Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. KS-63 teisėtumo ir pagrįstumo.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, kitų tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai jiems pavaldiems asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų vykdymo.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad įstaigos vadovas kontroliuoja jam pavaldžių valstybės tarnautojų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų laikymąsi, teikia jiems rekomendacijas, o esant pakankamam pagrindui rašytiniu sprendimu nušalina nuo tam tikrų pareigų atlikimo.

VTEK įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad Komisija tiria pranešimus ir skundus, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams. Šio įstatymo 17 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Komisija tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. Tyrimas pradedamas Komisijos pirmininko ar jį pavaduojančio Komisijos nario nurodymu arba Komisijos sprendimu. Apie tyrimo pradžią per 8 darbo dienas nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos raštu informuojamas pareiškėjas, asmuo, kurio veika tiriama, ir valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje jis dirba, vadovas (28 straipsnio 1 dalis).

Pranešimas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos (26 straipsnio 1 dalis). Dėl pranešime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio Komisija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimo ištyrimo terminą gali pratęsti iki 6 mėnesių. Apie pranešimo tyrimo termino pratęsimą pareiškėjas informuojamas raštu (26 straipsnio 2 dalis). Jeigu pranešimo tyrimo metu paaiškėja, kad gauti du ar daugiau skirtingų pareiškėjų pranešimai dėl to paties asmens veikos, Komisija gali sujungti pranešimus į vieną tyrimą (28 straipsnio 2 dalis). Tyrimas atliekamas tik dėl faktinių aplinkybių, nurodytų asmeniui raštu pateiktame pranešime apie tyrimą (28 straipsnio 5 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. lapkričio 25 d. ir 2017 m. vasario 9 d. Joniškio rajono savivaldybės tarybos (Kontrolės komiteto) narys K. M. kreipėsi į Komisiją, pranešdamas apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą ir teisės aktų pažeidimą.

2017 m. kovo 6 d. raštu Nr. S-399-(1.2) Komisija pranešė A. R. ir Joniškio rajono savivaldybės merui apie nuo 2017 m. kovo 1 d. pradėtą tyrimą dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų, kuriais jis galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Rašte nurodė, kad 2016 m. lapkričio 25 d. į Komisiją kreipėsi Joniškio rajono savivaldybės tarybos narys K. M. su pranešimu dėl galimo D. A. interesų konflikto, kadangi pareiškėjas, žinodamas apie jos esamą interesų konfliktą, pavedė Joniškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiajai specialistei D. A., kurios sutuoktinis yra Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktorius, neapibrėžtą laikotarpį vykdyti skyriaus vedėjo pareigas.

Minėtame rašte Komisija pažymėjo, kad dar 2016 m. gruodžio 8 d. rašte pareiškėjo prašė pateikti informaciją, kokių prevencinių priemonių jis ėmėsi, kad paskyrus D. A. vadovauti Švietimo, kultūros ir sporto skyriui jos veikloje būtų išvengta interesų konflikto. Taip pat rašte Komisija informavo Joniškio rajono savivaldybės merą apie 2016 m. gruodžio 13 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos raštu pateiktą atsakymą, kad interesų konfliktas šioje pareigybėje nėra nuolatinio pobūdžio, nes D. A. vykdo ugdymo įstaigų ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo priežiūrą ir kitas funkcijas, o skyriaus vedėjo funkcijas atlieka laikinai. Kadangi vykdant vedėjo funkcijas gali kilti interesų konfliktas, nes jos sutuoktinis yra „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktorius, 2016 m. lapkričio 4 d. D. A. buvo pateiktos rekomendacijos dėl galimo interesų konflikto.

2017 m. vasario 9 d. Joniškio rajono savivaldybės tarybos narys K. M. pateikė pareiškimą, kad D. A. laikinai eidama skyriaus vedėjo pareigas parengė savivaldybės tarybos sprendimo projektą, kuriuo Joniškio sporto centrui, kuriame dirba jos sutuoktinis, buvo padidintas finansuojamų biudžeto lėšomis valandų skaičius.

