Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų LKT veiksmų, pasireiškusių neteisėtu bei nepagrįstu pareiškėjo atleidimu nuo darbinės veiklos.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės grindžia tuo, kad jis buvo neteisėtai ir nepagrįstai atleistas nuo darbinės veiklos, nes pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00851-24 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. IBPS-V-1048715-25 buvo nutrauktas (b. l. 9–18).

Iš bylos medžiagos matyti, jog tarp šalių nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjas nuo darbinės veiklos atleistas dėl 2024 m. gruodžio 3 d. įvykio, kurio pagrindu pareiškėjo atžvilgiu ir buvo pradėtas minėtas ikiteisminis tyrimas.

LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininko pavaduotojo J. J. 2024 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. SV-22-23759 nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 4 d. apie 13.30 val. atliekant mobiliojo telefoninio ryšio ir belaidžio interneto tinklo detekcijos techninės būklės įvertinimą, buvo pastebėta, kad 5–6 būriuose esanti įranga nefunkcionuoja taip, kaip turėtų funkcionuoti. Atlikus išsamų įrangos patikrinimą, buvo nustatyta, kad yra sugadinta mobiliojo telefoninio ryšio ir belaidžio interneto tinklo detekcija (nukirpti laidai). Siekiant išsiaiškinti, kas sugadino įstaigos turtą, buvo peržiūrėti 5–6 būrių 2024 m. gruodžio 3 d. stacionarių vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 3 d. apie 09.25 val. sutvarkyti gedimo atėjo pareiškėjas. Pareigūnas atrakino techninę spintą ir davė jam nurodymą pašalinti iškilusį gedimą, tačiau pareiškėjas, pasinaudodamas proga, kad pareigūnas nestebi jo atliekamų darbų, pasiėmė šoninio kirpimo reples ir nukirpo mobiliojo telefoninio ryšio ir belaidžio interneto tinklo detekcijos laidą. Išsiaiškinus, kad tokiu būdu yra sugadinta mobiliojo telefoninio ryšio ir belaidžio interneto tinklo detekcija, buvo patikrinta visa įranga, esanti 1, 2 ir 3 korpusuose. Po atlikto patikrinimo buvo nustatyta, kad iš viso yra specialiai sugadinta 19 minėtų įrengimų. Pranešimu taip pat pažymėta, kad LKT Skaitmeninio monitoringo skyriaus specialistai nė karto neinformavo dėl galimų įrangos sutrikimų (b. l. 77–78).

Atsižvelgdamas į minėtame tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, LKT Turto valdymo skyriaus komendantas N. V. 2024 m. gruodžio 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-68713 prašė nuo 2024 m. gruodžio 6 d. nutraukti pareiškėjui pavestą vykdyti (duomenys neskelbtini) 40 valandų per savaitę darbinę veiklą (b. l. 75–76).

Atsižvelgdamas į LKT Turto valdymo skyriaus komendanto 2024 m. gruodžio 6 d. tarnybinį pranešimą, LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. NĮ-22-5779 „Dėl nuteistojo G. Š., vykdančio darbinę veiklą ūkio aptarnavimo dalyje, atleidimo nuo darbinės veiklos vykdymo“ nuo 2024 m. gruodžio 9 d. atleido pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) pareigų, dirbamų 40 valandų per savaitę darbo krūviu. (b. l. 73–74). Sprendimas dėl atleidimo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 60 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad konkrečią darbinę veiklą, kurią nuteistajam pavedama atlikti, taip pat šios veiklos atlikimo pradžią ir pabaigą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos darbuotojai.

Kaip matyti iš Nutarimo, ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto (LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo mobiliojo telefoninio ryšio ir belaidžio interneto tinklo detekcijos) sugadinimo pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininko pavaduotojo J. J. 2024 m. gruodžio 5 d. tarnybinio pranešimo Nr. SV-22-23759 pagrindu. Nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamųjų pareiškėjo ir J. G. (pareiškėjo kolegos) kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00851-24 nutrauktas.

