- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-19
- Bylos Nr.
- e1-2619-1017/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26804-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. 2024 m. liepos 13 d., apie 17.36 val., Vilniuje, Pilaitės pr., ties „Viada“ degaline, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,82 promilių neblaivumas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2024 m. liepos 13 d., apie 17 val. automobiliu „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso žmonai, išvažiavo iš namų (duomenys neskelbtini), į Vytauto Pociūno g. 8 „Vilnius Outlet“, Vilnius, nes automobilių stovėjimo aikštelėje buvo palikęs pirkinių maišelį. Apie 16.30 val. namuose išgėrė 4 stikliukus degtinės Prisiminė, kad paliko maišelį parduotuvės aikštelėje, todėl būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išvažiavo jo pasiimti. Jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs, todėl nusprendė, kad gali vykti. Nemano, kad automobilį manevravo pavojingai. Važiuojant Pilaitės pr., tikslaus laiko nepamena, pamatė policijos švyturėlius, išgirdo garsinius signalus, iškarto sustojo. Sustabdę pareigūnai, paprašė vairuotojo pažymėjimo, automobilio dokumentų ir patikrino blaivumą. Pareigūnas klausė ar jis vartojo alkoholį, jis iškarto jam atsakė, kad taip. Prisimena, kad pirmą kartą pripūtė 1,91 promilių, o antrą kartą 1,82 promilių. Pareigūnai išvežė automobilį į automobilių saugojimo aikštelę ir davė šaukimą atvykti į komisariatą. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Pareigūnai išvežė automobilį į automobilių saugojimo aikštelę ir davė šaukimą atvykti į komisariatą. Jeigu būtų galimybė, sutiktų baigti bylą baudžiamuoju įsakymu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. J. nurodė, kad yra R. J. žmona. Praeitą savaitę buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 13 d. grįžo iš kelionės, lėktuvas nusileido 19.30 val. Vyras turėjo atvykti jos pasiimti, tačiau jis paskambino jai, kad ji kviestųsi taksi ir parvažiuotų namo, nieko per daug nepaaiškino. Kai grįžo namo, sužinojo, kad vyras vairavo neblaivus, jai priklausantis automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutemptas į saugomą automobilių aikštelę. Sutuoktinis gavo šaukimą į komisariatą. Tai išgirdusi negalėjo patikėti, labai stipriai nustebo, nes vyras niekada taip nedaro. Automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, šį įsigijo 2011 metais. Su vyru R. J. susituokė (duomenys neskelbtini) metais, povedybinės sutarties neturi, todėl jų turtas yra bendras. Faktiškai automobiliu naudojasi abu.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo J. S. 2024 m. liepos 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, kad dirbant aptarnaujamoje teritorijoje, užtikrinant viešąją tvarką bei saugų eismą kartu su Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja M. S., patruliuojant 2024 m. liepos 13 d., apie 17.36 val. iš Vilniaus apskr. VPK OVS buvo gavo pranešimą, kad pranešėjas važiuoja paskui automobilį VW autobusiuką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, kurio vairuotojas kelia avarines situacijas, manevruoja po kelią. Važiuoja link Vilniaus, A2 keliu. Vykstant pagal budėtojo duodamus nurodymus, minėtas mikroautobusas buvo pastebėtas Vakariniame aplinkkelyje įsukantis į Pilaitės pr. Įjungus spec. švyturėlius ir garsinį signalą, vairuotojui garsiakalbiu duodant nurodymą transporto priemonę sustabdyti dešinėje kelio pusėje, mikroautobusas buvo sustabdytas įsukęs į Pilaitės pr. (kryptimi link Pilaitės), ties „Viada“ degaline. Sustabdžius mikroautobusą ir priėjus prie vairuotojo, prisistačius, buvo paaiškinta sustabdymo priežastis. Mikroautobuso vairuotojas iškart nurodė, kad yra neblaivus (vartojo alkoholinius gėrimus), prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus, nurodyti atsisakė. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, akys paraudę. Nedelsiant buvo pareikalauta užgesinti automobilio variklį, tai padarius, vairuotojo buvo paprašyta ištraukti raktelį iš užvedimo spynelės, vairuotojas prašymą įvykdė. Toliau buvo pareikalauta pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, iš kurio nustatyta, kad tai – R. J., vairuotojas nurodė, kad mikroautobusas registruotas jo žmonos vardu. Pasiūlius pasitikrinti girtumą, vairuotojas sutiko. Pirmu pūtimu R. J. nustatytas 1,91 promilių neblaivumo laipsnis, antru pūtimu – 1,82 promilių neblaivumo laipsnis. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis „VW Multivan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę Sudervės g. 2E, Avižieniai, Vilniaus r.
