Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-08-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-448-716/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-27
Bylos Nr.
II-448-716/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-08774-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Pareiškėjas
R. M.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-448-716/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08774-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 63. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant pareiškėjui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu R. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda 150 Lt bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. M. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2014 m. liepos 8 d. nutarimą, nes paskirta nuobauda nepagrįstai, neatitinka buitinei gyvenimo realybei ir Kelių eismo taisyklėms, generalinį Vilniaus miesto planą ir panoraminę įvykio vietos nuotrauką.

Atsiliepimas

2014-07-30 atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti, veika įrodyta, paskirta nuobauda teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

R. M. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2014 m. liepos 8 d. nutarimu R. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2014-06-14 d. apie 20.30 val. Krokuvos g. 7A, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Yaris Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko jį stovėti ant vejos ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.5. punkto reikalavimus.

Teisme R. M. paaiškino, kad darė remontą ir atvežė silikatines plytas. Toje vietoje važiavo ne pirmą kartą, tuo keliu naudojasi visi kaimynai. Namas neturi prie laiptinės privažiavimo, nes privataus namo savininkas yra privažiavimą užtvėręs. Privažiavęs keliu nuo Kalvarijų g. prie laiptinės automobilio nestatė prie šaligatvio, nes nenorėjo užstatyti praėjimo. Atvažiavęs krovėsi plytas. Priėjo kaimynas, neadekvačiai elgėsi, buvo ir kiti asmenys. Kilo konfliktas. Jis paskambino policijai ir ją iškvietė. Po to pats liko kaltas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 155.5. punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu). Lingvistiniu aiškinimu, veja suprantama kaip jauna žolė, pievelė. Lietuvių kalbos žodynuose nurodomomis reikšmėmis yra: „žalia, tankia žole užžėlusi pieva, žolynas“, „lygi sužėlusi pieva“, „žema lygi žolė“, „viršutinis žemės sluoksnis su žole“. Tiek administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalies dispozicijoje, tiek Kelių eismo taisyklėse „vejos“ apibrėžimas nenurodomas. Minėtame administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 155.5 punkte vartojama sąvoka „veja“ nėra speciali teisinė sąvoka ir todėl teismas ją supranta taip, kaip yra įprasta bendrinėje kalboje. Teismo vertinimu, veja turėtų būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri yra specialiai suformuota (apželdinta) ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (2012-12-18 (duomenys neskelbtini)72/2012; 2009-01-29 Nr. II-29-402/2009; LVAT 2007-05-04 Nr. N3-894-07).

Teismas įvertinęs skundą padavusio asmens motyvus ir bylos medžiagą nustatė, jog transporto priemonė „Toyota Yaris Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria naudojasi pareiškėjas, 2014-06-14 buvo pastatyta gyvenamosios zonos teritorijoje, ant vejos ir toje vietoje, kuri neturi automobilių stovėjimo vietoms būdingų požymių. Šį faktą patvirtina objektyvūs duomenys, t. y. policijos pareigūno, vykusio į pažeidimo vietą, tarnybiniu pranešimas, fotonuotrauka. Objektyvių pažeidimo aplinkybių, t. y. automobilio pastatymo nurodytoje vietoje nurodytu laiku, neneigia ir pats pareiškėjas, nors teigė, kad ta vieta yra stovėjimui skirta aikštelė. Teismas pastebi, kad vietą, kurioje buvo pastatytas automobilis, aiškiai nėra asfaltuota, nėra apibrėžta kontūrais, yra bendro aukščio ir lygio, apaugusi sukultūrinta žole. Tokie požymiai leidžia vienareikšmiškai pripažinti, kad vieta, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis, atitinka vejos požymius. Ši vieta nepažymėta kelio ženklais, kurie leistų joje stovėti transporto priemonėms. Tokiu būdu byloje akivaizdžiai konstatuotas Kelių eismo taisyklių 155.5. punkte įtvirtinto draudimo transporto priemonei sustoti ir stovėti ant vejos pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad R. M. turėjo ir galėjo suprasti, kad jo automobilio pasirinkta stovėjimo vieta nėra ir nebuvo transporto priemonėms stovėti skirta vieta. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad jis automobilį pastatė atvažiavęs pas neįgalią motiną ir norėjo iškrauti plytas nešalina jo atsakomybės, nes šios aplinkybės neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų, t. y. darant pažeidimą juo nebuvo siekiama pašalinti kokio tai pavojaus, kurio nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis. R. M. būdamas vairuotoju privalėjo žinoti Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimus ir juos vykdyti, tačiau to nepadarė, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalį.

Pareiškėjo skundo argumentai, jog priimtas nutarimas neatitinka buitinei gyvenimo realybei ir Kelių eismo taisyklėms, generaliniam Vilniaus miesto planui ir panoraminei įvykio vietos nuotraukai tėra deklaratyvūs teiginiai, kurie absoliučiai nepagrįsti.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su 2014-07-08 d. nutarimu, kad R. M. kaltė ir faktas dėl padaryto pažeidimo yra įrodyti, veika kvalifikuota tinkamai, nuobauda paskirta vykdant įstatymo reikalavimus, nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir turinį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šios priežasties teismas atmeta pareiškėjo skundą, ir 2014 m. liepos 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p. teismas

nutarė:

R. M. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas