Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens I. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta I. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos N. D. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams 6 mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę (specialios teisės sustabdymą) priėmimo dienos – nuo 2025 m. rugsėjo 9 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, t. y. 2025 m. rugsėjo 7 d. apie 9.50 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje, vairavo automobilį „Ford C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (9.50 val. jam buvo nustatytas 1,98 ‰ girtumas, o 10.08 val. – 1,94 ‰ girtumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens I. Š. padarytą nusikalstamą veiką ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas savo skundu iš esmės ginčija tik jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – terminą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

6. BK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo 1 iki 7 metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

7. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinių dalių. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti kelių transporto priemones esant neblaiviam. Teismas pažymi, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia didžiulę grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių įstatymo ginamų vertybių. Gindamas šias vertybes įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra 1,51 ‰ ir daugiau alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos – KET pažeidimo – pavojingumą.

9. Apeliantas savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jis nusikalto būdamas neteistu ir nebaustu administracine tvarka, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis teigiamai charakterizuojamas buvusioje darbovietėje. Tai yra pakankamai svarbios aplinkybės sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones)) taikymo, taip pat dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino. Tačiau šios aplinkybės negali būti esminėmis aplinkybėmis, lemiančiomis šio klausimo sprendimą apelianto naudai.

10. Nemažiau svarbu tai, kad apeliantas padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas (alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,98 ‰ girtumas (be paklaidos), o antro patikrinimo metu – 1,94 ‰ girtumas (be paklaidos)). Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo I. Š. automobilį vairavo savaitgalį (sekmadienį) ryte, šviesiu paros metu ir judrioje gatvių sankryžoje, kur tokiu metu vyksta pakankamai intensyvus (tiek automobilių, tiek pėsčiųjų) eismas. Tokia savo veika apeliantas neabejotinai sukėlė didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek sau, tiek kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Prieš aptariamą įvykį (2025 m. rugsėjo 5 d.) apeliantas buvo atleistas iš darbo ir šiuo metu niekur nedirba, jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Būtina paminėti tai, jog skundžiamu nuosprendžiu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui I. Š. laidavimo institutas buvo taikytas be užstato.

11. Savo prašymą sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – terminą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo I. Š. iš esmės grindžia poreikiu turėti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Tačiau šioje vietoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, taip pat – atimti ar apriboti asmenims galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Baudžiamojo poveikio priemonė padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemone siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Bet kurios įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti baudžiamojo poveikio priemonę. Asmuo, vairuojantis transporto priemonę neblaivus, be jokių abejonių yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmių kilimo riziką, todėl suprasdamas, kad atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas ir atitinkamos prievartos priemonės taikymas neišvengiamai sukels tam tikrus nepatogumus bei neigiamas pasekmes, apeliantas turėjo būti itin atidus, dėmesingas ir suinteresuotas nedaryti nusikalstamos veikos, kuri lemtų atitinkamų prievartos priemonių taikymą.

12. Pirmiau paminėtos aplinkybės rodo, kad paskirdamas aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą pirmosios instancijos teismas BK 67 ir 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (taip pat ir apelianto poreikis turėti teisę vairuoti kelių transporto priemones, jo pažadas ateityje niekada nenusikalsti bei griežtai laikytis visų įstatymų reikalavimų ir kt.) nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Todėl nėra pagrindo sutrumpinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui I. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – terminą.

13. Apibendrindama visas pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas bylos aplinkybes, visas jas teisingai įvertino ir tinkamai pritaikė baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir apelianto asmenybę bei nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nepaneigia, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens I. Š. apeliacinį skundą.