- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- eAN2-50-497/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01486-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Pažeidėjas
- E. R.
- Advokatai
- Edgaras Burdulis
- Kategorijos
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. atstovo advokato Edgaro Burdulio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato skundas netenkintas o skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21060-2025 paliktas nepakeistu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21060-2025 E. R. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje dėl to, kad 2025 m. liepos 9 d., 21.00 val., Vilniaus miesto sav., vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 55 km/val., t. y. važiavo 145 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Už šio nusižengimo padarymą E. R. paskirta 500 Eur bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas 4 mėnesiams.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. R. nesutiko su Institucijos nutarimu ir pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui prašydamas panaikinti 2025 m. rugsėjo 2 d. Institucijos nutarimą, o tokio prašymo netenkinus, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, t. y. netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi E. R. atstovo advokato Edgaro Burdulio skundas netenkintas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistu.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. atstovas advokatas Edgaras Burdulis prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; šio reikalavimo netenkinus – pakeisti skundžiamą nutartį ir Institucijos nutarimą, perkvalifikuojant veiką pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį arba taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskiriant administracinio poveikio priemonės pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, t. y. netaikant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
4.1. Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, paremta tikrovės neatitinkančiomis bei ginčo išsprendimui teisiškai nereikšmingomis aplinkybėmis, pažeidžianti E. R. teises ir teisėtus interesus bei teismų praktikos išaiškinimus. Skundu kategoriškai nesutinkama su skundžiamoje nutartyje nurodytais teiginiais, jog „teismas neįžvelgia policijos pareigūnų veiksmuose pažeidėją provokuojančio elgesio, policijos pareigūnai, važiuodami dideliu greičiu paskui Pareiškėjo automobilį, neapribojo Pareiškėjo galimybės pasirinkti teisėtą, kitiems eismo dalyviams pavojaus nekeliančio veikimo būdą.“, taip pat, kad „Pareiškėjas negali savo netinkamo ir teisei priešingo elgesio teisinti policijos pareigūnų elgesiu“. Pareiškėjas pažymi, jog toks provokacijos sąlygų taikymo aiškinimas bei interpretavimas iš esmės prieštarauja provokacijos sampratai bei eliminuoja bet kokią provokacijos situacijos bei atsakomybės netaikymo dėl provokacijos taikymo galimybę, kas neabejotinai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo bei jo turinio išaiškinimų Lietuvos teismų praktikoje.
4.2. Skunde teigiama, kad nagrinėjant provokacijos situaciją, teisiškai reikšminga yra ne tai, ar pažeidėjas objektyviai galėjo pasirinkti kitokį elgesio variantą (tokia galimybė iš esmės visuomet egzistuoja, net ir esant akivaizdžios provokacijos situacijai), tačiau ar pažeidimas būtų buvęs atliktas, nesant provokacijos veiksmų, t. y. ar pareigūnų veiksmai bet kokiu būdu prisidėjo / sąlygojo pažeidimo padarymo faktą. Šiuo atveju akivaizdu, jog policijos pareigūnų veiksmai neapsiribojo padaryto pažeidimo pasyviu stebėjimu ar fiksavimu, bet aktyviai savo veikla darė įtaką E. R. elgesiui, sukurdami sąlygas, kurios nulėmė pažeidimo pagal ANK 416 straipsnio 6 dalies padarymą, kuris, atitinkami, nebūtų buvęs atliktas be pareigūnų įtakos bei veiksmų.
4.3. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą procesą apima ir draudimą provokuoti padaryti nusikalstamą veiką, todėl visi įrodymai, gauti provokacijos metu, pripažįstami neleistinais, t. y. gautais neteisėtais būdais (Ramanauskas v. Lithuania, no 74420/01, judgment of 5 February 2008). Tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją (nutartis Nr. 2A-P-6/2008) suformuota teismų praktika patvirtina, kad nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokavimo metu, turi būti pripažįstami neleistinais; kaltinamojo prisipažinimas nepaneigia provokacijos fakto bei jo padarinių, prisipažinimas tokioje situacijoje nėra tinkamas įrodymas kaltinamojo kaltei pagrįsti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šiose bylose Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Ramanauskas prieš Lietuvą, Malininas prieš Lietuvą suformulavo provokavimo sąvoką, pagal kurią policijos provokacija yra tada, kai modelyje dalyvaujantys pareigūnai – ar tai būtų teisėsaugos pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų (išprovokuotų) padaryti nusikalstamą veiką, kuri kitaip nebūtų padaryta, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.
