- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-14
- Bylos Nr.
- 1-92-771/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00327-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- E. Č., P. G.
- Nukentėjusysis
- S. V., O. A.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Vygantas Skladaitis, Vytautas Blažaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, kaltinamajam E. Č. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Blažaičiui, kaltinamajam P. G. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Vygantui Skladaičiui, nukentėjusiesiems S. V. ir O. A., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, ir P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 10 klasių, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Č. 2012 m. rugsėjo 7 d. apie 8.56 val. Šiauliuose, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, įvažiuodamas į Tilžės-Vytauto gatvių sankryžą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 190 punktų reikalavimus, t. y. artėdamas Vytauto gatve prie šviesoforu reguliuojamos Tilžės-Vytauto gatvių sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, neįsitikinęs, kad nepakenks eismo saugumui ir kad jam yra duodamas kelias, įvažiavo į Tilžės-Vytauto gatvių sankryžą degant jo važiavimo krypčiai raudonam šviesoforo signalui ir dėl to susidūrė su iš kairės pusės Tilžės gatve per žalią šviesoforo signalą važiavusiu automobiliu „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. G., t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjo automobilio „Renault Master“ keleivė O. A., kuriai dėl dešinės Achilo sausgyslės plyšimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat nukentėjo automobilio „Renault Master“ keleivis S. V., kuriam dėl kraujosruvos dešinio kelio priekiniame paviršiuje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
P. G. 2012 m. rugsėjo 7 d. apie 8.56 val. Šiauliuose, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie Tilžės-Vytauto gatvių sankryžos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 134 ir 191 punktų reikalavimus, t. y. artėdamas Tilžės gatve prie šviesoforu reguliuojamos Tilžės-Vytauto gatvių sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, kelyje atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. iš dešinės pusės Vytauto gatve į sankryžą įvažiavus specialiai transporto priemonei – greitosios medicinos pagalbos automobiliui „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, privalėdamas nedelsiant duoti kelią šiai specialiai transporto priemonei, nedelsdamas nelėtino greičio ir nestabdė savo vairuojamo automobilio, dėl to susidūrė su greitosios medicinos pagalbos automobiliu „Renault Master“, kurį vairavo E. Č., t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjo automobilio „Renault Master“ keleivė O. A., kuriai dėl dešinės Achilo sausgyslės plyšimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat nukentėjo automobilio „Renault Master“ keleivis S. V., kuriam dėl kraujosruvos dešinio kelio priekiniame paviršiuje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis E. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. apie 8.50 val. pagal gautą iškvietimą greitosios medicinos pagalbos automobiliu „Renault Master“ vyko į Birutės gatvę. Gydytojas atsisėdo priekyje, O. A. už vairuotojo, o sanitaras – ant sėdynės prie šoninių durų. Gydytojas pasakė, kad iškvietimas skubus, todėl įjungė švyturėlius ir garsinį signalą. Privažiavęs prie Vytauto-Tilžės g. sankryžos, sustojo ant pėsčiųjų perėjos. Iš Vasario 16-osios g. sukosi automobilis „Passat“; šią transporto priemonę jis praleido. Sankryžoje iš kairės ir dešinės stovėjo lengvieji automobiliai; pėstieji irgi stovėjo ant šaligatvio. Matė automobilį „Ford Transit“, kuris nuo „Saulės miesto“ važiavo Tilžės gatve ir pasisuko į Vytauto gatvę. Beveik pačioje sankryžoje E. Č. iš kairės stovėjo automobilis „Citroen“ ir dar kelios transporto priemonės. Jos niekam netrukdė, nes turėjo sukti į dešinę; šios transporto priemonės riedėjo. Automobilis „Citroen“ E. Č. netrukdė, t. y. kaltinamasis kelią matė, nes gana aukštai sėdėjo. Vidurinė eismo juosta buvo tuščia. Tilžės g., toje eismo juostoje, kur reikia suktis į kairę, stovėjo vienas automobilis. Iš dešinės prieš sankryžą, nuo Vilniaus g. pusės, pirmoje eismo juostoje stovėjo miesto autobusas, antroje eismo juostoje – lengvasis automobilis. E. Č. būtų matęs nuo Tilžės g. antra eismo juosta atvažiuojantį automobilį, nes matomumas buvo geras. Stovėjo gal 1,5-2 s, kol įsitikino, kad visi duoda kelią. Įjungė pirmą pavarą ir pajuto smūgį. Spėja, kad susidūrimas įvyko dėl to, kad P. G. vairuojamas automobilis „Audi 80 Avant“ staiga „metėsi“ iš pirmos juostos į antrą. Po smūgio aptemo akyse. Atsipeikėjo ir pamatė, kad automobilis virsta. Truktelėjo vairą ir automobilis atgavo stabilumą. Galva išdaužė automobilio stiklą. Atsisukęs, paklausė, ar visi sveiki. Sanitaras sėdėjo nuleidęs galvą, O. A. buvo nukritusi ant žemės. Defibriliatorius (šis aparatas automobilyje nebuvo pritvirtintas, stovėjo ant lentynėlės) buvo nukritęs ir pakibęs ant laido. Minėtas aparatas galėjo sužaloti nukentėjusiąją, nes laidas pakankamai ilgas.
