- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- AN2-135-929/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05220-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo specialisto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-87-271/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnysis specialistas 2019 m. lapkričio 16 d. L. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą, Nr. 10-ANR_P-106489-2019, dėl to, kad jis 2019 m. spalio 23 d. 11.05 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dėl to kliudė stovintį automobilį ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, po ko, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo L. V. buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101, 222 punktų reikalavimus bei padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. A15-87-271/2020, pripažino L. V. kaltu padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skyrė jam nuobaudą – 11 eurų baudą. Dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, L. V. administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nenustačius jo veikoje šio administracinio nusižengimo sudėties požymių.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialistas (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. Nr.A15-87-271/2020 ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą – pripažinti L. V. kaltu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti nuobaudą – 11 eurų baudą, taip pat pripažinti kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą – 1300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi ir 426 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
4. Institucijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nepatraukė L. V. administracinėn atsakomybėn dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje įtvirtino administracinio nusižengimo – pasitraukimo iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių – padarymo. Skunde nurodoma, kad ANK 426 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Institucijos teigimu, iš byloje esančių įrodymo viseto matyti, kad L. V. suvokė, jog iš eismo įvykio vietos jis pasišalino neteisėtai. Teismo posėdyje apie eismo įvykį policijai pranešęs liudytojas A. J. nurodė, jog išgirdęs transporto priemonių susidūrimo garsą pastebėjo eismo įvykį. Garsai buvo pakankamai garsūs, privertę liudytoją su žmona atsisukti. Po susidūrimo ,,Opel Astra“ vairuotojas pavažiavo į priekį ir atbulas išvažiavo. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ,, Opel Astra“ ir ,,Toyota Yaris“ susidūrimas įvyko šviesiu paros metu, automobiliui ,,Opel Astra“ judant lėtai, eismo įvykis atkreipė pašalinių žmonių, automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusių A. J. bei D. J. dėmesį. Atsižvelgiant į visa tai, teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad atsitrenkęs į stovintį ,,Toyota Yaris“ automobilį, L. V. toliau su ,,Opel Astra“ judėti atbulas negalėjo, nuo susidūrimo jo vairuojamas automobilis įsirėmė į ,,Toyota Yaris“ kėbulą, todėl jis buvo priverstas pavažiuoti į priekį. Be to, nors transporto priemonių apgadinimai nėra žymus, tačiau vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, automobilių susidūrimas tiek garsine, tiek mechanine prasme turėjo būti juntamas. Todėl L. V., būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį ir elgtis pagal KET 222 punkto reikalavimus.
5. Skunde nurodoma, kad ANK 577 straipsnio 3 dalies 1 punktas įpareigoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. spalio 31 d. paaiškinime policijai L. V. nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje matė automobilį, kuris lietėsi prie ,,Opel Astra“ dešiniojo galinio sparno. Vėliau su automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusiu asmeniu kalbėjosi dėl eismo įvykio. 2019 m. gruodžio 5 d. prašyme „dėl auto įvykio administracinio nusižengimo“ L. V. nurodė, kad „ neužilgo, sugrįžęs prie Opel pamačiau, kad į tą tarpą stovi atbulai įsispraudęs mažas, baltos spalvos automobilis. Jo markę sužinojau tik policijoje (duomenys neskelbtini), vėliau pakviestas įvykio tyrimui. Tai buvo Toyota Yaris ir atrodė, kad jis nežymiai liečiasi su dešiniu priekiniu bamperio kampu į Opelio dešinįjį galinį sparną“. Teismo posėdžio metu L. V. patvirtino, kad savo pirminiame paaiškinime klaidingai nurodė įvykio aplinkybes, kad įvykio vietoje nieko nebuvo. Byloje duoti L. V. parodymai rodo, kad asmuo tikėjosi išvengti administracinės atsakomybės dėl padaryto teisės pažeidimo. Be to, L. V. po eismo įvykio paslėpė įkalčius - nuvalė dažus ir kitus pėdsakus nuo ,,Toyota Yaris“ priekinio dešinės pusės buferio, sparno. Paslėpdamas įkalčius iki bylos tyrimo pabaigos, kol byloje nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas L. V. siekė išvengti administracinės atsakomybės. Anot apeliacinį skundą pateikusios Institucijos, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo turėjo būti įvertintos.