4.4. 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime išaiškinta, kad „...modeliu gali būti tik „prisijungiama” prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Tiek pagal EŽTT, tiek pagal kasacinės instancijos teismo suformuotą teismų praktiką, išvada apie provokaciją gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis, taip pat ir tada, kai valstybės pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kontaktuoja ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-594/2024).
4.5. Nors Pareiškėjui nebuvo pateiktas pilnos apimties vaizdo įrašas, kuris objektyviai patvirtintų, jog iki pareigūnų priartėjimo Pareiškėjas laikėsi pastovaus greičio, leistiną greitį viršijant ~20 km/h, tačiau tokios abejonės vadovaujantis contra spoliatorem prezumpcija bei bendruoju teisės principu in dubio pro reo, vertintinos Pareiškėjo naudai. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Pareiškėjo automobilio greitis pradėjo didėti tik tuomet, kai policijos pareigūnai staiga pavojingai nežymėtu automobiliu priartėjo prie Pareiškėjo automobilio ir pradėjo jam važiuoti iš paskos (ši aplinkybės, be kita ko, matoma ir iš pateiktos vaizdo įrašo ištraukos). Tai akivaizdžiai patvirtina, kad iki policijos pareigūnų veiksmų Pareiškėjo greitis nebuvo toks, koks užfiksuotas protokole, o protokole užfiksuotas viršijimas buvo nulemtas išimtinai pareigūnų veiksmų. Be to, pareigūnų elgesys buvo provokuojamojo pobūdžio: pareigūnai važiavo dideliu greičiu priarėdami labai mažu bei pavojingumu atstumu, ~ 3 – 4 kartus pažeisdami minimalų saugų atstumą tarp automobilių (atstumas apskaičiuotas, atsižvelgiant į teisės aktų nustatytą leistiną minimalų saugų atstumą bei vaizdo įraše matomą juostas skiriantį žymėjimą), judėjo tarp eismo juostų ir vėl grįždavo į tą pačią juostą, taip sąmoningai indikuodami Pareiškėjui imtis veiksmų bei darydami jam spaudimą, kas objektyviai prisidėjo prie Pareiškėjo elgesio ir paskatino Pareiškėją viršyti greitį.
4.6. Dėl nurodytų priežasčių, konstatuotina, jog pareigūnų veiksmai neabejotinai aktyviai prisidėjo prie pažeidimo padarymo bei nulėmė ANK 416 straipsnio 6 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą, tuo tarpu, Teismo nurodyta aplinkybė, jog Pareiškėjas galėjo pasirinkti kitokį elgesio variantą provokacijos fakto konstatavimui yra teisiškai nereikšminga bei niekaip nepaneigia provokacijos fakto. Nesutinkama su Teismo teiginiais, jog „Tai, kad kiti eismo dalyviai, vairuoja nesilaikydami KET reikalavimų, važiuoja pernelyg dideliu greičiu, pavojingai manevruoja, nesuteikia teisės kitiems eismo dalyviams nesilaikyti teisės aktais įtvirtintų taisyklių ir jas pažeidinėti, ir tikėtis, kad už tokį jų elgesį nebus baudžiama teisės aktais nustatyta tvarka.“ Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl kitų eismo dalyvių elgesio ir / ar jų įtakos pažeidimo padarymui, tačiau nagrinėjama pažeidimą fiksavusių pareigūnų įtakos bei poveikio reikšmė pažeidimo konstatavimui, kas ir sudaro provokacijos esmę. Policijos pareigūnai nėra „kiti eismo dalyviai“ – jie veikia valstybės vardu, turi pareigą užtikrinti tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei tinkamą pažeidimų fiksavimą, neprovokuojant bei neprisidedant prie sunkesnio pažeidimo padarymo, todėl minėtas Teismo nurodytas teiginys su ginčo situacija nesusijęs bei niekaip nepaneigia provokacijos fakto.