Kaltinamasis P. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. automobiliu „Audi 80 Avant“ važiavo Tilžės g. iš pietinio Šiaulių miesto rajono į centrą link bažnyčios. Prie „Saulės miesto“ šviesoforo persirikiavo į antrą eismo juostą. Degė žalias šviesoforo signalas, nemirksėjo. Vidurine eismo juosta važiavo automobiliai, prieš jį buvo autobusas. P. G. iš dešinės irgi buvo automobilių; kiek, neprimena, bet daugiau nei vienas. Kairėje pusėje irgi buvo; koks, tiksliai pasakyti negali. Pirmoje eismo juostoje gal ir stovėjo „Citroen“ automobilis. Važiavo leistinu greičiu, apie 45 km/h. Klausėsi radijo (radijas nebuvo garsiai įjungtas) ir likus apie 7 m iki sankryžos pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį (priekinę šio automobilio dalį). Garsinio signalo negirdėjo, švyturėlių nematė. Kai pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį, likus iki sankryžos apie 7 m, tuomet išgirdo ir signalą. Greitosios automobilį pamatė, kai pravažiavo jam (P. G.) iš dešinės Vytauto g. ties sankryža stovėjusį automobilį „Ford Tranzit“. Šis automobilis jam užstojo matomumą. Pamatęs greitosios automobilį, mėgino sukti vairą dešiniau, bet nespėjo; akseleratoriaus pedalo nespaudė, nestabdė. Atsitrenkė į kairę pusę, ties viduriu. Po susidūrimo buvo priėjęs prie greitosios medicinos pagalbos automobilio. Nukentėjusiajai skaudėjo koją. Gydytojas nenukentėjo. O. A. atsiprašė. Jai sakė, kad buvo per trumpas atstumas ir nespėjo sustabdyti.
Nukentėjusioji O. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjo 7 d. 8.00 val. atėjo į darbą, o 8.50 val. gavo skubų iškvietimą į Birutės g. Greitosios medicinos pagalbos automobilį vairavo E. Č.. Išvažiuojant iš greitosios medicinos pagalbos stoties kiemo, gydytojas pasakė vairuotojui, kad reikia įjungti garsinius ir šviesos signalus. Prieš susidūrimą važiavo su įjungtais garsiniais signalais, o švyturėlių ji nematė, nes automobilio salone, kur ji sėdėjo, nėra langų. Sėdėjo salone už pertvaros, ant kėdės, kuri yra automobilio salono viduryje; buvo prisisegusi saugos diržu. Kelio įdėmiai nestebėjo, nes kalbėjosi su gydytoju. Gydytojas sėdėjo priekyje, keleivio vietoje prie vairuotojo. Įvykio nematė, tik pajuto stiprų smūgį iš kairės pusės. Prie susidūrimą sėdėjo koja ant kojos. Smūgio metu iš vietos nepajudėjo, tik „nulėkė“ koja. Šalia buvo neštuvai, galbūt, koja buvo sužalota, kai atsitrenkė į neštuvus; taip pat nuo smūgio ant jos užkrito defibriliatorius. Negali pasakyti, ar defibriliatorius, kuris nukrito, buvo pritvirtintas. Defibriliatorius yra transportuojamas. Greitosios pagalbos automobiliuose defibriliatoriai yra pritvirtinti skirtingai: vienur yra kabliai, ant kurių šis aparatas užkabinamas, kituose - įdėti į lentynas ar spinteles; defibrialiatoriai užfiksuojami, prisegami dirželiais. Negali pasakyti, ar tame automobilyje, kuriame važiavo, defibriliatorius buvo pritvirtintas; matė, kad aparatas padėtas šalia neštuvų ant lentynos kairėje pusėje, ten, kur kliuvo smūgis. Prieš sankryžą greitosios medicinos pagalbos automobilio greitis nebuvo didelis, automobilis pristabdė. Po susidūrimo atsisegė saugos diržą, stojosi ir suklupo. Atsisėdo ant kėdės, nebejuto pagrindo po kojomis. Iš įvykio vietos buvo išvežta į ligoninę. Jai buvo diagnozuotas dešinės kojos Achilo sausgyslės plyšimas, bet ne kulno dalyje, o viduriniame blauzdos trečdalyje, kuris plyšo kartu su dvigalviu raumeniu. Vėliau važiavo į Kauną, nes negalėjo paeiti, koja tino, mėlynavo, buvo sutrikusi kraujotaka. Kaune buvo atlikti tyrimai, buvo daroma trombocitų masės injekcija į raumens plyšimo vietą. Būklė nepagerėjo. Ją nusiuntė pas mikrochirurgą į Vilnių. Ten buvo padaryta operacija, nes Kaune nustatė pėdos parezę. Pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei advokato išlaidų atlyginimo.
Nukentėjusysis S. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjo 7 d. pagal gautą iškvietimą vyko į Birutės g. Automobilį vairavo E. Č.. Brigadą sudarė jis (S. V.), med. felčerė O. A. ir sanitaras A. A.. Iš greitosios medicinos pagalbos stoties išvažiavo apie 9.00 val. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, O. A. su sanitaru A. A. – salone. Nebuvo prisisegęs saugos diržu, ruošėsi prisisegti. Ar O. A. su A. A. buvo prisisegę saugos diržais, nematė. Vairuotojas buvo įjungęs garsinius ir šviesos signalus. Prie sankryžos su Tilžės g. automobilis sustojo. Degė raudonas šviesoforo signalas. Abu su E. Č. apžiūrėjo kelią. Važiuojant nuo viaduko Tilžės g. link centro yra trys eismo juostos. Jose visi automobiliai stovėjo, nei vienas iš jų nejudėjo; kiek jų buvo iš viso, negali pasakyti. Ar buvo laisva eismo juosta, nežino. Važiuojant nuo centro Tilžės g. yra dvi eismo juostos. Kiek pamena, abejose juostose stovėjo automobiliai. Jeigu būtų judėjęs nors vienas automobilis, jie būtų nevažiavę. Jiems iš kairės stovėjo automobiliai, bet kitas eismo juostas matė. Nežino, ar šie automobiliai galėjo užstoti matomumą vidurinei eismo juostai. Kai įsitikino, kad visi automobiliai nuo bažnyčios pusės ir nuo pietinio rajono pusės stovi ir juos praleidžia, tuomet pajudėjo iš vietos. Pajuto smūgį. Iš kur atsirado P. G. vairuojamas automobilis, nežino, prieš E. Č. pradedant važiuoti, to automobilio nebuvo. Kai pajuto smūgį, greitosios medicinos pagalbos automobilis buvo sankryžos viduryje. Smūgis buvo iš kairės pusės, stiprus. S. V. nuo smūgio pasviro, o vairuotojas galva išmušė automobilio stiklą. Defibriliatorius buvo pritvirtintas diržais. Smūgio metu, turbūt, diržai neatlaikė ir aparatas nukrito. Defibriliatorius sveria apie 25 kg, jo ilgis – beveik 1 m. Nukentėjusysis susižeidė kelį į daiktų dėtuvę. Vairuotojas po smūgio pavažiavo prie šaligatvio, kad automobilis nestovėtų gatvės viduryje. S. V. išlipo iš automobilio ir priėjo prie P. G.. Paklausė, ar šis jų nematė, negirdėjo ir pasiteiravo, ar jam nieko blogo nenutiko. P. G. jam pasakė, kad negirdėjo garsinių signalų. Paskui atidarė greitosios pagalbos automobilio salono dureles. O. A. sakė, kad skauda koją, negali jos priminti. Greitosios pagalbos automobilyje yra stovas, kuris išsitraukia, o ant jo užsideda neštuvai. Spėja, kad O. A. koja atsitrenkė į stovą; neštuvai nebuvo nukritę, jie buvo pritvirtinti. Nei vienam iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų jo neatsiprašė dėl sužalojimo, bet pretenzijų jiems nukentėjusysis neturi.
