- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1637-343/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01510-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- R. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – garažo valdymo nuosavybės teise nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) teismo prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe pagal įgyjamąją senatį garažą, esantį Alytaus mieste, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas sudaro 40 m², pastatytą iš mūrinių plytų ir medienos, kurį nusipirko 1980 metais iš kito savininko.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Nurodė: šalindamas trūkumus, pareiškėjas turėtų: 1) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškime nurodytas garažas, kuriam prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, apskritai egzistuoja; 2) pateikti patvirtinančius pareiškime nurodytas aplinkybes dėl garažo įsigijimo, rekonstrukcijos, medžiagų pirkimo patvirtinančius įrodymus; 3) nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagal garažo statybos metu galiojusį teisinį reguliavimą asmuo turėjo teisę pastatyti nurodytą garažą ir jo statybos teisėtumą (kad buvo išskirtas žemės sklypas, išduotas leidimas statybai, statinys tinkamai, tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, pripažintas baigtu ir pan.); 4) pateikti konkrečius duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus, kad neturi kitos galimybės įteisinti nuosavybės teises į pareiškime nurodytą garažą, t. y. kad kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymu dėl nuosavybės teisių įregistravimo ir toks prašymas buvo išnagrinėtas; 5) pareiškime nurodyti, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 6) patikslinti suinteresuotus asmenis.
3. Teisėjos rezoliucija terminas pareiškimo trūkumams pašalinti pareiškėjui pratęstas iki 2024 m. rugpjūčio 9 d.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 8 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – garažo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, kuriame teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas sudaro 54,25 m², pastatytą iš mūrinių plytų ir medienos, kurį pareiškėjas nusipirko apie 1980 metus iš kito savininko (kito asmens) ir vėliau jį rekonstravo, valdymo nuosavybės teise faktą, siekiant jį įteisinti pareiškėjo vardu ir įregistruoti valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir Registrų centras) Nekilnojamojo turto registre; išreikalauti iš Alytaus miesto savivaldybės medžiagą, kurią jai perdavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus skyrius arba tokio įrodymo gavimui išduoti pareiškėjui teismo liudijimą.
5. Patikslintame pareiškime nurodė: (duomenys neskelbtini) adresu yra daugiabutis medinis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame anksčiau pareiškėjas gyveno. Gyvendamas šiame name, sovietiniais laikais (apie 1980 m.) iš rusų karininko nusipirko ir rekonstravo prie šio namo pastatytą garažą. Nei tuo metu, nei iki dabar garažas neturėjo jokios teisinės registracijos. Maždaug prieš 10 metų dėl jo statybos įteisinimo buvo iškilęs klausimas, kurį sprendė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos Alytaus skyrius inspektorė N. B., kuri tikrino garažo pastatymo teisėtumą. Paaiškėjus, kad garažas buvo pastatytas dar sovietiniais laikais, inspektorė jį nufotografavo, atliko matavimus ir išvyko. Pareiškėjui dėl pastatyto garažo niekas nereiškė jokių pretenzijų, jis tik neseniai sužinojo, kad tai gali būti pripažinta neteisėta statyba, o pareiškėjas bus įpareigotas jį nugriauti. Garažo, kurį pasistatė rusų karininkas ir vėliau pardavė pareiškėjui metu, galiojo LTSR Ministrų Tarybos 1974 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 292 „Dėl individualių lengvųjų automobilių garažų naudojimo sutvarkymo“. Šio nutarimo galiojimo laikotarpiu kai kurie vykdomieji komitetai leido pasistatyti garažus individualiems automobiliams laikyti komunalinių ir žinybinių namų kiemuose, nesuteikdami statytojams žemės sklypų, todėl šių garažų nebuvo galima teisiškai įregistruoti. Daugiabučių namų gyventojams nuo 1972 metų buvo leista steigti garažų ir mokamų stovėjimo