Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-11-03 · Civilinė byla Nr. 2-13653-329/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-03
Bylos Nr.
2-13653-329/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09622-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Atsakovas
D. N.
Ieškovas
R. V.
Advokatai
Giedrė Kazakevičienė
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-13653-329/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09622-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 77.4.3; 78.2.1; 99.5; 114.11; 116.1; 116.11. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Giedrei Kazakevičienei, atsakovui D. N., atsakovo atstovei advokatei Eglei Gurskytei, išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Evelinai Sinkevičiūtei, nedalyvaujant ieškovei R. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui D. N. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. V. ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo D. N. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki jo pilnametystės, išieškant iš atsakovo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimą ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 7000 Lt nuo (duomenys neskelbtini); nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. N. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti sūnaus D. bendravimo su atsakovu tvarką: kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadieniais atsakovas pasiims sūnų D. pas save į namus ir parveš atgal sūnų pas motiną sekmadienio vakare, šventines dienas sūnus D. tėvų susitarimu vienais metais švęs su motina, kitais metais su tėvu, atsakovas be jokių apribojimų dalyvaus sūnaus D. auklėjime bei ugdyme; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (3-5 b.l.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jai ir atsakovui gyvenant kartu nesusituokus, šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. N.. Nors atsakovas sūnų pripažino, sutiko būti įrašytas vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu, tačiau, gyvenant kartu nuomojamame bute, atsakovas darbo neieškojo, laiką leisdavo su draugais, todėl šalims susipykus, atsakovas išėjo gyventi atskirai. Praėjus kuriam laikui, šalys vėl pradėjo gyventi kartu atsakovo nuomojamame bute, abu įsidarbino, tačiau vėliau atsakovas išėjo gyventi pas kitą moterį. Teigė, kad net ir šalims gyvenant kartu, atsakovas sūnumi nesirūpino, šiuo metu atsakovas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų, nors yra darbingo amžiaus ir, ieškovės žiniomis, sveikatos problemų neturintis asmuo. Nurodė, kad šalių nepilnamečiam sūnui D. išlaikyti per mėnesį reikia 1100 Lt, ieškovės gaunamos pajamos yra mažos, ieškovei nepakanka lėšų nepilnamečio sūnaus bendriesiems poreikiams tenkinti, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas 500 Lt dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Taip pat nurodė, kad ieškinio pateikimo teismui metu ieškovė laukiasi antrojo vaiko, nėštumas 12 savaičių. Kadangi atsakovas neremia ir niekuo kitu neprisideda prie sūnaus išlaikymo nuo pat jo gimimo (2013-03-09), iš atsakovo prašo priteisti 7000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šalių nepilnametis sūnus nuo pat gimimo gyvena su savo motina – ieškove R. V., prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

Ieškovė teismo posėdyje, apie kurį jai žinoma (72 b.l.), nedalyvavo, jos interesus teisme atstovauja advokatė G. Kazakevičienė, todėl byla išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, jog šalys kartu gyventi pradėjo nuo 2012 m. birželio mėnesio, atsakovas nepilnamečiu vaiku nuo pat jo gimimo reikiamai nesirūpino, vaikas augo pas motiną, 2013 m. kovo mėnesį, kai ieškovė atsakovą išvijo, jis išėjo iš namų, kuriuose gyveno kartu su ieškove, kada šalys susitaikė ir vėl pradėjo gyventi kartu, nurodyti negalėjo. Nurodė, kad vaiko, kuriam bylos nagrinėjimo teisme metu yra 1 metai ir 7 mėnesiai, poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 1100 Lt suma, tai pagrindžia byloje esanti vaiko poreikių suvestinė, ieškovės pajamos mažos, kai ieškovė dirbo, vaiką jai padėjo išlaikyti jos