- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-142-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13452-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., R. Z.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas panaikinti antstolio M. P. 2019 m. birželio 17 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas antstolio kontorai priverstiniam vykdymui 2009 m. gruodžio 18 d. perdavė VSDFV Kauno skyriaus 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 23/09 dėl 506,84 Eur administracinės baudos išieškojimo iš R. Z. Antstolis 2019 m. birželio 17 d. patvarkymu nutarė nutraukti vykdomąją bylą ir grąžino pareiškėjui minėtą nutarimą, nurodydamas vykdomosios bylos užbaigimo pagrindą – išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) 672 straipsnio 3 dalį – išieškojimo senatis. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo nutarimas įsiteisėjo ir buvo pradėtas jo priverstinis vykdymas iki ANK įsigaliojimo, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau - ATPK). Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojo ATPK 308 straipsnio 1 dalies pakeitimas, nustatantis, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Nagrinėjamu atveju ši teisės norma netaikoma, nes įstatymų leidėjo buvo nustatyta, kad iki 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. ATPK nenumatė administracinės baudos vykdymo senaties terminų. Nors ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje iki 2015 m. liepos 1 d., buvo numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, tačiau nebuvo nustatytas bendras nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas, kuriam suėjus, nutarimas skirti baudą negalėtų būti vykdomas, nepriklausomai nuo to, ar jis laiku buvo perduotas vykdyti.
2. Antstolis M. P. 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad vykdė VSDFV Kauno skyriaus 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 23/09 dėl 506,84 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Z. R. VSDFV Kauno skyriaus naudai. Nustatęs, kad skolininkas neturi turto ir pajamų, bei kad yra suėjęs administracinės nuobaudos senaties terminas, vadovaujantis ANK 672 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2019 m. birželio 17 d. patvarkymu nutraukė vykdomąją bylą suėjus įstatyme nustatytam išieškojimo senaties terminui ir vykdomąjį dokumentą grąžino VSDFV Kauno skyriui. Nors nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas 5 metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. ATPK 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nurodyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka, taigi, dėl pareiškėjo priimtų nutarimą skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra 2 metai. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdymui 2009 m. gruodžio 18 d., tai yra nepažeidžiant 3 mėnesių termino vykdomajam dokumentui perduoti vykdyti (ATPK 308 straipsnio 1 dalis). Nuo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 23/09 priėmimo vykdyti iki 2019 m. birželio 17 d. antstolis periodiškai atliko veiksmus (areštavo sąskaitas, atliko debeto nurodymo peržiūrą, užklausas ir kt.) vykdymo procese. Mano, kad konstatuoti, jog baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, negalima, nes byloje nėra aplinkybių apie skolininko R. Z. atliktus kokius nors veiksmus, siekiant išvengti baudos sumokėjimo ar trukdymo išieškoti baudą. Antstolis, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ir ATPK 308 straipsnio, ANK 672 straipsnio 3 dalies nuostatas nutraukė administracinės nuobaudos išieškojimą suėjus 2 metų vykdymo senaties terminui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino antstolio M. P. 2019 m. birželio 17 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nustatė, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal 2009 m. rugsėjo 23 d. VSDFV nutarimą Nr. 23/09. Priverstinis baudos išieškojimas vykdant minėtą administracinio teisės pažeidimo nutarimą buvo pradėtas dar galiojant ATPK, kuris neteko galios 2017 m. sausio 1 d., nuostatoms. Teismas pažymėjo, jog ATPK 308 straipsnio (reglamentuojančio nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatį) redakcija pasikeitė nuo 2015 m. liepos 1 d. 2013 m. lapkričio 19 d. Nr. XII-601 ATPK 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka (3 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu bauda paskirta 2009 m., t. y. iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. įstatymo redakcijos nustatytą tvarką (taikytina iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija).
5. Teismas, įvertinęs tai, kad vykdomasis dokumentas (VSDFV Kauno skyriaus 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 23/09) buvo pateiktas antstolio kontorai 2009 m. gruodžio 18 d., konstatavo, kad nebuvo praleistas tuo metu galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių institucijų.