aikštelių statybos bei naudojimo kooperatyvus. Nors šie garažai buvo laikomi laikinais, teisės aktuose laikino statinio sąvoka nebuvo apibrėžta, o žemės sklypų skyrimo dokumentuose vykdomieji komitetai paprastai nenurodydavo termino, iki kurio leidžiama šiuos garažus naudoti, todėl jų dauguma išliko iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Pareiškėjas garažą įsigijo sąžiningai, sumokėjęs rusų karininkui pinigus, bet dokumentų negavo. Pareiškėjas garažą nuo 1980 metų visą laiką valdė ir juo naudojosi atvirai, nepertraukiamai, viešai ir nuo nieko nesislapstydamas. Siekdamas įteisinti garažą savo vardu ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjo prašymu K. K. IĮ „Geoplius“ parengė garažo kadastrinių matavimų bylą, kurią pareiškėjas pateikė Registrų centrui, garažo baigtinę statybą deklaravo IS „Infostatyba“. VĮ Registrų centras 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. SPR5-15629 (14./4 E) pareiškėjo prašymą įregistruoti garažą atmetė, nurodęs, kad nebuvo pateikti dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo“ 2-6 punktuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino pareiškėjui, grąžino pareiškėjui 45 Eur žyminį mokestį.
7. Nurodė: teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų, nurodė trūkumus ir nustatė pareiškėjui terminą nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Nutartyje išaiškinta, kad, jeigu nurodyti trūkumai per teismo nustatytą terminą nebus pašalinti, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 8 d. pateikė patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – garažo valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise faktą, ir papildomus duomenis – minėto garažo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą; Deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą/statinio paskirties pakeitimą; tris VĮ Registrų centras sprendimus atmesti prašymus; dvi išankstines sąskaitas ir tris kvitus. Tačiau pareiškėjas nepateikė kitų teismo nutartyje nurodytų įrodymų – įrodymų, patvirtinančių pareiškime nurodytas aplinkybes dėl garažo įsigijimo, rekonstrukcijos, medžiagų pirkimo ir, kad pagal garažo statybos metu galiojusį teisinį reguliavimą asmuo turėjo teisę pastatyti nurodytą garažą ir jo statybos teisėtumą (kad buvo išskirtas žemės sklypas, išduotas leidimas statybai, statinys tinkamai, tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, pripažintas baigtu ir pan.).
8. Teismas sprendė, kad pareiškėjas pašalino tik dalį 2024 m. birželio 25 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Dalies trūkumų pašalinimą pripažino netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu. Pareiškimo priėmimo klausimo sprendimas ir trūkumų šalinimas negali tęstis be galo, neribotą laiką. Teismas laikė pareiškimą nepaduotu ir kartu su priedais grąžino pareiškėjui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nustatęs, kad pirminis prašymas ypatingosios teisenos byloje neatitinka jam keliamų reikalavimų, teismui pateiktą pirminį prašymą – nustatyti nuosavybės teisių įgijimą pagal įgyjamąją senatį faktą į garažą pareiškėjas pakeitė į prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tokiu atveju pradėta byla ir toliau liko nagrinėjimui ypatingosios teisenos tvarka, tačiau pasikeitė pareiškimo turinys, o tuo pačiu jo pagrindas ir dalykas, bei atitinkamai su jame pateiktu prašymu, įrodinėjimas dėl naujo reikalavimo.
1.2. Teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartimi dalinai užkirto kelią bylai išnagrinėti pagal turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį, kur į nutartį perkėlė ir paliko galioti išnagrinėjimui bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pirminiu pareiškimu pareiškėjas nurodė, kad prašomo jo vardu įteisinti garažo nestatė, jį nupirko iš kito asmens, kuris jam nepaliko jokių dokumentų, o jo pirkimas įvyko apie 1980 metus. Žemė, ant kurios pastatytas garažas, priklausė ar buvo priskirta sovietinės armijos daliniui. Jeigu teismas mano, kad tai ne pareiškėjui priklausantis garažas, tuomet turi pripažinti jį bešeimininkiu ar išskirtinai valstybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau teismas nuo šių klausimų sprendimo nusišalino.