Specialistė E. G. teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad iš automobilių sugadinimų sprendė, jog smūgio metu P. G. vairuojamo automobilio greitis buvo apie 45 km/h. Kadangi nėra stabdymo žymių ir jokių kitų pėdsakų, šis greitis – tikėtinas. Jį nustatė pagal transporto priemonių sugadinimo katalogą – daroma lyginamoji analizė ir nustatomas greitis smūgio metu. Maksimalaus greičio nustatyti negalima, nes nėra stabdymo pėdsakų. Paklaida gali siekti 5 km/h. Iš pateiktos medžiagos nebuvo galima nustatyti atstumo, kuriuo iki susidūrimo vietos buvo automobilis „Audi 80“ tuo metu, kai automobilis „Renault Master“ kirto važiuojamųjų dalių sankirtą. Ar greitosios pagalbos automobilis buvo sustojęs prieš įvažiuodamas į sankryžą, nustatyti pagal pateiktą medžiagą negalima. Tam, kad nustatyti, ar automobilio „Audi 80“ vairuotojas galėjo matyti automobilį „Renault Master“, reikėjo daryti eksperimentą. Jei automobilio „Audi 80“ vairuotojas matė greitosios medicinos pagalbos automobilį, tai greitosios pagalbos vairuotojas taip pat turėjo matyti automobilį „Audi 80“. Kas sąlygojo eismo kilimą, vienareikšmiškai atsakyti nebuvo galima. Pateikė sąlyginę išvadą. Išvada sąlyginė, nes trūksta duomenų apie atstumą, kuriuo iki susidūrimo vietos buvo automobilis „Audi 80“ tuo metu, kai automobilis „Renault Master“ kirto važiuojamųjų dalių sankirtą. Tikėtina, kad tiek vienai, tiek kitai transporto priemonei matomumas buvo geras, jei nebuvo didelių gabaritinių automobilių. Tikėtina, kad ir greitosios pagalbos automobilio vairuotojas matė atvažiuojantį automobilį „Audi 80“. Ekspertei pateikus foto nuotraukas (1 t., 80-83 b. l.), ši, apžiūrėjusi nuotrauką Nr. 3 (1 t., 82 b. l.), nurodė, kad automobilio „Audi 80“ ir greitosios pagalbos automobiliams matomumo neužstoja joks pastatas, todėl galimybę matyti turėjo abu vairuotojai.
Liudytojas A. A. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Gavo skubų iškvietimą į Birutės g. Išvažiuojant iš greitosios medicinos pagalbos stoties, vairuotojas įsijungė garsinius ir šviesos signalus. Važiavo keturiese: jis, vairuotojas E. Č., gydytojas ir felčerė. A. A. sėdėjo automobilio gale prie durų, priešais jį šonu sėdėjo felčerė, ji buvo arčiau vairuotojo. Gydytojas sėdėjo keleivio pusėje prie vairuotojo. A. A. buvo prisisegęs saugos diržais. Ar felčerė buvo prisisegusi, nepastebėjo. Tilžės-Vytauto g. sankryžoje pajuto smūgį. Prieš pat susidūrimą kelio nematė, smūgio – irgi. Jų automobilio greitis nebuvo didelis, neviršijo 50 km/val. Prieš sankryžą su Tilžės g. vairuotojas automobilį pristabdė. Negali pasakyti, kad automobilis buvo visiškai sustojęs, bet vairuotojas tikrai pristabdė ir sulėtino greitį. Nuo smūgio nukrito kardiografas ir defibriliatorius. Šie aparatai buvo lentynose. Defibriliatorius, krisdamas, kliudė jį, sutrenkė koją ir, turbūt, kliudė felčerę, nes A. A. ir O. A. skyrė nedidelis atstumas (per ištiestą ranką). Dėl sutrenkimo į gydymo įstaigą nesikreipė. Ar šie aparatai buvo pritvirtinti, nežino. Po įvykio išlipo iš automobilio. O. A. buvo išbalusi, sakė, kad skauda koją. Po susidūrimo greitosios pagalbos automobilis pajudėjo link Vytauto g. ir sustojo prie šaligatvio. Pamatė, kad į juos atsitrenkė „Audi“ automobilis.
Liudytoja A. N. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. apie 9.00 val. ėjo į darbą Tilžės g., nuo „Saulės“ kino teatro link Vytauto g. ir Tilžės g. sankryžos. Išgirdo greitosios medicinos pagalbos automobilio garsinį signalą. Matė, kad šis automobilis atvažiavo Vytauto g. nuo vandens bokšto pusės. Greitosios pagalbos automobilis įvažiavo į sankryžą, buvo trumpas (gal sekundės laiko) stabtelėjimas. Paskui pamatė, kad įvyko smūgis, greitosios pagalbos automobilis šoktelėjo ir sustojo Vytauto g. už sankryžos. Ar prieš greitosios pagalbos automobiliui įvažiuojant į sankryžą buvo laisvų eismo juostų, nematė. Susidūrimo metu ji buvo maždaug ties „Rūtos“ fabriku, tik kitoje pusėje.
