Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos įgaliotam atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, anksčiau teistas: 1) Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 170 straipsnio 2 dalį – 5 MGL (650,00 Lt, t. y. 188,25 Eur)) bauda; 2) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 val. per mėnesį, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2024 m. lapkričio 2 d., apie 17.30 val., gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,42 prom.), asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą savo šeimos nariui – tėvui A. M., jam pargriuvus ant žemės, sudavė kumščiu du kartus į veidą ir galvą, dėl to buvo padaryta poodinė kraujosruva kairėje akyje, odos nubrozdinimas galvoje, muštinė žaizda nosies pertvaroje, lūpų sumušimas, taip padarė nukentėjusiajam A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kas surašyta kaltinime, maždaug viskas taip ir įvyko. Jis įvykio metu gyveno pas tėvus. Įvyko konfliktas tarp jo ir tėvo. Jie susistumdė, taip gavosi, kad jis sudavė tėvui į galvą. Porą kartų sudavė, tiksliai nepamena. Jis rankose žibinto neturėjo ir žibintu tėvui nesudavė. Galėjo būti, kad kumščiu sudavė vieną kartą į veidą tėvui. Tėvui pargriuvus, jis nesudavė jam su prožektoriumi, nes prožektorius buvo pritvirtintas prie dviračio. Jie kartu su tėvu pargriuvo. Kai pargriuvo tėvas, jis prilaikė, kad jo galva nesitrenktų į žemę, nes šalia buvo bordiūras. Gal netyčia galėjo ir dar suduoti. Pripažįsta, kad vieną kartą tėvui sudavė į veidą. Į galvą suduoti jis negalėjo, į veidą jis galėjo suduoti tėvui. Kaip ir sakė, tėvas galvą susitrenkti galėjo į bordiūrą. Jie, kai pargriuvo su tėvu, nesigrūmė. Per įvykį galėjo būti tie trys kartai, kai sudavė į veidą – vieną kartą, kai stovėjo, sudavė tėvui, ir antrą kartą sudavė, kai pargriuvo tėvas. Daugiau nesudavė. Pargriuvus tėvui, galėjo suduoti porą kartų, bet tikrai ne daugiau. Į veidą sudavė tikrai, bet į galvą jis nesudavė; jis galėjo susitrenkti. Stovinčiam tėvui sudavė vieną kartą, o kai tėvas pargriuvo, sudavė 2 kartus į veidą ar galvą. Tėvui pargriuvus, sudavė 2 kartus, o ne 3 kartus. Su ranka sudavė, ne su prožektoriumi. Konfliktas įvyko dėl to, kad tėvas norėjo jį sulaikyti, bet jis nežino, kodėl. Kai tėvas puolė jį parversti, jis instinktyviai gynėsi. Jis norėjo važiuoti pas draugus į kiemą, o tėvai norėjo jį sulaikyti. Nežino, kodėl jį norėjo sulaikyti. Galėjo būti, kad tėvams pasirodė, jog jis yra neblaivus. Jis toli nenorėjo važiuoti, tik per vieną namą pas kaimyną. Vieną kartą stovėdamas sudavė tėvui, ir kai pargriuvo, sudavė porą kartų į veidą, galvą su ranka, bet ne su prožektoriumi. Buvo tą dieną išgėręs, per dieną buvo išgėręs 2 skardine alaus. Jo parodymai buvo paimti po to įvykio. Viskas, kas blogai atsitinka, save blokuoji atsiminti. Įvykio pradžią atsimena gerai. Nesijaučia, kad būtų buvęs labai apsvaigęs nuo alkoholio. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip atsitikę. Alkoholis galėjo kažkiek įtakoti tokius jo veiksmus. Nekalbėjo su tėvu apie įvykį. Jo neatsiprašė, nes jam yra uždrausta bendrauti su tėvu. Jis ir taip jau yra išvytas iš namų. Dirbti negali, nes gyvena vienkiemyje. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį jis pripažįsta. Savo elgesį vertina neigiamai.

2024 m. lapkričio 3 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Gatvės kairėje pusėje stovi mūrinis dviejų aukštų gyvenamasis namas su mansarda, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas aptvertas rudos spalvos skardine tvora. Įėjimas į gyvenamojo namo kiemą yra pro uždarytus kiemo vartus, ant kurių yra pritvirtinta pilkos spalvos skardinė pašto dėžutė. Gyvenamojo namo kairėje pusėje yra trinkelėmis klotas kiemo takas. Namo gale yra mūrinis ūkinis pastatas. Ūkinis pastatas yra su dviem garažo durimis ir vienos įėjimo durys į ūkinio pastato garažus. Dešinėje kiemo pusėje yra veja. Ant vejos yra raudonos spalvos skysčio dėmė (1 t., b. l. 14-22).