1.3. Keistas teismo nurodymas pateikti įrodymus, pagal kokį teisinį reglamentavimą buvo statomas garažas, leidimas statybai ir kt. duomenys, jeigu to garažo jis asmeniškai nestatė. Jeigu tokius duomenis pareiškėjas turėtų, tai nebūtų reikalinga to nustatyti teisminiu keliu. Pareiškėjas nurodė, kokiu teisiniu pagrindu remiantis garažas galėjo būti pradėtas statyti. Teismas, nesulaukęs suinteresuotų asmenų išvadų, užkirto kelią tolesnei bylos eigai.
1.4. Nutartis pašalinti procesiniame dokumente trūkumus priimama tuomet, jeigu to procesinio dokumento forma ir turinys neatitinka jam keliamų reikalavimų (CPK 115 straipsnio 2 dalis), tačiau pareiškėjo patikslintame pareiškime buvo pateikti visi reikalingi pareiškimui išnagrinėti duomenys, o prie patikslinto pareiškimo pateikti ir visi kiti pareiškėjo turimi ir žinomi duomenys, kurie susiję su pateiktu pareiškime prašymu.
1.5. Teismas nepateikė aiškių motyvų, kokiu pagrindu atsisakė priimti patikslintą pareiškimą (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pareiškėjas teismui nurodė ir liudytojus, kurie žino pareiškėjo garažo įsigijimo ir jo rekonstrukcijos aplinkybes. Kadangi pareiškėjas neturi duomenų apie garažo statybos pradėjimą, todėl patiksliname pareiškime nurodė, kad tuos duomenis turėtų pateikti savivaldybė ir informuoti teismą, kodėl nuo garažo pastatymo (prieš 1980 metus) iki pareiškėjo prašymo 2024 m. nesiėmė veiksmų jo pašalinimui ar įteisinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
4.1. Pareiškėjas 2024 m. birželio 14 d. pateikė Alytaus apylinkės teismui pareiškimą, kuriame prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe pagal įgyjamąją senatį – garažą, esantį Alytaus mieste, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas sudaro 40 m², pastatytą iš mūrinių plytų ir medienos, kurį nusipirko 1980 metais iš kito savininko; išreikalauti iš Alytaus miesto savivaldybės medžiagą, kurią jai perdavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus skyrius arba tokio įrodymo gavimui išduoti man teismo liudijimą.
4.2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Nurodė: šalindamas trūkumus, pareiškėjas turėtų: 1) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškime nurodytas garažas, kuriam prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, apskritai egzistuoja; 2) pateikti pareiškime nurodytas aplinkybes dėl garažo įsigijimo, rekonstrukcijos, medžiagų pirkimo patvirtinančius įrodymus; 3) nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagal garažo statybos metu galiojusį teisinį reguliavimą asmuo turėjo teisę pastatyti nurodytą garažą ir jo statybos teisėtumą (kad buvo išskirtas žemės sklypas, išduotas leidimas statybai, statinys tinkamai, tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, pripažintas baigtu ir pan.); 4) pateikti konkrečius duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus, kad neturi kitos galimybės įteisinti nuosavybės teises į pareiškime nurodytą garažą, t. y. kad kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymu dėl nuosavybės teisių įregistravimo ir toks prašymas buvo išnagrinėtas; 5) pareiškime nurodyti, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 6) patikslinti suinteresuotus asmenis.
4.3. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apylinkės teismui pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas sudaro 54,25 m², pastatyto iš mūrinių plytų ir medienos, kurį nusipirko apie 1980 metus iš kito savininko (kito asmens) ir vėliau jį rekonstravo, valdymo nuosavybės teise faktą, siekiant jį įteisinti pareiškėjo vardu ir įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre; išreikalauti iš Alytaus miesto savivaldybės medžiagą, kurią jai perdavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus skyrius arba tokio įrodymo gavimui išduoti teismo liudijimą.