6. Institucija, apibendrindama skundo argumentus teigia, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog 2019 m. spalio 23 d. apie 11.05 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, L. V., vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, t. y. padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą.
Atsiliepimas
7. L. V., nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, pateikė atsiliepimą, juo prašydamas Institucijos skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Vilniaus apygardos teismui nutarus Institucijos skundą tenkinti, prašo neatimti teisės toliau vairuoti transporto priemones, nes jis slaugo žmoną M. V., kuri sunkai serga ir negali savęs aptarnauti. Todėl specialiosios teisės turėjimas yra būtinas jos gydymo ir reabilitacijos poreikiams tenkinti bei kiekvieną dieną nuvežti klinikos gydytojus pas naujagimius ir nusenusius pacientus jiems suteikiant medicininę pagalbą ir gydymą namuose.
8. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad jis –L. V. važiuodamas atbulas neįsitikino, jog tai daryti yra saugu ir suvokdamas, kad kontaktas buvo, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, paneigia A. J. parodymai. Iš A. J. parodymų matyti, kad jis iš įvykio vietos nuvažiavo nesuvokdamas, jog ,,Opel Astra“ atsitrenkė į ,,Toyota Yaris“, nes faktiškai kontakto nebuvo. Atsiliepime teigiama, kad skunde nurodytus argumentus, jog pagal A. J. ir D. J. parodymus, susidūrimo garsas buvo stiprus privertęs juos atsisukti, paneigia bylos aplinkybės. Įvykio metu D. J. buvo automobilyje, o ne atviroje erdvėje, todėl susidūrimo nematė, A. J. tuo metu dėjo į bagažinę vaiko vežimėlį ir su savimi buvo užstojęs galinį vaizdą, tuo pačiu ir gale manevruojantį ,,Opel Astra“. Atsižvelgiant į tai, šių liudytojų parodymai, jog abu buvo atviroje erdvėje ir jiems išgirdus trenksmą, abu atsisuko ir abu pamatė automobilio kontaktą – yra prieštaringi. Be to, A. J. parodė, jog L. V. iš automobilio išlipęs nebuvo bei nurodė, kad nėra tikras, ar jis matė jo rodomus ženklus sustoti. Be kita to, A. J. sukūrė klaidinančius liudijimus surašydamas raštelį, jame nurodydamas, kad L. V. apgadino dešinįjį ,,Toyota Yaris“ sparną, dėl ko vėliau pareigūnai netinkamai nustatė ir aprašė nubraižymas. Atsiliepime akcentuojama, kad nukentėjusysis R. B. savo paaiškinime policijai nurodė, jog ne dešinysis sparnas buvo apgadintas ir subraižytas, o būtent apgadintas, aplankstytas ir nubraižytas priekinis kairysis sparnas, bamperis ir žibinto apvadas. Be to, automobilio apgadinimai ir įbrėžimai – nedideli, ir galimai padaryti prieš šį įvykį, nes R. B. neįrodė, kad automobilį stovėjimo aikštelėje paliko neapgadintą. Atsižvelgiant į tai, daryti išvados, kad vairuotojas po eismo įvykio iš aikštelės pasišalino tyčia – negalima
Šalies argumentai
9. L. V. nesutinka su skundo argumentais, kad po eismo įvykio tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, nuslėpti įkalčius ir nuvalė dažus bei kitus pėdsakus nuo ,,Toyota Yaris“ priekinio dešiniojo sparno, kol nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. L. V. pažymi, kad jis nuvalė ne dažus, o purvą, taip demaskuodamas policijos vyresniojo specialisto tikrovės neatitinkančius matavimus bei apgadinimus. Purvas buvo nuvalytas praėjus net dviems savaitėms po automobilių apžiūros. Atsitiktinai pamatęs ,,Toyota Yaris“ automobilių stovėjimo aikštelėje, jis nutarė patikslinti, ar po purvais yra apgadinimai ir nubraižymai. Apgadinimų nebuvo. Jis dažų nepoliravo, nes tam reikalingos atitinkamos medžiagos bei įranga.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusysis pateikė ,,Toyota Yaris“ remonto sąmatą, iš kurios matyti, jog remonto kaina yra labai didelė - su PVM 1297,86 Eur. Tikėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam žinant, ketina nepagrįstai praturtėti, gaunant didelę kompensaciją iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje galima korupcijos apraiška tarp užsakovo ir remonto vykdytojo. L. V. nurodo, kad ,,Toyota Yaris“ dešiniojo sparno, dešiniojo žibinto apvado ir dešiniojo bamperio apgadinimų nėra, arba jie kaip nežymūs galimai likę nuo ,,Toyota Yaris“ ankstesnių įvykių. Galima teigti, kad nukentėjusysis R. B. siekia ,,Toyota Yaris“ atlikti kosmetinį remontą (duomenys neskelbtini) sąskaita už ankstesnius apgadinimus pateikdamas didelę remonto sąmatą. Todėl apeliaciniame skunde pateiktas institucijos prašymas skirti L. V. didelę administracinę ir piniginę baudą už tai, kad yra padaryta didelė žala, neturi pagrindo, nes remonto sąmata yra neatitinkanti tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos atstovo skundas atmestinas.