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. liepos 13 d., pirmoje tikrinimo metu 17.45.46 val. R. J. nustatytas1,91 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu – 18.02.56 val. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. R. J. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.
VĮ Regitra duomenimis, automobilis VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso L. J..
VšĮ EMPREKIS duomenimis, automobilio VW Multivan, 1997 m., vidutinė rinkos vertė – 4 540 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. J. 2024 m. liepos 13 d., apie 17.36 val., Vilniuje, Pilaitės pr., ties „Viada“ degaline, vairavo automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,82 promilės. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, kiti byloje surinkti įrodymai. Šiais savo veiksmais R. J. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Atsižvelgiant į kaltinamojo R. J. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamasis suvokė, jog yra pavartojęs alkoholį, kuomet nutarė sėsti už automobilio VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir vykti į prekybos centrą. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, jog KET draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog R. J. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
Kaltinamasis R. J. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, tai patvirtina ir nagrinėjamo įvykio aplinkybės – kaltinamasis važiavo intensyvaus eismo gatvėmis Vilniaus mieste, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs stipraus alkoholio, sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. J. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. J. brandaus amžiaus, VSDFV duomenimis šiuo metu yra dirbantis, vedęs. Praeityje neteistas, baustas administracine tvarka (linkęs atlyginti paskirtas nuobaudas), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 60 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, R. J. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 MGL dydžio bauda.
R. J., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ką patvirtina nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste, intensyvaus eismo gatvėmis, savaitgalio pavakarę. R. J. savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. liepos 16 d. (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. J. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas sutuoktinei L. J. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 4 540 Eur su PVM. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis R. J. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, konstatuojama, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui.
Bylos duomenimis, automobilis registruotas kaltinamojo sutuoktinės – L. J. vardu, tačiau jie santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) metais, o šį automobilį įsigijo 2011 metais, ikivedybinės ir povedybinės sutarties nėra pasirašę, taigi šis automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; juo naudojasi abu sutuoktiniai. Automobilio registravimas sutuoktinės vardu ir kitos bylos aplinkybės nėra pagrindas taikyti išimtines – BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuoti ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais. Nagrinėjamu atveju automobilio buvimo vieta yra žinoma (grąžintas saugoti L. J.), automobilis nėra paslėptas ar sunaikintas, nėra jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežasties, dėl kurios šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Be to, automobilio vertė, lyginant ją su kaltinamojo turtine padėtimi (dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas), nėra ypatingai didelė. Kaltinamasis su šeima gyvena miesto teritorijoje, kur yra puikiai išvystytas viešasis transportas, teikiamos taksi bei pavežėjų paslaugos; kitų, išskirtinių aplinkybių byloje nenustatyta. Taigi darytina išvada, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, neprieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams ir atitinka siekiamus teisėtus bei visuotinai svarbius tikslus.
Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018). Vadinasi, aplinkybė, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis vairavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį, nesudaro pagrindo netaikyti šiuo automobilio konfiskavimo ir spręsti dėl jo vertės (ar dalies vertės) konfiskavimo.
Kaltinamajam R. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintinos.
Kaltinamasis R. J. laikinai sulaikytas nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 16 d.;
2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
R. J. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti, o paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti VĮ „Regitra“.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. J. atėmimą.
Išaiškinti R. J., kad jis privalo per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti visą jam paskirtą baudą.
Bauda mokama Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-2619-1017/2024, įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“ (buvęs UAB Medicinos bankas).
Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.