Byloje esančiais duomenimis, 2025 m. balandžio 29 d. (po Nutarimo priėmimo) pareiškėjas kreipėsi į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką, prašydamas pateikti duomenis apie tai, kada ir dėl kokių priežasčių jis buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų (b. l. 40). LKT Turto valdymo skyriaus patarėjo, laikinai atliekančio Turto valdymo skyriaus vedėjo funkcijas, 2025 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 2S-3351 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ pareiškėjui išaiškinta, kad atleidimo nuo darbinės veiklos vykdymo priežastis yra darbinės veiklos drausmės pažeidimas, susijęs su pareiškėjo vykdyta (duomenys neskelbtini) darbine veikla (b. l. 41–42).

Atsižvelgiant į išdėstytą kontekstą, aktualu pažymėti, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką drausminė (tarnybinė) atsakomybė negali būti prilyginama baudžiamajai atsakomybei, nes tai yra ne baudžiamųjų, o civilinių teisinių santykių dalykas (2006 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Jakumas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 6924/02), 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarimas byloje Moullet prieš Prancūziją (peticijos Nr. 27521/04), 2012 m. spalio 2 d. nutarimas byloje Trubić prieš Kroatiją (peticijos Nr. 44887/10).

Nors pareiškėjas ir teigia, kad iš darbo buvo atleistas neteisėtai ir nepagrįstai (neturint jokių konkrečių įrodymų, remiantis tik prielaidomis), tačiau Sprendimo dėl atleidimo jis neskundė. Minėto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas šioje byloje nekvestionuotinas ir nevertintinas, nes tai nėra šio ginčo dalykas.

Be to, teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjo veiksmai nevertinti kaip nusikalstami ikiteisminio tyrimo kontekste (t. y. baudžiamosios teisės prasme), savaime nesudarė pagrindo pareiškėją taip pat atleisti nuo drausminės atsakomybės. Juolab kad baudžiamoji atsakomybė suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio).

Pastebėtina, jog Nutarime, kuriuo iš esmės grindžiamas pareiškėjo skundas, konstatuota, kad ikiteisminiame tyrime esantys vaizdo įrašai liudija, kad pareiškėjas su kolega J. G. 2024 m. gruodžio 3 d. 5–6 būriuose esančiose techninėse spintose iš tiesų vykdė tam tikrus darbus. Minėtuose vaizdo įrašuose atskirais momentais matoma, kad, atliekant nurodytus darbus, buvo naudojamas tam tikras įrankis (galimai replės ar žirklės). Kaip matyti iš LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininko pavaduotojo J. J. 2024 m. gruodžio 5 d. tarnybinio pranešimo Nr. SV-22-23759, jau kitą dieną (2024 m. gruodžio 4 d.) fiksuota, kad būtent 5–6 būriuose esanti įranga nefunkcionuoja taip, kaip turėtų funkcionuoti.