14. Taigi, pareiškėjas pirminiu pareiškimu teismo prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe pagal įgyjamąją senatį – garažą, vėliau pirmosios instancijos teismui 2024 m. birželio 25 d. nutartimi nustačius terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, jis pateikė patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taigi, pareiškėjas iš esmės pakeitė savo pirminio pareiškimo pagrindą ir dalyką. Kartu su patikslintu pareiškimu pareiškėjas pateikė papildomus duomenis – garažo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą; Deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą/statinio paskirties pakeitimą; tris VĮ Registrų centras sprendimus atmesti pareiškėjo prašymus; dvi išankstines sąskaitas ir tris kvitus. Nors, minėta, pareiškėjas pakeitė savo pirminio pareiškimo dalyką ir pagrindą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad nepateikti kiti teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartyje nurodyti įrodymai, patvirtinantys pareiškime nurodytas aplinkybes dėl garažo įsigijimo, rekonstrukcijos, medžiagų pirkimo ir, kad pagal garažo statybos metu galiojusį teisinį reguliavimą asmuo turėjo teisę pastatyti nurodytą garažą ir jo statybos teisėtumą (kad buvo išskirtas žemės sklypas, išduotas leidimas statybai, statinys tinkamai, tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, pripažintas baigtu ir pan.).
15. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, todėl procesiniai dokumentai perduotini trūkumams šalinti tik tais atvejais, kai šie trūkumai yra ne formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus – šiuo atveju pradėti procesą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CPK 5, 7 straipsniai).
16. Ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas (pareiškėjas), jau paduodamas ieškinį (pareiškimą), pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje (pareiškime) išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio (pareiškimo) patenkinimą. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (pareiškime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (pareiškimo). Teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti šalims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, taip užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus (CPK 7, 8, 225, 230 straipsniai; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-186-657/2021).
17. Pažymėtina, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. tokiose bylose teismas turi būti aktyvus. Taigi, nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškimo dalykas suformuluotas aiškiai, taip pat yra aiškiai išdėstyti argumentai, pateikti įrodymai, reikalingi tokio pobūdžio pareiškimo priėmimo klausimui spręsti (CPK 447 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėjas patikslintame pareiškime pakeitė reikalavimo dalyką ir pagrindą (reikalavimą iš prašymo pripažinti garažą jo asmenine nuosavybe pagal įgyjamąją senatį kvalifikavo į prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – garažo valdymo nuosavybės teise faktą, siekiant jį įteisinti pareiškėjo vardu ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad 2024 m. birželio 25 d. nutartimi nustatyti pareiškimo trūkumai gali būti svarbūs tolimesnei bylos eigai, tačiau tai nėra tokie pareiškimo trūkumai, dėl kurių pareiškėjo reikalavimas būtų nesuprantamas ir/ar dėl to negalėtų būti pradedamas teisminis procesas; juolab, kad pareiškėjas pakeitė pareiškimo dalyką ir pagrindą ir teismas turėjo pareigą spręsti dėl pateikto pakeisto pareiškimo priėmimo/nepriėmimo.
19. Be to, teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (pareiškime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas, įrodymų (ne)pakankamumas negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (pareiškimo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio (pareiškimo) nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio (pareiškimo) įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui (pareiškimui) patenkinti, nes ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys (pareiškimas) gali būti atmestas išnagrinėjus bylą. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio (pareiškimo) reikalavimus (CPK 185 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
20. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl valdymo fakto nustatymo turinį, todėl nepagrįstai pareiškėjo pareiškimą laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino pareiškėjui. Dėl nurodytų priežasčių, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo R. M. patikslinto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.