Komisija rašte nurodė, kad tyrimas administracijos direktoriui A. R. pradėtas remiantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 punktu, 20 straipsniu, 28 straipsnio 1, 5 dalimis.

Taigi, iš šio pranešimo turinio pareiškėjas turėjo suprasti pradėto tyrimo pagrindą, t. y. kad jis pradėtas gavus K. M. pranešimus dėl galimo D. A. interesų konflikto, o pareiškėjas, kaip institucijos vadovas, jos nenušalino nuo konkretaus sprendimo rengimo.

2017 m. gegužės 15 d. raštu Nr. S-1031-(1.2) Komisija pranešė pareiškėjui apie tyrimo dėl jo elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui pratęsimą ir kad šį klausimą planuoja spręsti 2017 m. gegužės 31 d. posėdyje.

Kadangi tyrimas pradėtas 2017 m. kovo 1 d., todėl, remiantis VTEK įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti baigtas 2017 m. birželio 1 d. Apie pradėtą tyrimą pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. kovo 6 d., t. y. nepažeidžiant VTEK įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto 8 darbo dienų termino. Komisija tyrimą pratęsė ir apie tai pareiškėją informavo. Faktiškai tyrimas buvo baigtas 2017 m. birželio 7 d., priimant ginčijamą įsakymą. Taigi, VTEK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus 6 mėnesių tyrimo termino ir tvarkos Komisija nepažeidė.

Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Komisija vertino K. M. 2016 m. lapkričio 25 d. ir 2017 m. vasario 9 d. pranešimus dėl pareiškėjo veiklos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui pagal šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies nuostatas.

2016 m. lapkričio 4 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. R. įsakymu Nr. AP-339 Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiajai specialistei D. A. nuo 2016 m. lapkričio 4 d. buvo pavesta vykdyti Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo funkcijas, kol įstatymo nustatyta tvarka bus paskirtas šio skyriaus vedėjas, bet ne ilgiau nei iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tą pačią dieną administracijos direktorius pateikė D. A. rekomendacijas „Dėl galimo interesų konflikto ir pareigos nusišalinti“, nes, vykdant minėtu įsakymu paskirtas funkcijas, gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas dėl sutuoktinio T. A., dirbančio Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktoriumi. Šių rekomendacijų 1 punkte nurodyta nusišalinti nuo visų veiksmų, jei jie sukelia interesų konfliktą vykdant Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo funkcijas. 2 punkte nurodyta reikalus pavesti vykdyti kitam specialistui, jei atsirastų poreikis spręsti klausimus, susijusius su Joniškio „Saulės“ pagrindine mokykla, o 8 punkte nurodyta nusišalinimo tvarka. Rekomendacijos dėl Joniškio sporto centro, kuriame D. A. sutuoktinis taip pat dirbo, pareiškėjas nepateikė. Komisija nustatė, kad šią informaciją D. A. nurodė tik 2016 m. gruodžio 7 d. privačių interesų deklaracijoje, nors jau nuo 2016 m. lapkričio 4 d. jai buvo pavesta eiti skyriaus vedėjo funkcijas. Pareiškėjas Komisijos posėdyje patvirtino, kad rekomendacijos teikimo dieną šie duomenys jam nebuvo žinomi. Taigi, matyti, kad pareiškėjas, teikdamas rekomendaciją D. A., Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą įstaigos vadovo pareigą vykdė, tačiau nepakankamai kontroliavo, kaip asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, t. y. D. A., vykdo šio įstatymo nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, kad asmuo nesiėmė šiame įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga skyriaus darbui organizuoti, savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto politikai įgyvendinti ir teisės aktais priskirtų funkcijų vykdymui užtikrinti (pareigybės aprašymo 4 punktas). Taigi, matyti, kad skyrius, kuriam vadovauti pareiškėjas pavedė D. A., tiesiogiai atsakingas už švietimo įstaigų kontrolę. Iš pareiškėjo teiktos rekomendacijos D. A. matyti, kad jam buvo žinoma apie jos sutuoktinio darbą Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje, tačiau jis į tai neatsižvelgė ir paskyrė ją vadovauti Švietimo, kultūros ir sporto skyriui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, turėjo rimtą pagrindą D. A. nepavesti eiti skyriaus vedėjo funkcijų, keliančių jai interesų konfliktą, tačiau to nepadarė. Teismas nevertina, ar pareiškėjo įsakymas paskirti D. A. atlikti skyriaus vedėjo funkcijas buvo bendro pobūdžio, nes, atsižvelgiant į šio skyriaus funkcijas ir D. A. deklaruotą privatų interesą (sutuoktinio darbą Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktoriumi), matyti, kad tokio turinio įsakymo priėmimas yra pakankamas pagrindas interesų konfliktui kilti.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2016 m. gruodžio 7 d. D. A. teikė privačių interesų deklaraciją, kurioje kaip aplinkybę, galinčią sukelti interesų konfliktą, nurodė sutuoktinio darbą Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktoriumi ir Joniškio sporto centro treneriu. Taigi, 2016 m. gruodžio 7 d. D. A. papildė deklaraciją, nurodydama naują sutuoktinio darbovietę (Joniškio sporto centrą), apie kurią, kaip teigia pareiškėjas, jis teikdamas jai rekomendaciją nežinojo.

