo metu bei sumokėti nuomotojui visas sumas, kurios turėjo būti sumokėtos pagal sutartį, bet iki jos pasibaigimo nebuvo sumokėtos. Patalpos grąžinamos, šalims pasirašant patalpų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame turi būti aprašyta grąžinamų patalpų būklė (sutarties 12.5. punktas).
26. Toks šalių susitarimas atitiko teisinį reguliavimą, juo labiau, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė, kad apeliantai pablogino išsinuomotą daiktą (patalpas) ir padarė atsakovei nuostolių, todėl jiems kyla atsakomybė pagal CK 6. 500 straipsnio nuostatas juos atlyginti. Apeliacinio skundo argumentai bei juos pagrindžiantys motyvai tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Kaip jau nurodyta, jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus nusidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo, laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-02-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-37/2011).
27. Pažymėtina, kad jeigu sutartyje yra iš anksto numatytas išnuomojamo daikto galimas pabloginimas, nuomotojas negalėtų pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamu atveju šalys išlygų sutartyje nenustatė, kadangi nuomojamos buvo gyvenamosios patalpos. Buvo numatytas galimas natūralus nusidėvėjimas (sutarties 8.5. punktas). Perduodant patalpas 2020-08-07 antstolis S. U. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad svetainėje išteptos sienos, yra trys skylės, vaiko kambaryje išteptos sienos, trūkusi skalbimo mašinos tarpinė, yra įspaudimai prie stoglangio. 2020-08-07 patalpų perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas ieškovų atstovo be pastabų. Ieškovai sutiko su defektais, nurodytais 2020-08-07 patalpų perdavimo – priėmimo akte, kadangi neneigė užfiksuotos patalpų būklės, konkrečių nustatytų jų trūkumų (defektų) tik teigė, jog tai priskirtina normaliam patalpų nusidėvėjimui. Atsakovė pateikė 2020-11-27 atliktų darbų aktą (darbų vertė –5 170,33 Eur), PVM sąskaitą faktūra serija ŠL Nr. 615 ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Minimame atliktų darbų akte yra įvardinti atlikti tokie darbai, kaip sienų taisymas, sienų gruntavimas, sienų dažymas, fasoninės medžiagos, baldų išnešimas, baldų atnešimas, grindų taisymas. Pažymėtina, kad apeliantai neneigia užfiksuotos patalpų faktinės būklės, tvirtindami tik apie jų priskirtinumą normaliam nusidėvėjimui. Šie teiginiai neįrodyti, atsižvelgiant į tokioje situacijoje būtent nuomininkui, o ne nuomotojui tenkančią pareigą įrodinėti faktines aplinkybes apie įprastą nusidėvėjimą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), taip pat aiškiai nepagrįsti, atsižvelgiant į poreikį remontuoti patalpas ar remonto kaštų dydį- 5 170,33 Eur. Tokios atsakovės (nuomotojo) investicijos į patalpų būklės atkūrimą po nuomininko išsikėlimo iš nuomotų patalpų leidžia prieiti išvadą apie patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto, funkcionalumo dalies netekimą ir ekonominės vertės sumažėjimą (CPK 185 straipsnis), negalėjimą naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. Nustatyti patalpų pažeidimai lemia apeliantų pareigą kompensuoti atsakovei patalpų atkūrimo išlaidas tiek pagal įstatymą (CK 6.263 str., 6.281str., 6.500 str.), tiek pagal sutartį (sutarties 8.5 p.), šiems prisiėmus atsakomybę tiek už tyčinį, tiek ir už netyčinį jų sugadinimą (t. y. nepriklausomai nuo apeliantų kaltės formos).
28. Reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (kaltę, veiksmų neteisėtumą, žalos padarymą ir dydį, priežastinį ryšį). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nurodytų sąlygų visuma byloje yra nustatyta. Apeliacinio skundo argumentai, kad žalos dydis nepagrįstas, atmestini. Žalos dydį atsakovė įrodė rašytiniais įrodymais (antstolio apžiūros metu nustatytomis aplinkybėmis, atliktų darbų aktų, pateikta sąskaita už remonto darbus), taip pat liudytojų paaiškinimais. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, tokios įrodinėjimo priemonės yra tinkamos ir leistinos (CPK 177 str.), o jų pagrindu konstatuotos faktinės aplinkybės kitomis, didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo priemonėmis byloje nepaneigtos. Kaip minėta, būtent apeliantams (nuomininkams) teko pareiga įrodyti normalaus patalpų nusidėvėjimo aplinkybę (nuomos objekto būklės pasikeitimą ne dėl jo kaltės) ir taip paneigti atsakovės pateiktus duomenis, kad nustatyti patalpų defektai pagal savo pobūdį neeliminuoja nuomininko kaltės ir jo atsakomybės nuomotojui. Kadangi apeliantai šios pareigos neįvykdė (CPK 12 str., 13 str.), jiems patiems ir tenka tokio pasyvaus procesinio elgesio rizika. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos padarymo faktą bei nuostolių dydį, įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.
29. Apeliantai taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo Kanadoje ir dėl paskelbto karantino ir ekstremalios padėties neturėjo galimybės atvykti į Lietuvą ir tiesiogiai dalyvauti teismo posėdyje. Teigia, jog nors CPK 186 straipsnio 5 dalis numato, kad šalies apklausai yra prilyginama atstovo apklausa, šiuo atveju ieškovams atstovavo teisinę pagalbą teikiantis advokato padėjėjas, todėl jis negalėjo prisiekti šalies vardu, kaip to reikalauja CPK 186 straipsnio 2 dalis, ir duoti paaiškinimus, lygiaverčius šalies teikiamiems paaiškinimams. Ieškovų nuomone, teismui atmetus jų prašymą užtikrinti jų dalyvavimą teismo procese ir duoti teismui paaiškinimus, prisiekus byloje sakyti tiesą, pažeidė jų teisę į teisingą teismą. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog ieškovai dar nuo 2020 m. balandžio mėnesio yra Kanadoje, todėl tiesioginio dalyvavimo teismo procese nėra ir nebuvo įmanoma užtikrinti. Ieškovams teismo proceso metu atstovavo tinkamas atstovas – advokato padėjėjas. CPK 186 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalies apklausai prilyginama atstovo apklausa. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Ieškovai turėjo atstovą advokato padėjėją, tad jų dalyvavimas teismo posėdyje buvo tinkamas ir ši aplinkybė nėra pagrindas sprendimui panaikinti. Apeliaciniame skunde atsakovai nenurodė aplinkybių, kurių negalėjo išdėstyti bylos proceso metu ir kurios būtų galėjusios nulemti sprendimo esmę.
30. Pažymėtina, kad apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir kilusį ginčą išspręsti taip, kaip to siekia apeliantai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-31 sprendimą palikti nepakeistą
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.