6. Teismas iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, priėmė 2010 m. sausio 20 d. patvarkymą areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą bei išsiuntė skolininkui siūlymą sumokėti vykdomojoje byloje vykdymo išlaidas. 2010 m. sausio 26 d. patvarkymu antstolis įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolis vykdymo metu vykdė užklausas: 2009 m. gruodžio 18 d., 2009 m. gruodžio 21 d., 2010 m. sausio 26 d., 2011 m. balandžio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2013 m. kovo 4 d., 2013 m. kovo 18 d., 2013 m. balandžio 19 d., 2013 m. rugsėjo 16 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. gruodžio 5 d., 2016 m. birželio 29 d.
7. Teismo vertinimu, kadangi vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėta vykdyti 2009 m. gruodžio 18 d., tai šios bylos vykdymo senaties terminas turėjo būti pasibaigęs dar 2011 m. gruodžio 19 d. Minėtu terminu antstoliui nenutraukus vykdomosios bylos dėl suėjusio senaties termino ir toliau tęsiant vykdomuosius veiksmus, jis pats prisiėmė atsakomybę dėl tolimesnių vykdymo veiksmų.
8. Teismas, vertindamas dviejų metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, nurodė, jog antstolis vykdomojoje byloje laikotarpiu nuo jos priėmimo vykdyti iki 2013 m. gruodžio 5 d. sistemingai atliko vykdymo veiksmus, tačiau vėliau byloje nustatyti ilgesni nei 2 metų laikotarpiai, per kuriuos antstolis neatliko jokių veiksmų ir buvo pasyvus vykdomo priverstinio išieškojimo atžvilgiu, tai yra laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. birželio 29 d. bei nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2019 m. birželio 17 d. Jokių duomenų, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, byloje nėra.
9. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procese ir skolininkui kilo pareiga domėtis priimtu nutarimu, kaip vykdomuoju dokumentu, tolimesniu vykdymu, paskirtos baudos išieškojimo eiga, tai yra jis privalėjo elgtis aktyviai, domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas. Teismas vertino, kad šiuo atveju baudos išieškojimo procesas užsitęsė ir dėl skolininko pasyvaus elgesio.
10. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju vykdymo senaties terminas negali būti pripažintas pasibaigusiu, kadangi vykdymo laikotarpiu yra nustatyti ilgesni nei dviejų metų laikotarpiai, per kuriuos antstolis neatliko jokių veiksmų, todėl sprendė, jog yra pagrindas panaikinti antstolio 2019 m. birželio 17 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolis M. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria pripažinti antstolio veiksmai neteisėti dėl nepakankamo aktyvumo ir veiksmų neatlikimo laikotarpiu 2016 m. – 2019 m.; prijungti prie civilinės bylos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bylos duomenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nutartyje konstatuodamas ir pripažindamas, jog vykdomojoje byloje yra daugiau nei dviejų metų laikotarpis, kai antstolis neatliko jokių veiksmų, pažeidė CPK 183, 185 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Antstolių įstatymo 43¹ straipsnyje numatyta, kad vykdomoji byla gali būti vedama ir elektronine forma. Nuo 2013 m. pradėjo veikti Antstolių informacinė sistema, kurioje kaupiami, saugomi, naudojami su vykdymo procesu susijusi medžiaga, antstolio procesiniai veiksmai. Teismas netyrė, nevertino, nors ir turėjo galimybę prisijungti prie AIS, ir joje esančios elektroninės vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, todėl padarė klaidingą išvadą, jog antstolis nuo 2016 m. neatliko jokių veiksmų.
11.2. Priešingai nei nurodė nutarties motyvuose teismas, antstolis nuo 2016 m. iki 2019 m. tikrino skolininko turtą, ieškojo skolininko galimai turimo turto, ir tik jo nenustatęs, priėmė sprendimą nutraukti vykdymo procesą suėjus išieškojimo senačiai. Antstolis 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkyme, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, nurodė, kad naudojami elektroniniai vykdomosios bylos duomenys, tačiau teismas jų netyrė ir neįvertino.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su antstolio M. P. atskirajame skunde nurodytu prašymu panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties motyvą, jog antstolis neatliko jokių veiksmų ir buvo pasyvus vykdomo priverstinio išieškojimo atžvilgiu laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. birželio 29 d. bei nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2019 m. birželio 17 d. Taip pat nurodo, kad iš antstolio su atskiruoju skundu pateiktų elektroninės vykdomosios bylos dokumentų matyti, jog VSDFV Kauno skyriaus 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 23/09 vykdymo laikotarpiu nebuvo dviejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko jokių vykdymo veiksmų. Taigi, antstoliui sistemingai atliekant vykdymo veiksmus, dviejų metų priverstinio vykdymo senaties terminas nepasibaigė.
13. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui
15. LR CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.
16. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo priimti naujus įrodymus, kartu su atskiruoju skundu pateikdamas iš Antstolių informacinės sistemos (toliau – ir AIS) vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bylos duomenis, patvirtinančius procesiniame dokumente nurodytus argumentus apie antstolio atliktus veiksmus vykdymo procese 2013 m. – 2019 m. laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla ir joje keliamais klausimais, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad vėlesnis šių įrodymų pateikimas nesudaro prielaidų pažeisti priešingos bylos šalies interesų, nes dėl jų priėmimo pareiškėja VSDFV Kauno skyrius pasisakė atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą ir tam neprieštaravo, sprendžia, kad naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo esmės
17. Pažymėtina, jog apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus LR CPK numatytus atvejus (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Bendroji taisyklė yra tai, kad teismo sprendimai ir nutartys yra skundžiami. Išimtį iš jos gali numatyti tik CPK. Jame nėra ribojimo dėl teismo sprendimo (nutarties) dalies ar motyvų skundimo (CPK 303 straipsnis). Teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamoji dalis yra teismo sprendimo (nutarties) dalis (CPK 270, 291 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003, nurodė, kad gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis. Prašymas pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį atitinka reikalavimą pakeisti teismo sprendimą, todėl suformuluotas pagal apeliacinės instancijos teismo teises (CPK 326, 337 straipsniai).
18. Byloje pateiktu atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pripažinti antstolio veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėti dėl nepakankamo aktyvumo ir veiksmų neatlikimo laikotarpiu 2016 m. - 2019 m., t. y. atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis, kuria buvo konstatuota bei pripažinta, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra daugiau kaip nei dviejų metų laikotarpis, kuriuo antstolis neatliko jokių veiksmų.
19. Ši apeliacine tvarka peržiūrima byla pradėta pagal pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio M. P. 2019 m. birželio 17 d. priimtą patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Pareiškėjas skunde, be kitų faktinių aplinkybių, nurodė, jog antstolis vykdomąją bylą nutraukė neteisėtai, nes išieškojimui pagal VSDFV 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 23/9 senaties terminas dar nėra pasibaigęs.
20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, 2019 m. spalio 25 d. nutartimi panaikino antstolio 2019 m. birželio 17 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, be kita ko konstatavęs, jog šiuo atveju vykdymo senaties terminas negali būti pripažintas pasibaigusiu, kadangi vykdymo laikotarpiu yra nustatyti ilgesni nei dvejų metų laikotarpiai, per kuriuos antstolis neatliko jokių veiksmų. Teismas nutarties motyvuose nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje laikotarpiu nuo jos priėmimo vykdyti iki 2013 m. gruodžio 5 d. sistemingai atliko vykdymo veiksmus, tačiau vėliau byloje nustatyti ilgesni nei 2 metų laikotarpiai, per kuriuos antstolis neatliko jokių veiksmų ir buvo pasyvus vykdomo priverstinio išieškojimo atžvilgiu, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. birželio 29 d. bei nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2019 m. birželio 17 d. Antstolis su šiais teismo motyvais nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad teismas netyrė ir nevertino AIS esančių vykdomosios bylos elektroninių dokumentų, patvirtinančių antstolio atliktus veiksmus vykdymo procese 2013 m. – 2019 m. laikotarpiu, dėl ko padarė klaidingą išvadą, jog vykdomojoje byloje yra daugiau kaip dvejų metų laikotarpis, kai antstolis neatliko jokių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka iš dalies.