4.7. Pareiškėjas nesutinka su Teismo teiginiais, kad „viso pažeidimo fiksavimo metu, kelio ruožo antroji eismo juosta buvo neperpildyta, galimybė pasirinkti kitą, teisėtą veikimo variantą, o būtent saugiai, papildomai nedidinant greičio, kuomet ir taip važiuojama pakankamai dideliu greičiu, persirikiuoti į kitą, antrąją eismo juostą buvo neapribota.“ Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančios vaizdo medžiagos, Pareiškėjui važiuojant ~113 km/h greičiu bei prie Pareiškėjo priartėjus pareigūnų automobiliui, greta buvusi eismo juosta buvo užimto ten važiuojančiais automobiliais. Minėta vaizdo medžiagos iškarpa patvirtina, jog greičio viršijimo išprovokavimo metu, priešingai nei nustatė Teismas, Pareiškėjas neturėjo galimybės pasirinkti kitokio elgesio varianto, persirikiuojant į kitą juostą. Tuo tarpu, net jei vėliau tokia galimybė ir atsirado, tokio pobūdžio manevrai (staigus persirikiavimas, esant padidintam greičiui ar staigus greičio mažinimas iš paskos vis dar pavojingai mažu atstumu važiuojant pareigūnų automobiliui) būtų buvęs akivaizdžiai pavojingas ir galėjęs sukelti avarines situacijas.
4.8. Vaizdo įrašas yra selektyvus, nepilnas ir neatspindi esminių įvykio aplinkybių iki pažeidimo fiksavimo. Policijos pareigūnai nepateikė dalies Pareiškėjo prašomų duomenų, įrodančių aktyvius policijos pareigūnų provokavimo veiksmus, todėl preziumuojama, kad duomenys patvirtina Pareiškėjo išdėstytą poziciją. Kaip matyti iš į bylą pateikto vaizdo įrašo, policijos pareigūnų automobilis jau važiuoja už Pareiškėjo automobilio, anksčiau nurodytų įvykių nėra vaizdo įraše. Pareigūnų atsisakymas pateikti pilnos apimties vaizdo įrašą leidžia daryti prezumpciją, jog vaizdo įraše yra užfiksuoti Pareiškėjui naudingi duomenys, kurie laikomi pasitvirtinusiais, t. y. jog Pareiškėjas iki pareigūnų priartėjimo prie Pareiškėjo automobilio važiavo stabiliu greičiu, greitį viršijant ne didesne ne ANK 416 straipsnio 3 dalyje nustatyta apimtimi, o greičio viršijimas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, buvo išprovokuotas išimtinai pareigūnų veiksmų.
4.9. Skundu teigiama, kad skundžiama nutartis niekaip nepagrindžia, kodėl pareigūnai iškart nefiksavo pažeidimo pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, tačiau ilgą laiką važiavo Pareiškėjo automobiliui iš paskos, laukiant kol bus papildomai padidintas automobilio greitis. Administracinės atsakomybės taikymo procese policijos pareigūnai privalo vadovautis ne tik formaliu teisės aktų taikymu, bet ir teisės principais – ypač proporcingumo, teisėtų lūkesčių bei teisingumo užtikrinimu. Kaip pažymima teismų praktikoje, turi būti įvertintas pareigūnų taikomų priemonių pagrįstumas ir proporcingumas, ar išlaikoma įstatymų reikalavimus atitinkanti proporcija tarp naudojamų priemonių siekiant išsamiai atskleisti veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Teismas yra pažymėjęs, jog priemonės turi būti naudojamos tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas veikas, tačiau ne kaip būdas „surasti“ asmens veiksmuose veikos požymių (Telšių apylinkės teismo 2021-01- 14 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-1037/2021). Pareigūnai dar važiuojant 113 km/val. greičiu turėjo galimybę ir privalėjo fiksuoti pastebėtą pažeidimą pagal ANK 416 straipsnio 3 dalyje, tačiau pažeidimo nefiksavo bei ilgą laiką toliau važiavo paskui Pareiškėjo automobilį, vykdydami sekimo veiksmus bei sąmoningai laukdami kol bus padaryti sunkesni pažeidimai (ne vieną kilometrą trunkantis sekimas matomas ir iš pateiktos vaizdo įrašo ištraukos, tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, jog pilnas įrašas nepateiktas – laikytina, jog sekimas truko dar gerokai ilgesnį laikotarpį. Toks elgesys neabejotinai neproporcingas bei nesuderinamas su pareigūnams pavesta funkcija fiksuoti daromus pažeidimus, tai prieštarauja tiek teisės aktų tikslams, tiek visuomenės lūkesčiams, kad policijos veikla bus orientuota į eismo saugumo užtikrinimą, o ne asmenų sekimą, siekiant surasti jų veiksmuose pažeidimų.