Liudytojas R. V. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. išėjo iš poliklinikos Vytauto g. ir išgirdo greitosios sireną. Tuo metu, kai išgirdo sireną, buvo ties Vytauto g. poliklinikos automobilių aikštele, ėjo Tilžės g. pusėn. Kai išgirdo sireną, pamatė, kad iš poliklinikos kiemo išvažiuoja greitosios pagalbos automobilis su garsiniais ir šviesos signalais. Greitosios pagalbos automobilis pasisuko važiuoti link Tilžės g., privažiavo Vasario 16 – osios ir Vytauto g. sankryžą. Ten stovėjo automobiliai, kurie trukdė pravažiuoti. Vienas automobilis pavažiavo į priekį ir praleido greitosios automobilį, kuris pradėjo vėl greičiau važiuoti. Matė, kad ties Tilžės g. sankryža užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Greitosios pagalbos automobilis pristabdė. Ar sustojo visiškai, negali pasakyti. Kuria eismo juosta važiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis, nematė. Greitosios pagalbos automobilis įvažiavo į sankryžą. Tuomet pasigirdo stiprus smūgis iš kairės pusės. Greitosios pagalbos automobilis „atsistojo“ ant dviejų ratų. Ar greitosios pagalbos automobilį praleido kiti automobiliai, nematė. Visą atkarpą iki Tilžės g. greitosios pagalbos automobilis važiavo su garsiniu signalu. Po eismo įvykio pamatė, kad greitosios pagalbos automobilio vairuotojas, susiėmęs už galvos, išlipo iš automobilio ir paklausė kito vairuotojo, ar šis nematė, kad jie važiavo su įjungtais švyturėliais. Dar girdėjo, kaip paklausė, ar jam nereikia pagalbos. Tas kitas vairuotojas rinkosi savo automobilio groteles nuo kelio. Matė, kad moteris buvo susiėmusi už kojos.
Liudytojas V. M. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. ryte apie 9.00 val. važiavo Tilžės g. nuo „Saulės miesto“ link Vytauto g., kur reikia sukti į polikliniką. Išgirdo, kad kaukia sirenos. Sustojo prie šviesoforo, jam degė žalias šviesoforas. Stovėjo pirmoje eismo juostoje, iš kurios galima suktis tik į dešinę. Priešais jį stovėjo autobusas, kitoje gatvės pusėje – autobusas, kitoje juostoje – lengvieji automobiliai. Pamatė, kad greitosios pagalbos automobilis iš Vytauto g. važiuodamas tiesiai sustojo antroje juostoje, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Greitosios pagalbos automobilio vairuotojas pasižiūrėjo, kad V. M. jį praleidžia, taip pat ir dešinėje pusėje esantys automobiliai praleidžia. Tuomet greitosios pagalbos automobilis pradėjo važiuoti. Kai įvažiavo į sankryžą, liudytojas per veidrodėlį pamatė, kaip antra eismo juosta „atlėkė“ tamsios spalvos „Audi“ automobilis. Šis automobilis nestabdė ir įvažiavo tiesiai į greitosios pagalbos automobilį. Važiuojant Tilžės g., yra trys eismo juostos: viena – į dešinę, kita – tiesiai, o trečia – į kairę. Antroje ir trečioje Tilžės g. eismo juostose nieko nebuvo. Važiuojant nuo centro pusės, abi eismo juostos buvo užimtos. Vytauto g., įsisukant, abejose eismo juostose buvo automobiliai, bet visi stovėjo ir praleidinėjo greitosios pagalbos automobilį. Greitosios pagalbos automobilis buvo vidurinėje eismo juostoje, kuria galima važiuoti tiesiai. Šalia greitosios pagalbos automobilio pirmoje juostoje, kuria galima važiuoti tiesiai arba sukti į dešinę, stovėjo automobilis. O ar trečioje juostoje, kuri buvo arčiau liudytojo, kas nors stovėjo, jis nepamena. Greitosios pagalbos automobilis priešais sankryžą buvo sustojęs prieš pėsčiųjų perėją, po kelių sekundžių pradėjo važiuoti. Liudytojo automobilis stovėjo metro atstumu prie šviesoforo ir greitosios pagalbos automobilį iš savo apžvalgos kampo jis matė. Už liudytojo automobilio niekas daugiau nestovėjo. Liudytojo automobilis – 2008 m. „Citroen Berlingo“. Tai lengvasis automobilis su būda. Liudytojo nuomone, iš tos vietos, kur sustojo greitosios pagalbos automobilis, nebuvo galima matyti Tilžės gatve atvažiuojančio automobilio. Automobilio „Audi“ vairuotojas, važiavęs antra eismo juosta, liudytojui iš paskos, negalėjo matyti greitosios pagalbos automobilio, bet garso signalą turėjo girdėti. Liudytojo automobilyje buvo įjungta muzika, bet greitosios pagalbos automobilio garso signalą jis girdėjo būdamas ties „Saulės miestu“. Greitosios pagalbos automobilis pradėjo važiuoti prieš pasirodant automobiliui „Audi“, kuris, jo nuomone, viršijo greitį, nes važiuojant 50 km/h greičiu galima sustabdyti. Kai greitosios pagalbos automobilis įvažiavo į sankryžą, „Audi“ automobiliui iki sankryžos buvo likę gal 4 – 5 m. Atvažiuojančio „Audi“ automobilio vairuotojas galėjo nematyti sustojusio greitosios pagalbos automobilio, nes matomumą jam galėjo užstoti liudytojo automobilis, kuris yra aukštesnis nei „Audi“ automobilis. Jeigu susilyginęs su jo automobiliu, „Audi“ automobilio vairuotojas būtų pasukęs galvą, būtų pamatęs greitosios pagalbos automobilį. Kitų automobilių, kurie būtų užstoję matomumą, nebuvo.