21. CPK 624¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo antstolio veikloje, taip pat elektroninės vykdomosios bylos tvarkymo ypatumus, be CPK, nustato Antstolių įstatymas. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 43¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su vykdomosiomis bylomis susiję elektroniniai duomenys antstolio kontoroje yra tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Vykdomosios bylos ir su vykdymo procesu susijusi informacija gali būti tvarkomos vien elektronine forma. Kai vedama elektroninė vykdomoji byla, antstolio gaunama ir siunčiama rašytinės formos informacija yra skaitmeninama šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, o rašytiniai dokumentai tvarkomi, saugomi ir sunaikinami teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.
22. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2019 m. spalio 25 d. nutartį, vadovavosi šiam teismui antstolio kartu su 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu dėl pareiškėjo skundo netenkinimo pateikta popierine forma vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri antstolio kontoroje užvesta pagal išieškotojo (pareiškėjo) VSDFV Kauno skyriaus taip pat popierine forma pateiktą antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą – 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimą dėl baudos skyrimo Nr. 23/09 (CPK 586 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 3, 4 punktai). Tačiau iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad joje yra ne visi procesiniai dokumentai, parengti Antstolių informacinėje sistemoje, taigi, nėra suformuota pilna ir išsami popierinė vykdomoji byla, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir neleido pirmosios instancijos teismui nuosekliai bei visapusiškai įvertinti, kada ir kokius veiksmus atliko antstolis vykdomojoje byloje.
23. Pažymėtina, kad vykdomosios bylos dokumentų laikymas elektroninėje ir popierinėje byloje, taip nesuformuojant vientisos ir nuoseklios popierinės vykdomosios bylos, kurioje būtų visi su ta vykdomąja byla gauti ir parengti dokumentai, neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-140 „Dėl antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių 19.8 papunktyje numatytų reikalavimų. Pagal šio taisyklių punkto formuluotę, vykdomoji byla gali būti viena, tačiau naudojantis technologinėmis galimybėmis galima pasirinkti jos vedimo formą – elektroniniu būdu, bylą vedant elektroniniu būdu visi joje priimti antstolio patvarkymai bei kiti procesiniai dokumentai privalo būti toje byloje elektronine forma. Tuo tarpu bylą vedant ir formuojant pagal pateiktus dokumentus paprasta popierine forma, visi dokumentai privalo būti toje popierinėje byloje ir vienos vykdomosios bylos skaidymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-515-241/2019).
24. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs antstolio kartu su atskiruoju skundu pateiktus vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) elektroninius dokumentus, pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog minėtoje vykdomojoje byloje VSDFV Kauno skyriaus 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 23/09 vykdymo laikotarpiu nebuvo dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių vykdymo veiksmų. Iš antstolio parengtų procesinių dokumentų Antstolio informacinėje sistemoje matyti, kad antstolis šioje vykdomojoje byloje užklausas įvairiems registrams (Nekilnojamojo turo registrui, Kelių transporto priemonių registrui, Valstybiniam ginklų registrui, Juridinių asmenų registrui, VSDFV duomenų bazei, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrui), be pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje aptartų kitų laikotarpių, taip pat teikė 2013 m. gruodžio 5 d., 2015 m. lapkričio 26 d., 2016 m. spalio 20 d., 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. rugpjūčio 7 d., 2018 m. lapkričio 30 d., 2019 m. birželio 17 d.
25. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas apelianto atskirąjį skundą patenkinti ir pašalinti iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties motyvuojamosios dalies motyvus, jog „byloje nustatyti ilgesni nei 2 metų laikotarpiai, per kuriuos antstolis neatliko jokių veiksmų ir buvo pasyvus vykdomo priverstinio išieškojimo atžvilgiu, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. birželio 29 d. bei nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2019 m. birželio 17 d.“. Atsižvelgiant į tai, kad dalis apeliacinės instancijos teismo pakeistų faktų neturi įtakos faktinių aplinkybių visumai ir galutinei pirmosios instancijos teismo išvadai dėl pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus skundo dėl antstolio veiksmų patenkinimo, kurios atskiruoju skundu neskundė ir apeliantas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties motyvuojamosios dalies motyvus „...byloje nustatyti ilgesni nei 2 metų laikotarpiai, per kuriuos antstolis neatliko jokių veiksmų ir buvo pasyvus vykdomo priverstinio išieškojimo atžvilgiu, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. birželio 29 d. bei nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2019 m. birželio 17 d.“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.