4.10. Pareiškėjas, pastebėjęs pavojingai priartėjusį ir pavojingai manevruojantį automobilį iš paskos, bei nežinodamas, kad tai yra nežymėta policijos transporto priemonė, vertino situaciją kaip pavojingą eismo saugumui ir didino greitį siekdamas užtikrinti saugų atstumą bei išvengti galimo eismo įvykio. Tokie veiksmai eliminuoja kaltės buvimą subjektyviąja prasme. Jeigu būtų buvęs fiksuotas pradinis greičio viršijimas, Pareiškėjo veiksmai būtų vertinami pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, tačiau nusižengimas buvo užfiksuotas tik tuomet, kai greitis buvo viršytas didesniu mastu, leidžiančiu taikyti ANK 416 straipsnio 6 dalį. Minėtą pažeidimą lėmė ne paties Pareiškėjo kaltė ar sąmoningas pasirinkimas viršyti greitį iki ribos nurodytos ANK 416 straipsnio 6 dalyje, o aplinkybės, nepriklausiusios nuo Pareiškėjo – policijos pareigūnų veiksmai. Taigi, laikytina, kad nebuvo pagrindo konstatuoti Pareiškėjo kaltės dėl pažeidimo, nurodyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, o atsakomybė tokiu pagrindu negalėjo būti taikoma.
Žemesnės instancijos teismas
4.11. Skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę. Pasisakydamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Pareiškėjo elgesys vairuojant transporto priemones nėra pavyzdingas, padarytas administracinis nusižengimas, už kurį jam atimta specialioji teisė, negali būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio. Skundu pažymima, jog šiame kontekste buvo prašoma įvertinti pareigūnų įtaką administracinio nusižengimo padarymui, o ne įvykio atsitiktinumą ir pakartoja, kad administracinis nusižengimas buvo įtakotas policijos pareigūnų veiksmų, todėl skiriant administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti į provokacijos faktą. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, Pareiškėjas pripažįsta ANK 416 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą bei dėl jo gailisi (ANK 416 straipsnio 3 dalies pagrindu). Šios aplinkybės sudaro faktinį bei teisinį pagrindą taikyti švelnesnę atsakomybę nei įstatymo numatyta, neskiriant administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje išklausė pareiškėją ir liudytoją, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Vien dėl to, kad pareiškėjui yra nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą, todėl skunde išdėstytinos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip noras išvengti atsakomybės.
6. Vilniaus apygardos teisme 2026 m. sausio 15 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. atstovo advokato Edgaro Burdulio prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. atstovo advokato Edgaro Burdulio apeliacinis skundas atmetamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju skundu apygardos teismui prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; šio reikalavimo netenkinus – pakeisti skundžiamą nutartį ir Institucijos nutarimą, perkvalifikuojant veiką pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį arba taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskiriant administracinio poveikio priemonės pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, t. y. netaikant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
8. Prieš pasisakant dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, aukštesnės instancijos teismas, vertindamas apelianto prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog vadovaujantis ANK 651 straipsnio 2 dalimi, bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Iš ANK 651 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto reguliavimo matyti, kad apeliaciniai skundai žodinio proceso tvarka nagrinėjami tik tais atvejais, kai paaiškėja naujos bylos aplinkybės ar yra vertinami nauji įrodymai, taip pat kai teismas savo iniciatyva ar atsižvelgęs į proceso dalyvių prašymus bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka pripažįsta būtinu, t. y. kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas – paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, ir kai asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Akcentuotina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi pagal bendrą taisyklę šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Įstatymas numato privalomą žodinį nagrinėjimą tik keliais atvejais, t. y. kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. Šiuo atveju prašyme apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teigia, kad reikalinga apklausti policijos pareigūną. Vis tik, apygardos teismas nenustatė pagrindo skundą nagrinėti būtent žodiniame posėdyje, apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų aplinkybių, vienas iš pareigūnų jau buvo apklaustas, todėl pateiktas skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka pagal ANK 651 straipsnį.