Liudytojas V. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjo 7 d. važiavo Tilžės g. nuo centro link pietinio rajono. Sustojo pirmoje eismo juostoje prie Vytauto g. ir Tilžės g. sankryžos. Jam degė raudonas šviesoforo signalas. Išgirdo garsinį greitosios pagalbos automobilio signalą. Užsidegė žalias šviesoforo signalas, bet jis nevažiavo. Visi automobiliai šalia jo stovėjo, o tie, kurie turėjo sukti į kairę, taip pat stovėjo, nes jiems jau degė raudonas šviesoforo signalas. Vidurinioji eismo juosta priešais jį buvo tuščia. Matė, kaip prie sankryžos privažiavo greitosios pagalbos automobilis, stabtelėjo, vairuotojas apsidairė. Iš kur atsirado juodas „Audi“ automobilis, atsitrenkęs į greitosios pagalbos automobilį, nežino, nes vidurinioji eismo juosta buvo tuščia. Greitosios pagalbos automobilis po smūgio susvyravo ir nuvažiavo link „Rūtos“ fabriko. Prieš įvažiuojant greitosios pagalbos automobiliui į sankryžą, ji buvo tuščia, liudytojas V. N. „Audi“ automobilio nematė. Kuria juosta važiavo greitosios pagalbos automobilis, liudytojas nežino. Į sankryžą greitosios pagalbos automobilis buvo įvažiavęs ir buvo sustojęs, STOP juostą jau buvo pravažiavęs. Negali pasakyti, kokioje vietoje - už ar prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojęs greitosios pagalbos automobilis. Greitosios pagalbos automobilio vairuotojas turėjo viską matyti, nes sustojo tokioje vietoje, iš kurios viskas turėjo gerai matytis.
Liudytojas R. P. parodė, kad įvykio aplinkybių nepamena. Ar bendravo su liudytojais, irgi neprisimena. Gali būti, kad sudarė schemą. Jei yra užfiksuoti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, prašo jais remtis. Kiek pamena, buvo suklydęs schemoje.
2012 m. rugsėjo 7 d. eismo įvykio vietos schemoje ir fotonuotraukose užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, Tilžės ir Vytauto gatvių sankryžoje, apžiūra. Protokole užfiksuotos automobilių padėtys po eismo įvykio, jų judėjimo kryptys, sankryžos elementai, išmatuoti atstumai (1 t., 14-19 b. l.).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte bei papildomos apžiūros protokole nurodyti automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai: įlenktas kairės pusės kėbulo dalis, kairės pusės priekinės durelės, elektros instaliacijos lizdas, išdužęs priekinių kairės pusės durelių stiklas (1 t., 20, 23-29 b. l.). Automobilis „Renault Master“ priklauso VšĮ (duomenys neskelbtini) (1 t., 35 b. l.), valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., 37 b. l.).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte bei papildomos apžiūros protokole nurodyti automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai: išdužę abu priekiniai žibintai, posūkio žibintai, abu priekiniai sparnai, priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, variklio gaubtas, variklio apatinė apsauga, radiatorius (1 t., 42 b. l.). Automobilis „Audi 80 Avant“ priklauso S. G. (1 t., 46 b. l.), valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ (1 t., 48 b. l.).
Asmens blaivumo testais nustatyta, kad įvykio metu vairuotojai E. Č. ir P. G. automobilius vairavo blaivūs (1 t., 49, 50 b. l.).
2012 m. rugsėjo 13 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. G 1572/12(04) nurodyta, kad O. A. padaryti sužalojimai: dešinės Achilo sausgyslės plyšimas, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje. Dėl dešinės Achilo sausgyslės plyšimo O. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 61-62 b. l.).
2012 m. rugsėjo 18 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. G 1602/12(04) nurodyta, kad S. V. padaryta kraujosruva dešinio kelio priekiniame paviršiuje. Šį sužalojimą teismo medicinos specialistas įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 65 b. l.).
2013 m. vasario 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-4 (13) nurodyta, kad tiriamoje eismo situacijoje greitosios pagalbos automobilio „Renault Master“ vairuotojo E. Č. veiksmai – artėdamas link sankryžos, kurioje jo važiavimo krypties atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, neįsitikino, kad jam duodamas kelias ir jis nesukels grėsmės eismo saugumui, dėl to, kirsdamas važiuojamųjų dalių sankirtą, sudarė kliūtį jam iš kairės artėjusio automobilio „Audi 80“, kurio atžvilgiu degė žalias šviesoforo signalas, judėjimui – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Jeigu tiriamoje eismo situacijoje automobilio „Audi 80“ vairuotojas P. G., važiuodamas 45-50 km/h greičiu, artėdamas prie Tilžės-Vytauto gatvių sankirtos ir būdamas nuo jos ne mažesniu kaip 21,7 - 25,7 m atstumu, atitinkamai važiavimo greičiams, turėjo objektyvią galimybę pamatyti jam iš dešinės link Tilžės-Vytauto g. važiuojamųjų dalių sankirtos artėjantį ar važiuojamųjų dalių sankirtą kertantį su įjungtais žybčiojančiais mėlynais švyturėliais ir garsiniu signalu E. Č. vairuojamą greitosios pagalbos automobilį „Renault Master“, tokiu atveju jo veiksmai - laiku nestabdė vairuojamo automobilio, nedavė kelio link sankryžos artėjusiam ar važiuojamųjų dalių sankirtą kirtusiam su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais greitosios pagalbos automobiliui „Renault Master“ bei su juo susidūrė – techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (1 t., 69-73 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė E. G. nurodė, kad grėsmė eismo saugumui iškilo greitosios automobilio „Renault Master“ vairuotojui E. Č. kirtus Tilžės-Vytauto g. važiuojamųjų dalių sankirtą, jo atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui. Pasak ekspertės, atliekant eksperimentą, tikslinga greitosios automobilį „Renault Master“ pastatyti Vytauto g. antroje eismo juostoje, prieš Tilžės-Vytauto g. važiuojamųjų dalių sankirtą, žiūrint jo judėjimo kryptimi, o automobilį „Audi 80“ pastatyti Tilžės g. antroje eismo juostoje, 21,7 m ir 25,7 m atstumu nuo Tilžės-Vytauto g. važiuojamųjų dalių sankirtos (21,7 m ir 25,7 m – atstumai nuo Tilžės-Vytauto g. važiuojamųjų dalių sankirtą iki automobilio „Audi 80“ priekinės dalies), žiūrint jo judėjimo kryptimi. Tuo atveju, jeigu automobilio „Audi 80“ vairuotojas P. G., būdamas nuo Tilžės-Vytauto g. važiuojamųjų dalių sankirtos 25,7 m atstumu, turėjo objektyvią galimybę pamatyti jam iš dešinės važiuojamųjų dalių sankirtą kertantį su įjungtais žybčiojančiais mėlynais švyturėliais ir garsiniu signalu E. Č. vairuojamą greitosios pagalbos automobilį „Renault Master“, tai būdamas nuo Tilžės-Vytauto g. važiuojamųjų dalių sankirtos 21,7 m atstumu, tuo labiau turėjo objektyvią galimybę pamatyti jam iš dešinės Tilžės-Vytauto g. važiuojamųjų dalių sankirtą kertantį su įjungtais žybčiojančiais mėlynais švyturėliais ir garsiniu signalu E. Č. vairuojamą greitosios pagalbos automobilį „Renault Master“ (1 t., 74-75 b. l.).