11. Pagal ANK 652 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinį skundą šioje byloje pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas. Skundas teikiamas dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje teisenos nutraukimo L. V. Procesinis sprendimas dėl L. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį apeliacine tvarka neapskųstas, todėl aukštesnysis teismas patikrina pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą apeliacinio skundo ribose.
12. Šioje byloje nustatyta, kad L. V. 2019 m. spalio 23d., apie 11.05 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradedamas važiuoti atbulas, kliudė stovintį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas yra R. B., ir apgadino šį automobilį. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 101 punkto reikalavimus. Nors savo atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija automobiliui „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų pobūdį, nurodo, kad faktiškai tarp automobilių kontakto nebuvo, nukentėjusysis R. B. neįrodė, jog automobilį stovėjimo aikštelėje paliko neapgadintą, tačiau, kaip minėta, skundas dėl L. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nepaduotas, todėl teismas dėl šių atsiliepimo argumentų nepasisako.
13. ANK 426 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, , 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.).
14. Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime padarytai išvadai, kad, nagrinėjamoje situacijoje, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog L. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Pats L. V., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, tvirtino, kad negalėjo apgadinti kito automobilio, nes jo automobilyje įrengti atstumo jutikliai. Iš savo automobilio išlipęs nebuvo. Šalia nieko nebuvo, niekas jam nieko nesakė ir nemojavo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Liudytojas A. J. savo pirminiame 2019 m. spalio 23 d. paaiškinime nurodė, kad apie 11.00 val. pastebėjo, kaip automobilis ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš stovėjimo vietos kliudė ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors bandė stabdyti, tačiau automobilio Opel vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Patikslintame 2019 m. lapkričio 18 d. paaiškinime A. J. nurodė, kad eismo įvykį matė iš arti, 3-5 metrų atstumu. Kontakto metu girdėjosi didelis garsas. Opel automobilio vairuotojas pakoregavo automobilį pajudėdamas į priekį ir išvažiavo iš savo stovėjimo vietos (b. l. 10). Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. J. paaiškino, kad matė, kaip automobilis Opel atbuline eiga įvažiavo į stovinčio automobilio Toyota priekinę dalį, girdėjo susidūrimo garsą. Po susidūrimo automobilio Opel vairuotojas pavažiavo į priekį, apvažiavo ratą, kiek stabtelėjo ir nuvažiavo. Iš automobilio vairuotojas išlipęs nebuvo. Rodė jam rankomis ženklus, tačiau vairuotojas nesustojo. Negali pasakyti, ar Opel automobilio vairuotojas suprato, kad atsitrenkė į stovinį automobilį ir ar matė jo rodomus jam rankomis ženklus. Liudytoja D. J. savo 2019 m. spalio 23 d. paaiškinime nurodė, kad buvo kartu su vyru ir matė kaip automobilis Opel, važiuodamas atbuline eiga, kliudė iš dešinės šalia stovintį automobilį Toyota. Opel vairuotojas turėjo pajusti ir išgirsti trenksmą. Jos vyras dar bandė Opel vairuotojui mojuoti, kad jis sustotų, tačiau vairuotojas pasikoregavo automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 12).