9. Didelė dalis skundo, pateikto Vilniaus apygardos teismui sutampa su skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, argumentais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai atsakė į šiuos skundo argumentus, todėl aukštesnysis teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, atsakys į esminius skundo argumentus ir pateiktus prašymus.
10. Esminis apeliacinio skundo argumentas, kuris buvo nurodytas ir pirmosios instancijos teismui, kad policijos pareigūnai išprovokavo E. R. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą. Su šiuo skundo argumentu aukštesnysis teismas nesutinka. Apeliacinio skundo teiginiai neatitinka administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų. Iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „Papildomas vaizdo įrašas iš Audi 10-AP 7635” matyti, kad policijos pareigūnai paskui E. R. vairuojamą BMW valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti jam vis dar važiuojant 113 km/h greičiu. Pareigūnai nekeitė juostų, važiavo pakankamu atstumu nuo jo, tačiau E. R. pradėjo didinti greitį iki kol buvo sustabdytas. Vaizdo įrašas pakankamai išsamus ir informatyvus, ir paneigia skunde nurodomas aplinkybes:
10.1. E. R. pradėjo didinti greitį policijos pareigūnams važiuojant pakankamu ir saugiu atstumu nuo jo, o ne vengdamas iš paskos važiuojančio ir pavojingai manevruojančio automobilio.
10.2. Policijos pareigūnai kurį laiką važiavo iš paskos ne tam, kad užfiksuotų didžiausią leistino greičio viršijimą, o tam, kad automobilyje įrengta įranga galėtų užfiksuoti greitį. Kad įranga užfiksuotų automobilio numerius ir greitį, kuriuo jis važiuoja, pareigūnai turėjo važiuoti paskui ir per daug neatsilikti. Tai patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo policijos pareigūno parodymai. Užfiksavus vairuotojo greitį jis buvo sustabdytas. Policijos pareigūnai nelaukė galimybės sulaikyti automobilio, kuomet jis pasieks maksimalų ANK numatytą pažeidimą. Jeigu pareigūnai būtų turėję tokį tikslą, būtų galėję užfiksuoti pareiškėjo greitį 152 km/h 70 km/h greičio zonoje (vaizdo įrašo laikas 0.00.35). Ir nors tai nekeistų administracinio nusižengimo kvalifikavimo, tačiau turėtų įtakos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui.
10.3. Jis, priešingai nei nurodoma skunde, turėjo galimybę ne tik pamažu lėtinti greitį, tačiau ir persirikiuoti į kitą eismo juostą, kaip, beje, pasielgė kitas eismo dalyvis, paskui kurį pavojingai greitai ir pavojingai arti pradėjo važiuoti E. R.. Galimybės persirikiuoti užfiksuotos vaizdo įraše, kuomet administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R. galėjo netgi važiuodamas dideliu greičiu saugiai persirikiuoti į tuščią šalia esančią eismo juostą (laikai 0.00.14, 0.00.26, 0.00.43).
11. Apelianto 4.3., 4.4. p. minimuose EŽTT ir Konstitucinio teismo sprendimuose aptariama provokacijos samprata baudžiamosiose bylose, susijusiose su kriminalinės žvalgybos ar nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymu, kuomet sankcionavus teismui, apribojamos Konstitucinės žmogaus teisės į būsto ar asmeninio gyvenimo neliečiamumą. Gi nagrinėjamoje byloje pareigūnų veiksmai neturi absoliučiai jokių sąsajų su tokio pobūdžio veiksmais. Todėl apeliaciniame skundė nurodyti provokacijos kriterijai negali būti taikomi.
12. Apelianto argumentai, jog pažeidimą neva išprovokavo policijos pareigūnai, niekiniai dar ir dėl to, kad vairuotojas E. R., net jei subjektyviai iš tiesų iš paskos važiuojantį automobilį suvokė kaip keliantį grėsmę eismo saugumui, jis pagal KET 128 str. reikalavimus, turėjo sulėtinti greiti arba visiškai sustoti, o ne su juo lenktyniauti.