2013 m. kovo 6 d. eksperimento protokole užfiksuota, kad statistai T. S., E. Z. ir G. B., būdami Tilžės gatvėje automobilyje nuo sankryžos su Vytauto gatve 25,7 m atstumu, aiškiai mato ekspertės E. G. nurodytoje vietoje prie Tilžės-Vytauto g. sankirtos Vytauto gatvėje pastatytą automobilį „Renault Master“ su grietosios pagalbos švyturėliais bei girdi greitosios pagalbos garso signalą (1 t., 77-84 b. l.).
Pažymoje apie automobilio „Citroen Berlingo“ aukštį nurodyta, kad šio automobilio aukštis yra 1725 mm (2 t., 166-167 b. l.).
VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktame 2013 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. AS-152 nurodyta, kad bazinio automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (kėbulas L2H2), aukštis - 2480 mm (2 t., 165 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, juridinė veikos kvalifikacija
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad eismo įvykio, dėl kurio dviem žmonėms buvo sutrikdyta sveikata: nukentėjusiajai O. A. – nesunkiai, nukentėjusiajam S. V. – nežymiai, kaltininkai yra E. Č. ir P. G..
KET 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui.
E. Č. eismo įvykio metu vairavo specialiąją transporto priemonę – greitosios medicinos pagalbos automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Specialiųjų transporto priemonių vairuotojams, be bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, galioja ir KET 190 punktas, pagal kurį specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais (kurie turi būti matomi 360° kampu) ir (ar) specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti KET V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.
Prieš eismo įvykio kilimą E. Č. važiavimo kryptimi Tilžės-Vytauto g. sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas. Jeigu E. Č., privažiavęs prie sankryžos, būtų įsitikinęs, kad jam ne tik iš dešinės, bet ir iš kairės atvažiuojančios transporto priemonės (taip pat ir Tilžės g. antroje eismo juostoje važiuojantis P. G.) duoda kelią, mato jį ir lėtina važiavimo greitį, t. y. kad visose eismo juostose judantys automobiliai praleidžia stabtelėjusį E. Č., tai eismo įvykis nebūtų kilęs. Kaltinamojo E. Č. sustojimo prieš sankryžą laikas (remiantis paties kaltinamojo parodymais – 1,5 – 2 s) buvo per trumpas, kad galima būtų apžvelgti visas Tilžės ir Vytauto g. sankryžos eismo juostas, įvertinti tiek link sankryžos judančius, tiek jau sustojusius automobilius. Trumpas sustojimas ir tolimesnis važiavimas per sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui, rodo, kad E. Č. neturėjo pakankamai laiko įsitikinti, kad jam duodamas kelias, todėl priėmė neteisingą sprendimą – kirto važiuojamųjų dalių sankirtą, sudarydamas kliūtį jam iš kairės artėjusio automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo P. G., kuriam degė žalias šviesoforo signalas, judėjimui ir tai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Kaltinamojo E. Č. veiksmai (padaryti KET pažeidimai) su atsiradusiais padariniais susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Nors teisme E. Č. tvirtino, kad prieš kertant važiuojamųjų dalių sankirtą antroje Tilžės g. eismo juostoje jokių transporto priemonių nebuvo ir eismo juosta buvo tuščia, šie parodymai neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių. Kaltinamasis P. G. nurodė, kad prieš eismo įvykį važiavo antrąja Tilžės g. eismo juosta (persirikiavo į antrąją eismo juostą prie Mados ir laisvalaikio centro „Saulės miestas“), leistino greičio neviršijo, važiavo apie 45 km/h greičiu, ko, beje, teisme nepaneigė ir eismo įvykio tyrimą atlikusi specialistė E. G.. Vadinasi, P. G. prie važiuojamųjų dalių sankirtos neatsirado staiga ir netikėtai. E. Č. matomumo niekas neužstojo (tą patvirtino pats kaltinamasis), todėl šioje situacijoje E. Č. turėjo objektyvią galimybę pamatyti P. G. vairuojamą automobilį, artėjantį Tilžės g. jam iš kairės, ir, jei būtų buvęs pakankamai atidus bei rūpestingas, būtų praleidęs P. G. vairuojamą automobilį ir eismo įvykis nebūtų įvykęs.
Pagal KET 134 punktą, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o KET 191 punktas reikalauja iš eismo dalyvių nedelsiant duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais (ir jų lydimoms transporto priemonėms); keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, eismo dalyviai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).