Iš 2024 m. lapkričio 2 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad paprašius nukentėjusiojo parodyti skaudamas kūno vietas, A. M. parodė veidą, ant kurio yra kairės akies voko ir periokulinės srities paviršutiniai sužalojimai, nubrozdinimai (kraujosruva-mėlynė), nosies paviršutinis sumušimas ir nubrozdinimas, taip pat yra nosies pertvaros žaizda, kuri yra užklijuota baltos spalvos pleistrais, apatinės lūpos sumušimas, kuri yra sutinusi. Apžiūrint galvos plaukuotąją dalį, viršugalvyje yra nubrozdinimas. Galvos kairėje pusėje, smilkinio plaukuotoje dalyje yra nubrozdinimas. Kairė ausis yra paraudusi. Daugiau sužalojimų nestebima. Išsamesnė apžiūra atlikta VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje (1 t., b. l. 38-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies srityje, odos nubrozdinimas galvoje, muštinė žaizda nosies pertvaros srityje, lūpų sumušimas. Sužalojimai padarytu kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, kuo galėjo būti kumštis ar kitas panašias savybes turintis daiktas, kuo galėjo būti prožektorius. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis 2024 m. lapkričio 2 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 69-71).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,42 prom.), asmeninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį – savo tėvą – A. M., padarė jam sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko bei nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog kaltinamasis nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis teismo posėdyje iš esmės pripažino tėvui padarytų sužalojimų ir jam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą, tačiau šioje byloje kyla ginčas dėl smūgių skaičiaus, t. y. kiek smūgių kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, ir kuo tuos smūgius sudavė, t. y. kaltinamasis teigia, jog smūgių prožektoriumi, kaip inkriminuota kaltinime, tėvui jis nesudavė.

Teismo posėdžio teismui aiškinantis ir tikslinantis, kiek smūgių ir kuo kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, kaltinamasis galutinai paaiškino, jog prožektoriaus rankoje jis neturėjo ir jokių smūgių juo tėvui nesudavė, smūgius tėvui sudavė ranka, taip pat jis tėvui galėjo suduoti iš viso tris smūgius į veidą ir galvą, t. y. vieną smūgį dar stovinčiam tėvui, o kitus du smūgius, tėvui pargriuvus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš pradžių kaltės nepripažino ir paaiškino, kad gindamasis tėvui sudavė tris smūgius, prožektoriumi tėvui nesudavė. Kitos jo apklausos metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodydamas, kad savo tėvui A. sudavė tiek smūgių, kiek nurodyta įtarime. Nukentėjusysis ir liudytoja R. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš kaltinamąjį, kuris yra jų sūnus, tačiau jie davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai jiems buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš šeimos narį. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad sūnus jam sudavė vieną kartą kumščiu į apatinę lūpą, po smūgio galimai jis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės, gulėdamas ant žemės, jis atsipeikėjęs pakartotinai pajuto stiprų smūgį į kairę akį ir nosį, tai pat du smūgius juto į galvos viršugalvį; kiek pamena, iš viso jam gulint buvo suduoti keturi smūgiai; A. sugniaužęs kumštyje laikė prožektorių ir galimai juo smūgiavo jam į veidą ir galvą. Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad išėjusi į kiemą pamatė ant žemės gulintį savo vyrą A., prie jo buvo jos sūnus A. M., jis buvo užsimojęs suduoti. Jis kažką laikė rankoje, buvo tamsu, atrodė kaip žibintuvėlis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam sužalojimai padarytu kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, kuo galėjo būti kumštis ar kitas panašias savybes turintis daiktas, kuo galėjo būti prožektorius, sužalojimai galėjo būti padaryti trimis ar daugiau trauminiais poveikiais.

Taigi, iš šių byloje esančių įrodymų matyti, kad negalima neabejotinai teigti, jog kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam prožektoriumi: nukentėjusysis ir liudytoja ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės neabejotinai nepatvirtino, t. y. nukentėjusysis tik darė prielaidą, kad jam galėjo būti suduota prožektoriumi, o liudytoja apskritai nematė, ką konkrečiai kaltinamasis laikė rankoje, nes buvo tamsu, specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog smūgiai galėjo būti suduoti kietu buku daiktu, tai galėjo būti ir kumštis ir kitas panašias savybes turinti daiktas, t. y. pavyzdžiui, prožektorius. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kai po kaltinamojo smūgio jis nukrito ant žmonės, buvo praradęs sąmonę ir po to vėl pajuto smūgius, pareigūnams nurodė, kad sūnus sudavė jam penkis smūgius, taigi, nukentėjusysis po trumpo sąmonės netekimo galėjo sąžiningai klysti dėl kaltinamojo suduotų tolesnių smūgių skaičiaus, jam parkritus. Pažymėtina ir tai, kad teismas neturėjo galimybės teisme patikrinti tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kadangi jie teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš kaltinamąjį – savo sūnų, o kaip, jau minėta, kiti byloje esantys įrodymai neabejotinai nepatvirtina, kad kaltinamasis sudavė smūgius tėvui prožektoriumi ir kad sudavė ketvirtą smūgį. Teismas kaltinamojo paaiškinimus dėl smūgių skaičiaus ir tai, kad juos sudavė tik ranka, nevertina kaip jo gynybinės pozicijos ir siekio sušvelninti savo atsakomybę, kadangi jis tėvui padarytus sužalojimus ir nežymų sveikatos sutrikdymą pripažino, gailėjosi dėl tokio savo elgesio, o smūgių skaičius ir tai, kuo jie buvo suduoti, iš esmės jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nekeistų. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis siekia išvengti atsakomybės.

Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-153-693/2019).

Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatuoja, kad, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes, nesurinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė smūgius prožektoriumi ir tai, kad jam sudavė ketvirtą smūgį. Atsižvelgiant į tai, teismas iš kaltinamajam pareikšto kaltinimo šalina smūgio sudavimą prožektoriumi ir konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. 2024 m. lapkričio 2 d., apie 17.30 val., gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,42 prom.), asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą savo šeimos nariui – tėvui A. M., jam pargriuvus ant žemės, sudavė kumščiu du kartus į veidą ir galvą, dėl to buvo padaryta poodinė kraujosruva kairėje akyje, odos nubrozdinimas galvoje, muštinė žaizda nosies pertvaroje, lūpų sumušimas, taip padarė nukentėjusiajam A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Šiuos smurtinius kaltinamojo veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojos R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (nors jie, naudodamiesi teise neduoti parodymų prieš save, save šeimos narius ir artimus giminaičius, teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš save, save šeimos narius ir artimus giminaičius, jie juos sutiko duoti, todėl teismas jais taip pat vadovaujasi), Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK tyrėjo 2024 m. lapkričio 3 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2024 m. lapkričio 3 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo, 2024 m. lapkričio 2 d. asmens apžiūros protokolo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. M., smurtaudamas prieš savo šeimos narį, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels tėvui nežymų sveikatos sutrikdymą, ir norėjo taip veikti. Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai A. M. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto prieš savo šeimos narį – tėvą, jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis pripažino visas veikos aplinkybes, kurias teismas nustatė, kaip įrodytas, ir nepripažino tų kaltinime pareikštų aplinkybių, kurias teismas pašalino iš kaltinimo, todėl laikytina, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis anksčiau teistas du kartus pagal BK 170 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį, už šiuos nusikaltimus jam buvo paskirtos baudos ir viešųjų darbų bausmės (1 t., b. l. 152-155). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus (1 t., b. l. 164), kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 156-157), nedirba (1 t., b. l. 158-159). Duomenų apie A. M. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, t. y. A. M. skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent ši bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

BK 64¹ straipsnyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nors ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta nei pagreitinto proceso, nei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau kaltinamasis pripažino visas aplinkybes, kurias teismas nustatė kaip įrodytas. Galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą nebuvo, nes kaltinamasis nepripažino dalies prokuroro pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių, kurios, teismui išnagrinėjus bylą, iš kaltinimo buvo pašalintos kaip neįrodytos. Jei byloje būtų pareikštas bylos įrodymus atitinkantis kaltinimas, byloje būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir BK 64¹ straipsnio nuostatos kaltinamojo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad dėl dalies nepagrįstai prokuroro kaltinime nurodytų aplinkybių, kurias ir ginčijo kaltinamasis, jis prarado galimybę, kad byla būtų išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir jam būtų taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neblogindamas kaltinamojo padėties, daro išvadą, kad jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. lapkričio 2 d. 21.20 val. iki 2024 m. lapkričio 4 d. 15.15 val. (2 dienas) (1 t., b. l. 107-110, 120-122). Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – BPK), kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 188,42 Eur turtinės žalos, patirtos dėl A. M. gydymo sveikatos priežiūros įstaigose, atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 78-90). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajam A. M. dėl patirto sveikatos sutrikdymo buvo sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir (duomenys neskelbtini) klinikose. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 188,42 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Tarp kaltinamojo A. M. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiojo gydymo išlaidos susidarė būtent dėl nukentėjusiajam patirtų sužalojimų, kuriuos, kaip konstatuota šiame nuosprendyje, padarė kaltinamasis A. M.. Nukentėjusiojo gydymo išlaidos buvo padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kurį naudoja teritorinės ligonių kasos, šiuo atveju – (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (A. M.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 188,42 Eur, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo šiomis sąlygomis: 1) gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. M., 2) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 metrų atstumu, 3) nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. M., 4) nesilankyti (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki 2025 m. sausio 4 d. (1 t., b. l. 134-145). Ši kardomoji priemonė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nutartimi pratęsta nuo 2025 m. sausio 4 d. iki 2025 m. vasario 4 d. (1 t., b. l. 146-151). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. sausio 31 d. nutartimi ši kardomoji priemonė pratęsta nuo 2025 m. vasario 4 d. iki 2025 m. gegužės 4 d. (2 t., b. l. 16-18). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje neįrodyta, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymui naudojo prožektorių (saugomas Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 34-37), todėl jis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas A. M. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 ( trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. lapkričio 2 d. 21.20 val. iki 2024 m. lapkričio 4 d. 15.15 val. (2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. M. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 188,42 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 42 ct) turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

Prožektorių, saugomą Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. M..

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) kai taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.