13. Pažymėtina, kad jau vien E. R. padaryto administracinio nusižengimo pobūdis neleidžia teigti, kad administracinio nusižengimo nebūtų be teisėsaugos pareigūnų žinios. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja jo atžvilgiu taikytą spaudimą iš paskos važiuojant nežymėtam policijos automobiliui, byloje esantys duomenys, tarp kurių ir apeliacinio skundo argumentai, leidžia teigti, jog teisei priešingus veiksmus E. R. įgyvendino dar iki policijos automobilio sekimo paskui jį. Iš liudytojo, policijos pareigūno, kuris neturi suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi, o taip pat yra įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymų matyti, kad E. R. savo automobiliu nežymėtą policijos automobilį pravažiavo trečia juosta, pastarajam esant antroje eismo juostoje, po ko, siekiant gauti objektyvių E. R. automobilio važiavimo greičio duomenų, policijos pareigūnai sekė paskui jo automobilį ir fiksavo jo greitį tam tikroje kelio atkarpoje. Ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog važiavo trečia eismo juosta viršydamas greitį, kai iš paskos pradėjo važiuoti (kaip paskui sužinojo) pareigūnų automobilis. Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis buvo nežymėtas (jo E. R. negalėjo identifikuoti kaip tokio), darytina išvada, jog E. R. vairavimo modelis nesilaikant tame kelio ruože leistino greičio, buvo jo paties sprendimu, kuriam įtakos neturėjo pašalinis veikimas.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien tai, kad policijos pareigūnai nežymėtu automobiliu važiavo paskui E. R. automobilį, neleidžia daryti išvados, kad jie pastarąjį tokiu būdu provokavo, tuo tarpu kitų aplinkybių, kad pareiškėjas buvo provokuojamas didinti greitį byloje nėra. Įvertinus išdėstytą konstatuotina, kad E. R. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo.
15. Dėl vaizdo įrašų, pastebėtina, kad nors ir nebuvo pateikti visi vaizdo įrašai, pateiktų įrašų pakanka administracinio nusižengimo padarymui konstatuoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui pateikti vaizdo įrašai, kurie buvo paimti iš policijos tarnybinio automobilio registratoriaus kaip aktualūs administracinio nusižengimo tyrimui. Vaizdo įrašai, esantys transporto priemonės registratoriuje, ir esantys kitose saugojimo platformose yra saugomi atitinkamai skirtingus laikotarpius. Kaip matyti iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2024 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 5-V-314 „Dėl Policijos vaizdo duomenų tvarkymo informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ Vaizdo duomenys – vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuoti vaizdo arba vaizdo ir garso įrašai, susiję su įvykiais, aplinka, fiziniais asmenimis, transporto priemonėmis, pastatais ar kitais materialiais objektais. Minėtų nuostatų 54.1. punkte nustatyta, kad Policijos vaizdo stebėjimo priemonėmis, įrengtomis tarnybinėse transporto priemonėse, užfiksuoti vaizdo duomenys ir su jais susiję duomenys saugomi 7 dienas; 54.7. punkte nustatyta, kad Vaizdo duomenys ir duomenys, gauti atlikus specialųjį vaizdo duomenų tvarkymą (specialiojo vaizdo duomenų tvarkymo rezultatai), perduodami į Policijos registruojamų įvykių registrą, Administracinių nusižengimų registrą, Integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą ir Kriminalinės žvalgybos informacinę sistemą, o VDTIS saugomi dar 30 dienų. Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. prašymu jam buvo pateikti tie duomenys, kurie buvo saugomi kaip aktualūs administracinio nusižengimo tyrimui.
16. Vilniaus apygardos teismui, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismui, buvo pateiktas alternatyvus prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šio straipsnio taikymo aplinkybes ir pagrįstai nusprendė jo netaikyti. Skunde nurodoma, kad administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, pareiškėjas pripažįsta ANK 416 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą bei dėl jo gailisi (ANK 416 straipsnio 3 dalies pagrindu). Su šiais skundo argumentais nesutiktina, kadangi važiavimas itin smarkiai viršijant maksimalų leistiną greitį kelia pavojų ne tik kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei, bei turtui, tačiau taip pat ir tokius pavojingus veiksmus atliekančiam vairuotojui. Be to, kai jau minėta, E. R. vairavimas privertė kitus eismo dalyvius pasitraukti jam iš kelio. Skunde iš esmės teigiama, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos turėtų būti taikomos atsižvelgus į skundo teiginius apie pareigūnų provokacinius veiksmus. Tokių veiksmų nenustačius, aukštesnysis teismas neturi pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
17. Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, kad naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. atstovo advokato Edgaro Burdulio apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeista.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.