Nustatyta, kad E. Č. vairuojamas greitosios medicinos pagalbos automobilis prie Tilžės-Vytauto g. sankryžos privažiavo su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais. Visi teisme apklausti liudytojai (pėstieji A. N. ir R. V., automobiliuose buvę liudytojai V. M., ir V. N.) nurodė girdėję Tilžės ir Vytauto g. sankryžą privažiuojančio ir į sankryžą įvažiuojančio greitosios medicinos pagalbos automobilio specialiuosius garso signalus. Liudytojas V. M., važiavęs Tilžės g. pirma eismo juosta ta pačia kryptimi, kaip ir P. G., ir kurio automobilyje, kaip ir kaltinamojo P. G., buvo įjungtas radijas, nurodė specialųjį garso signalą išgirdęs jau prie Mados ir laisvalaikio centro „Saulės miestas“. Abejonių, kad P. G. turėjo realią galimybę išgirsti įvažiuojančią į sankryžą specialiąją transporto priemonę, nėra. Eksperimento protokolas, duomenys apie automobilių „Renault Master“ ir „Citroen Berlingo“ išmatavimus, specialistės paaiškinimas teisme, kad matomumo tiek vienam, tiek kitam vairuotojui niekas neužstojo ir kad sukliudyti P. G. pamatyti į sankryžą įvažiuojantį greitosios medicinos pagalbos automobilį, atitinkamai – E. Č. – vidurine eismo juosta iš kairės artėjantį P. G. vairuojamą automobilį galėjo tik didelių gabaritų transporto priemonės (bet ne Tilžės g. pirmoje eismo juostoje stovėjęs liudytojo V. M. automobilis „Citroen Berlingo“, kurio aukštis – 1725 mm, kai automobilio „Renault Master“ aukštis – 2480 mm) leidžia daryti išvadą, kad P. G. turėjo realią galimybę ne tik išgirsti, bet ir pamatyti greitosios medicinos pagalbos automobilį, stabtelėjusį prieš sankryžą. Kaltinamasis P. G., turėdamas objektyvią galimybę išgirsti ir pamatyti specialiąją transporto priemonę, nesiėmė jokių veiksmų eismo įvykiui išvengti – laiku nestabdė vairuojamo automobilio, nedavė kelio greitosios medicinos pagalbos automobiliui ir su juo susidūrė. Todėl kaltinamojo P. G. padaryti KET pažeidimai irgi sąlygojo eismo įvykio kilimą ir su atsiradusiais padariniais susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu.
Abu kaltinamieji nagrinėjamoje eismo situacijoje veikė nusikalstamai nerūpestingai, nenumatydami, kad dėl jų veiksmų (padarytų KET pažeidimų) gali įvykti eismo įvykis ir būti sužaloti žmonės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tokia neatsargi kaltinamųjų veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį.
Skirdamas kaltinamiesiems bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
E. Č. padarė neatsargų nusikaltimą, veikė nusikalstamai nerūpestingai (BK 16 str. 3 d.). Anksčiau neteistas (1 t., 174, 176 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t., 177, 178 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados (1 t., 180 b. l.) apibūdinamas teigiamai. Dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (1 t., 182 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. Č., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skiriama švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą baudžiamajame įstatyme numatytam baudos vidurkiui (BK 47 str. 3 d. 5 p.).
P. G. padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas. Kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai (BK 16 str. 3 d.). Anksčiau neteistas (1 t., 135 b. l.), administracine tvarka nebaustas (136 b. l.). Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Skaudvilės policijos nuovados (1 t., 139 b. l.) charakterizuojamas teigiamai. Nedirba, bet registruotas darbo biržoje (1 t., 140, 141 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. P. G., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skiriama švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą baudžiamajame įstatyme numatytam baudos vidurkiui (BK 47 str. 3 d. 5 p.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems paliekamos ikiteisminio tyrimo skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t., 127-128, 161-162 b. l.).
Nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė naudodamiesi specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Svarstydamas BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad E. Č. ir P. G. automobilius vairavo blaivūs, anksčiau neteisti, administracine tvarka nebausti. Be to, vieno iš kaltinamųjų (E. Č.) darbo pobūdis susijęs su teise vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. Č. ir P. G. nėra linkę pažeidinėti Kelių eismo taisykles, šis įvykis jiems buvo atsitiktinis. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas neskiria kaltinamiesiems BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliekamas VšĮ (duomenys neskelbtini) neribotai nuosavybei; automobilis „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - teisėtos savininkės S. G. neribotai nuosavybei; CD laikmenos (2 vnt.) su ikiteisminio tyrimo metu darytomis fotonuotraukomis bei CD laikmena (1 vnt.) su filmuotu eksperimento įrašu paliekamos baudžiamojoje byloje.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji O. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 318,39 Lt turtinės (išlaidos vaistams, gydymo priemonėms, kelionės išlaidoms) ir 17 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo teisme AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajai dalį turtinės (252,64 Lt) ir neturtinės (4 000 Lt) žalos, O. A. iš atsakovų- draudimo bendrovių AB „Lietuvos draudimas“ ir „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje –prašo priteisti likusią turtinės ir neturtinės žalos dalį – atitinkamai 3 065,75 Lt ir 13 200 Lt.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji papildomai nurodė, kad po eismo įvykio tapo neįgali: neteko 45 proc. darbingumo, yra iš dalies darbinga (darbingumo lygis – 55 procentai). Neprimina kojos, liko raiša, eina pirštų galais, dėl to kilo problemų su stuburu. 2013 m. kovo mėn. dėl nejautros kulne buvo atlikta vidurinio tibialinio nervo operacija. Ateityje laukia dar viena operacija, nes ir po pirmosios operacijos vaikšto tik pirštų galais. Sunku lipti laiptais, tinsta koja, sunku paeiti. Gydėsi ambulatoriškai; stacionare gydytis atsisakė, nes viena augina neįgalų vaiką. Nuo namų iki artimiausios autobusų stotelės – apie 1 km kelio; šio atstumo pėsčiomis nueiti nebegali, todėl tenka prašyti, kad kas nors pavežtų. Kilo psichologinių problemų – yra jauna moteris (35 m. amžiaus), iki įvykio buvo sveika, dar ir šiuo metu sunku susitaikyti su negalia. Vartojo daug vaistų; skirti plečiantys ir limfos tekėjimą gerinantys medikamentai. Iki šiol jaučia skausmą, vakarais kartais tenka gerti raminamuosius vaistus, kad galėtų užmigti. Iki šiol vartoja nuskausminamuosius vaistus, kuriuos skiria neurologai, traumatologai. Gydėsi Kaune ir Vilniuje, konsultavo mikrochirurgas. Važinėjo į Kauną, kur buvo atliekamos trombocitų masės intervencijos. Jai buvo taikytas diagnostinis metodas – elektroneuromiografija. Gydytojai prognozuoja, kad liekamieji reiškiniai išliks visam laikui.