2016 m. lapkričio 15 d. Joniškio sporto centro prašymu Nr. (1.7)S-45 „Dėl pedagoginių valandų skaičiaus ir mokinių skaičiaus Joniškio sporto centre nustatymo“ buvo prašoma savivaldybės nustatyti didžiausią pedagoginių valandų skaičių – 300 valandų per savaitę ir padidinti mokinių skaičių iki 380. D. A. šį prašymą nukreipė nagrinėti savo pavaldiniui L. K., o parengtą sprendimo projektą vizavo pati.

Teismas sutinka su ginčijamo sprendimo argumentu, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių interesų konfliktui suvaldyti ir jo išvengti. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja įstaigos vadovą kontroliuoti jam pavaldžių valstybės tarnautojų šio įstatymo reikalavimų laikymąsi. Taigi, teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent įstaigos vadovas, šiuo atveju pareiškėjas, turėdamas pareigą kontroliuoti Įstatymo nuostatų įgyvendinimą ir nušalinti darbuotojus nuo tarnybinių pareigų, keliančių interesų konfliktą, atlikimo, paskirdamas D. A. į pareigas, keliančias jai nuolatinį interesų konfliktą, neįvykdė Įstatymo reikalavimų.

Pareiškėjas mano, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010, Administracinė jurisprudencija, Nr. 20, 2010).

Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad jame nurodytas tiek nagrinėjimo pagrindas ir dalykas (tyrimas pradėtas gavus Joniškio rajono savivaldybės tarybos nario K. M. 2016 m. lapkričio 25 d. ir 2017 m. vasario 9 d. pranešimus dėl pareiškėjo veiklos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui), tiek faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo priimtas šis sprendimas, tiek teisinis pagrindas ir motyvai. Taip pat darytina išvada, kad sprendimo turinys aiškus ir suprantamas.

Įvertinęs ginčijamo sprendimo formą ir turinį, teismas daro išvada, kad ginčijamas sprendimas iš esmės atitinka tokiam aktui keliamus reikalavimus, įtvirtintus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nekliudo asmeniui suvokti dokumento esmės, todėl pareiškėjo argumentas dėl šio sprendimo neatitikties VAĮ 8 straipsnio keliamiems reikalavimams atmestinas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. birželio 7 d. priimtas sprendimas Nr. KS-63 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.