Aktualu, kad vaizdo įrašuose matomas įrankis užfiksuotas būtent pareiškėjo rankose, aktyvius veiksmus techninėse spintose atlieka išimtinai pareiškėjas, o ne jo kolega (žr., pvz., Nutarimo 4 lapą: „Laiku 00:04:54 (ekrane matomas vaizdo kameros laikas 09:27:28) nuteistasis G. Š. paima iš lagamino įrankį, galimai reples ar žirkles, pakelia rankas ir galimai nukerpa techninėje spintoje Nr. 2 esančius laidus, po to padeda įrankį atgal į lagaminą ir uždengia jį medžiagine skiaute, tuomet atsitraukia nuo spintos ir stebi, ar dar mirksi lemputė virš gyvenamosios patalpos, kalba su šalia stovinčiu nuteistuoju J. G.“; Nutarimo 5 lapą: „Laiku 00:07:19 (ekrane matomas vaizdo kameros laikas 09:29:54) nuteistasis G. Š. pasitraukia nuo techninės spintos Nr. 2, paima iš lagamino įrankį, galimai reples, ir, atsisukdamas į nueinantį pareigūną, prieina prie techninės spintos Nr. 1, kur jau stovi nuteistasis J. G. Kadangi visų trijų techninių spintų durys atrakintos, nesimato, ką G. Š. daro priėjęs prie techninės spintos Nr. 1. <...> Laiku 00:12:47 (ekrane matomas vaizdo kameros laikas 09:35:21) matyti, kaip nuteistasis G. Š. iš įrankių lagamino paima galimai reples ar žirkles ir įsideda jas į savo striukės dešinę kišenę, pasilenkia ir kažką daro spintos Nr. 5 viduje <...>“). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo motyvai dėl konstitucinio asmenų lygybės įstatymui principo pažeidimo, pareiškėją atleidžiant nuo darbinės veiklos, o su juo buvusį kolegą J. G. (kurio atžvilgiu taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas) paliekant dirbti, vertintini kritiškai.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas ikiteisminiame tyrime duoti parodymus atsisakė, šioje byloje pateiktame skunde taip pat neišdėstė 2024 m. gruodžio 3 d. įvykio faktinių aplinkybių, nedetalizavo jo, kaip (duomenys neskelbtini), įvykio dieną teisėtai atliktų darbų, nepaaiškino aplinkybių, susijusių su įrankio panaudojimu techninėse spintose, kurios užfiksuotos ikiteisminiame tyrime esančioje vaizdo medžiagoje.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėju, kad nuo darbinės veiklos jis atleistas remiantis vien prielaidomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktais nenustatyta imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, taip pat nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą išbraukti iš dirbančių sąrašo atitinkamo asmens atžvilgiu gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (žr. LVAT 2014 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-541-525/2023).

Remiantis minėtu LVAT išaiškinimu, darytina išvada, kad LKT Pravieniškių 1-asis kalėjimas neturi prievolės įdarbinti pareiškėją, jo darbinė veikla nėra prilyginama darbo santykiams ir LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija turi diskrecijos teisę savo nuožiūra išbraukti pareiškėją iš dirbančių sąrašų, jeigu konstatuoja, jog yra pagrindas tai padaryti.

Kaip minėta, LKT pareiškėjui paaiškino, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo darbinės veiklos vykdymo priežastis yra darbinės veiklos drausmės pažeidimas. Aktualu, kad drausmės pažeidimas neturėtų būti tapatinamas su baudžiamąja atsakomybe (taip pat baudžiamoje teisėje taikomu aukštu įrodinėjimo standartu). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad LKT (jos pareigūnų) neteisėti veiksmai (neveikimas) nagrinėjamu atveju nenustatyti.

Papildomai pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog iki Nutarimo priėmimo pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Priešingai, 2024 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką su prašymu įtraukti jį į visiškai kitą darbinę veiklą (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). LKT Darbinės veiklos organizavimo skyriaus 2025 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. DAR-18 „Dėl pavedimo vykdyti darbinę veiklą nuteistajam G. Š.“ pareiškėjui nuo 2025 m. sausio 13 d. pavesta vykdyti darbinę veiklą LKT Pravieniškių kalėjimo (duomenys neskelbtini) darbininku (b. l. 94–95).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų skunde nurodomą žalą. Tuo tarpu, LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2025 m. birželio 27 d. pažymos Nr. RV-22-3817 „Dėl nuteistojo G. Š.“ duomenimis, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į įstaigos psichologus dėl patiriamų neigiamų emocinių išgyvenimų ir dvasinių kančių, diskomforto, nepilnavertiškumo ir beviltiškumo jausmų, orumo ir garbės pažeminimo, moralinės žalos patyrimo, kuriuos galimai galėjo lemti netinkamos kalinimo sąlygos, pvz., tai, kad 2024 m. gruodžio 9 d. jis buvo atleistas iš LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (duomenys neskelbtini) pareigų, ir konsultuotas nebuvo (b. l. 92–93).

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat LKT ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovės LKT neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.