Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-07-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-2215-750/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-20
Bylos Nr.
e2YT-2215-750/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00812-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Pareiškėjas
J. B.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2215-750/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00812-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 20 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo teisėja Dalia Zimantienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu paveldėti paliktą turtą, kad O. M. po savo sutuoktinio V. M. mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą priėmė ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. M., pareiškėjo mama. Nurodė, kad pareiškėjui tvarkantis paveldėjimo pagal įstatymą dokumentus paaiškėjo, kad pareiškėjas negali priimti viso turto, kadangi O. M., (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui V. M., nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų. Dėl ko O. M. po savo sutuoktinio mirties nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, pareiškėjui nėra žinoma, tačiau kaip matyti iš duomenų, po V. M. mirties liko bendrai santuokoje įgytas turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,6000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat po V. M. mirties liko namų apyvokos daiktai, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame V. M. ir O. M. gyveno iki savo mirties, tačiau jie nebuvo sutvarkę nuosavybės teisių, jų įregistravę registrų centre. Po V. M. mirties O. M. likusį turtą priėmė ir valdė iki pat savo mirties, t.y. savo žemės sklype kol turėjo sveikatos ganė karves, pristatinėjo pieną, po to leido šiuo sklypu naudotis pareiškėjui, t.y. jos faktiniai veiksmai rodė, kad ji po savo sutuoktinio mirties priėmė visą likusį palikimą. Pažymėtina, kad V. M. su O. M. buvo susilaukę trijų sūnų kurie mirė vieniši, neturėdami jokių įpėdinių, tai P. M., mirė (duomenys neskelbtini), S. M., mirė (duomenys neskelbtini) ir Z. M., mirė (duomenys neskelbtini).

Po savo sutuoktinio V. M. mirties O. M. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,6000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, likusius apyvokos daiktus ir kitą likusį jo turtą priėmė ir faktiškai valdė iki pat savo mirties. Kadangi mirusioji laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, todėl reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo ir jo valdymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, pareiškėjui įrodžius teismui, kad O. M. po savo sutuoktinio V. M. mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą priėmė ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti Valstybės įmonę (toliau – VĮ) Turto banką, kadangi pareiškėjo nurodytas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), yra objektai, kuriuos galėtų paveldėti valstybė, tačiau paveldint statinius bei žemę po statiniais valstybę atstovauja VĮ Turto bankas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo pareiškėjo J. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. B. ir O. (ikisantuokinė pavardė – Š.) B. susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 17. Jiems santuokoje gimė pareiškėjas J. B., gim. (duomenys neskelbtini). V. B. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 10. V. M. ir O. (ikisantuokinė pavardė – B.) M. susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 235. V. M. su O. M. susilaukė trijų sūnų, kurie pareiškėjo teigimu mirė vieniši, neturėdami jokių įpėdinių, tai: P. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), S. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). V. M. mirė (duomenys neskelbtini), o O. M. mirė (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis V. M. vardu yra registruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2020-05-21 rašte Nr. V3-34, nurodė, kad po V. M. mirties, kuris mirė (duomenys neskelbtini), visą ūkio tvarkymą buvo perėmusi sutuoktinė O. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M. po savo sutuoktinio V. M. mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą priėmė ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ Registrų centro testamentų registro išrašo matyti, kad po V. M. mirties testamentų registre nėra įregistruoto pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo fakto.

Atsižvelgiant į tai, kad V. M. palikimas atsirado jam mirus, t. y. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius (aktuali redakcija nuo 1997-09-01 iki 1997-10-31).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamai bylai spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų: pareiškėjo rašytinių paaiškinimų pareiškime, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytų aplinkybių, Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020-05-21 rašto Nr. V3-34, teismas daro išvadą, kad po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė O. M. ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas palikimo priėmimo tikslu, kad po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė O. M. ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu paveldėti turtą, kad O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) likusį palikimą priėmė ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Dalia Zimantienė