motina. Atsakovas su ieškove kartu nebegyvena nuo 2014 m. kovo mėnesio, nuo 2014 m. balandžio mėnesio atsakovas išlaikymą vaikui teikia kiek gali ir kaip gali – moka po 200 Lt kas mėnesį, tai yra atsakovas sūnaus išlaikymui 2014 m. balandžio – liepos mėnesiais pervedė 800 Lt. Prašė priteisti 6500 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-03-09, tai yra už 13 mėnesių laikotarpį, kadangi, ieškovės atstovės manymu, atsakovas neįrodė, jog išlaikė vaiką nuo 2013-03-09 iki 2014 m. balandžio mėnesio. Teigė, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neišlaiko savo nepilnamečio vaiko, turėtų būti svarstoma ar iš viso atsakovui galima leisti bendrauti su vaiku.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašė sūnaus D. N. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteisti po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; likusioje dalyje ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškove kartu gyveno nuo pat vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. kovo mėnesio, vedė bendrą ūkį, mokėjo nuomos mokestį už nuomojamą gyvenamąją patalpą bei mokesčius už komunalinius patarnavimus, vaikui visuomet teikė išlaikymą, jį mylėjo ir rūpinosi, iki šiol siekia kuo maksimalesnio bendravimo su nepilnamečiu vaiku, teikia jam išlaikymą, akivaizdu, kad gyvenant kartu ir teikiant vaikui išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Atsakovo manymu, 500 Lt prašoma iš jo priteisti išlaikymo suma yra per didelė, atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės pajamas, kurios nėra pakankamos, kad nepilnamečiam vaikui kiekvieną mėnesį būtų skiriama 1000 Lt suma (22-24 b.l.).

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo po 350 Lt išlaikymą nepilnamečiam sūnui bent iki to laiko, kol atsakovas susiras geriau apmokamą darbą, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nurodant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvieną mėnesio savaitgalį, paimant vaiką iš ieškovės penktadienį 18 val. ir grąžinant sekmadienį 18 val., taip pat prašė įpareigoti ieškovę, kad ji telefonu, kurio numeris ieškovei yra žinomas, informuotų atsakovą apie vaiko sveikatą. Papildomai paaiškino, kad su ieškove kartu gyventi pradėjo 2012 m. vasario mėnesį, gyveno pas ieškovės tetą, (duomenys neskelbtini), t. y. netrukus po to, kai šalims gimė vaikas išėjo kartu gyventi į atsakovo išnuomotą butą adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ieškove įsidarbino – iš pradžių (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini), tuo metu karu su šalimis nuomojamame bute apsigyveno ir ieškovės artimieji – motina ir jos nepilnamečiai brolis bei sesuo, kurie ir šiuo metu kartu su ieškove ir šalių nepilnamečiu sūnumi gyvena minėtame bute. Teigė, kad 2014-03-13 šalys išsiskyrė dėl atsakovo nesutarimų su ieškovės motina, su ja atsakovas pykosi, kadangi ši visiškai neprisidėjo prie buto mokesčių, nurodė, kad šalims gyvenant kartu, atsakovas išlaikė ne tik savo vaiką, bet ir butą bei ieškovės artimuosius, mokėjo po 300 Lt gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir po 400 Lt už paslaugas. Nurodė, jog ieškovė nebendrauja su atsakovu telefonu – jos telefonas arba yra išjungtas, arba ji neatsiliepia, kai atsakovas skambina. Paaiškino, jog šalių nepilnametis vaikas nelanko ugdymo įstaigos, neturi sveikatos problemų, todėl, atsakovo manymu, jam nereikalingi vaistai, maisto papildai, nurodė, jog kai šalys gyveno kartu, vaiką pas gydytoją veždavo kartą per mėnesį profilaktiniam patikrinimui. Teigė, jog, šalims gyvenant kartu, tiek pinigų vaiko poreikiams tenkinti, kiek vaiko poreikių suvestinėje nurodo ieškovė, nebuvo skiriama, vaiko išlaikymui kartu su ieškove, skirdavo 600 Lt per mėnesį – pirkdavo sūnui sauskelnes, maistą, daug drabužių berniukui nereikėjo, nes buvo atidavę pažįstami. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013 spalio mėnesio šalys gyveno iš bendrų atsakovo ir ieškovės pajamų: atsakovas gaudavo 520 Lt pašalpą, ieškovė – pašalpą už vaiką, bendros pajamos buvo apie 1050 Lt, be to, abu dirbo nelegaliai – atsakovas dengdavo stogus, ieškovė dirbo turguje.