16. Išanalizavus šiuos liudytojų parodymus, darytina išvada, kad jais iš esmės nėra paneigti L. V. parodymai, jog jis nepajuto automobilių kontakto ir nematė jį stabdančio liudytojo A. J. Iš liudytojo A. J. paaiškinimo matyti, kad Opel vairuotojas po kontakto su Toyota automobiliu neišvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės skubiai, o apvažiavo ratą, stabtelėjo ir tik paskui išvažiavo. Jeigu L. V. būtų matęs jį stabdantį A. J., jis suvoktų ir tai, kad pastarajam yra žinomi jo vairuojamo automobilio markė bei valstybiniai numeriai, ir apie tai liudytojas gali nedelsiant pranešti policijai. Tokiomis aplinkybėmis, asmens tikslas pasišalinti iš eismo įvykio vietos siekiant išvengti administracinės atsakomybės, yra abejotinas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į automobilio „Toyota Yaris“ apgadinimo mechanizmą ir pobūdį. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad šio automobilio apgadinimai nežymūs, pasireiškiantys dažų nubraukimu, o po to, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo minėtą automobilį nuvalė – apskritai vos įžiūrimi. Pažymėtina ir tai, jog L. V. vairuoto automobilio „Opel Astra“ masė ir gabaritai skiriasi nuo apgadinto „Toyota Yaris“ automobilio masės. Todėl aplinkybės, kad už kelių metrų stovintis liudytojas A. J. bei jo sutuoktinė D. J. girdėjo automobilių susidūrimo garsą, bei tai, kad L. V. pakoregavo savo automobilio judėjimo trajektoriją, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad tokį garsą, vairuodamas automobilį, girdėjo ir(ar) susidūrimo kontaktą pajuto ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Pažymėtina ir tai, kad L. V. nebuvo išlipęs iš savo automobilio.
17. Institucijos atstovo skunde taip pat akcentuojama, kad L. V. paaiškinimai buvo prieštaringi, jis po eismo įvykio paslėpė įkalčius - nuvalė dažus ir kitus pėdsakus nuo ,,Toyota Yaris“ priekinio dešinės pusės buferio, sparno, kol byloje nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Teismas sutinka su skundo argumentais, kad L. V. siekė išvengti administracinės atsakomybės, iš bylos duomenų matyti, kad jis nepripažino padaręs „Toyota Yaris“ automobiliui nustatytus apgadinimus, t. y. sukėlęs eismo įvykį. Esant tokioms aplinkybėms, L. V. parodymai bei veiksmai, siekiant įrodyti, kad „Toyota Yaris“ apgadinimai buvo padaryti iki eismo įvykio, kad jie nesutampa su apgadinimais, užfiksuotas ant jo automobilio „Opel Astra“ ir pan., savaime nesudaro pagrindo spręsti apie jo tyčią pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Priešingai, tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad jis galėjo nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, ir jam kilo pareiga elgtis pagal KET 222 punkto reikalavimus, nors tai ir nešalina L. V. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, dėl kurio jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarimu.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog L. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, iš bylos aplinkybių galima daryti tik tokią prielaidą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-47-935/2019).
19. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nagrinėjamu atveju laikoma, kad įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai jį motyvavo. Taigi, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiojo specialisto apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.