Nukentėjusioji O. M. žalos atlyginimo reikalauja iš civilinių atsakovų – draudimo bendrovių AB „Lietuvos draudimas“ ir „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis E. Č. vairavo VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį; transporto priemonės valdytojo (VšĮ duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė eismo įvykio metu AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdrausta įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., 37 b. l.). Kaltinamasis P. G. eismo įvykio metu vairavo S. G. priklausančią transporto priemonę, kuri „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje buvo apdrausta įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., 48 b. l.).
Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Draudėjas turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (CK 6.254 str. 2 d.). Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačią draudimo sutartį. Civilinių atsakovų – AB „Lietuvos draudimas“ ir „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje – pareigos atlyginti O. A. padarytą žalą pagrindas yra atitinkamai 2012 m. gegužės 17 d. ir 2011 m. spalio 15 d. sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, taip pat Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Eismo įvykio metu galiojęs šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustatė, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojama šiomis sumomis: 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų - 5 000 eurų dėl neturtinės žalos, kas sudaro 17 264 Lt) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Rašytiniais įrodymais (nukentėjusiosios pateiktais dokumentais -išrašais iš medicininių dokumentų, receptais, kvitais, kelionės bilietais) pagrįsta turtinė žala sudaro 1 836,72 Lt (1 050,49 Lt – gydymo išlaidos, t. y. operacija, gydytojo konsultacija, išlaidos vaistams, kulkšnies-pėdos įtvarui, 2 t., 101-102, 103-106, 108 b. l.; 592,45 Lt – kelionės autobusu į Vilnių ir Kauną pas medikus, 2 t., 96-99, 180-181, 196 b. l., 3 t., 12 b. l.; 2013 m. sausio 2 d. degalinės kvitas dyzelinui už 193,78 Lt, 2 t., 107 b. l. – 2013 m. sausio 2 d. kelionė į Kauno klinikas konsultacijai, 2 t., 83 b. l.). Ši suma nukentėjusiosios naudai priteistina lygiomis dalimis (dalinė prievolė) iš civilinių atsakovų – draudimo bendrovių AB „Lietuvos draudimas“ ir „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje (po 918,36 Lt).
Į priteistiną sumą teismas neįskaitė 77,45 Lt už vaistus ir 2012 m. spalio 31 d. išlaidas už kurą (dyzelinas – 180,45 Lt (atlygino AB „Lietuvos draudimas“) (2 t., 100, 140 b. l.).
Į priteistiną sumą teismas taip pat neįskaitė 968,33 Lt kuro išlaidoms pagal 2012 m. spalio 20 d., 2012 m. lapkričio 2 d., 2012 m. gruodžio 17 d., 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. sausio 9 d. degalinių kvitus (2 t., 100, 107 b. l.) – šių išlaidų nepagrindžia atitinkami dokumentai, įrodantys, kad tomis dienomis nukentėjusioji vyko pas medikus į kitus Lietuvos miestus. Į priteistiną sumą teismas neįskaito ir 77,90 Lt pagal 2012 m. gruodžio 27 d. UAB „Pirmas žingsnis“ kvitą (2 t., 107 b. l.), kadangi nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad minėta suma susijusi priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu padarytais sužalojimais.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusioji O. A. buvo nesunkiai sužalota, jai teko kreiptis į medikus. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, buvo du kartus operuota (2 t., 101 b. l.; 3 t., 15 b. l. ), jautė nepatogumus, be patirto fizinio skausmo, išgyvena ir dėl liekamųjų sužalojimo padarinių. Nors O. A. padarytas sužalojimas teismo medikų įvertintas kaip nesunkus, tačiau jis sukėlė sunkias pasekmes – dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajai išsivystė dešinio šeivinio kanalo sindromas (3 t., 15 b. l.), ji neteko dalies darbingumo (3 t., 14, 16 b. l.). Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, įvertinęs sužalojimo pasekmes ateities požiūriu, taip pat tą aplinkybę, kad kaltinamųjų veiksmai buvo neatsargūs ir nebuvo iš anksto suplanuoti, teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamųjų nusikalstama veika nukentėjusiajai O. A. padarytą neturtinę žalą įvertina 12 000 Lt. Kadangi civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ dalį neturtinės žalos atlygino (4 000 Lt, 2 t., 140 b. l.), iš civilinių atsakovų lygiomis dalimis priteisiama nukentėjusiosios naudai neatlyginta neturtinės žalos dalis – 8 000 Lt (po 4 000 Lt).
Nukentėjusioji O. A. už civilinio ieškinio surašymą advokatui S. Alysui sumokėjo 250 Lt (2 t., 111, 112 b. l.). Nukentėjusiosios turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl, sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš kaltinamųjų E. Č. ir P. G. lygiomis dalimis (po 125 Lt).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 30 MGL (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio baudą, kurią kaltinamasis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. Č. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 30 MGL (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio baudą, kurią kaltinamasis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. G. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti iš civilinių atsakovų – draudimo bendrovių AB „Lietuvos draudimas“ ir „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje – nukentėjusiajai O. A. po 918,36 Lt (devynis šimtus aštuoniolika litų 36 ct) turtinei ir po 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamųjų E. Č. ir P. G. nukentėjusiajai O. A. po 125 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus) proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti VšĮ (duomenys neskelbtini) neribotai nuosavybei; automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - teisėtos savininkės S. G. neribotai nuosavybei; CD laikmenas (2 vnt.) su ikiteisminio tyrimo metu darytomis fotonuotraukomis bei CD laikmeną (1 vnt.) su filmuotu eksperimento įrašu palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.