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog atsakovas sutinka teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mano, jog tai yra protinga suma, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, be to, tokia suma vaiko išlaikymui buvo skiriama, kai tėvai gyveno kartu, o ieškovė nepagrindė vaiko poreikių lentelėje nurodytų išlaidų sumų. Atsakovas nepripažįsta prašomo iš jo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, kadangi iki 2014-03-13 šalys gyveno kartu, todėl prašė atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nurodant, kad atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvieną mėnesio savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val., taip pat nurodant, kad vaikas porinių metų šventines dienas praleidžia su atsakovu, o neporinių metų šventines dienas vaikas praleidžia su ieškove.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktoje išvadoje (58-60 b.l.) išdėstytą nuomonę. Papildomai nurodė, kad, atsižvelgiant į akivaizdžią aplinkybę, jog tarp tėvų nėra geranoriško susitarimo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, turėtų būti nustatyta konkretesnė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tai yra, ieškovė turėtų būti įpareigota pranešti atsakovui savo telefono numerį, informuoti atsakovą apie vaiko sveikatos būklę, atsakovas savo ruožtu turėtų prieš kelias dienas informuoti ieškovę apie būsimą vaiko paėmimą iš jo gyvenamosios vietos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Nustatyta, kad D. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina yra ieškovė R. V., tėvas – atsakovas D. N. (7 b. l.), tarp šalių santuoka nebuvo įregistruota. R. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (8 b.l.). Byloje esantis 2014-05-09 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad R. V. kreipimosi į teismą metu (2014-05-23) laikėsi kūdikio (9 b. l.). R. V. yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena Kauno m. savivaldybėje, kartu gyvena nepilnametis vaikas D. N. (10 b. l.). 2014-01-09 darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. V. dirba (duomenys neskelbtini), pagal neterminuotą darbo sutartį pardavėjos pareigose (11 b. l.). Laikotarpiu nuo 2013-10-21 iki 2014-01-10 R. V. darbines pajamas sudarė 327,60 Lt vidutinis darbo užmokestis (80 b. l.), laikotarpiu nuo 2014-01-13 iki 2014-08-31 – 515,14 Lt (81 b. l.), laikotarpiu nuo 2014-07-10 iki 2014-09-08 R. V. išmokėta 1462,56 Lt ligos pašalpa (82 b. l.). 2013-03-15 patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad nuomotoja S. S. ir nuomininkas D. N. 2 metų laikotarpiui (pradedant skaičiuoti nuo 2013-03-15) sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nuomininkas įsipareigojo mokėti 350 Lt nuomos mokestį (25-28 b. l.). Nuo 2014-03-13 su D. N. nuomos sutartis nutraukta, nes jis adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena nuo 2014-03-12 (29 b. l.). 2014-06-17 pažyma apie mokymąsi patvirtina, kad D. N. nuo 2011-09-11 mokosi (duomenys neskelbtini) pagal staliaus formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti (dieniniame skyriuje), mokslų pabaiga – 2014-06-30 (30 b. l.). Nuo 2014-05-16 D. N. dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku (31-32 b.l.). Laikotarpiu nuo 2013-10-21 iki 2013-12-31 D. N. darbines pajamas sudarė 380,55 Lt vidutinis darbo užmokestis, laikotarpiu nuo 2014-01-13 iki 2014-03-31 – 783,07 Lt vidutinis darbo užmokestis (33-34, 83, 84 b. l.), laikotarpiu nuo 2014-05-19 iki 2014-08-11 – 228,04 Lt vidutinis darbo užmokestis (85 b. l.), laikotarpiu nuo 2014-08-19 iki 2014-09-30 – 937,95 Lt vidutinis darbo užmokestis (86 b. l.). D. N. mokama 520 Lt globos (rūpybos) išmoka, 2013 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais išmokėta 210,43 Lt socialinė pašalpa (35 b. l.). D. N. nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (36 b. l.), savo vardu D. N. nėra įregistravęs transporto priemonių (37 b. l.). Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad D. N. laikotarpiu nuo 2014-04-11 iki 2014-07-11 nepilnamečio sūnaus išlaikymui skyrė 800 Lt,mokėdamas kas mėnesį po 200 Lt, pinigines lėšas pervesdamas bankiniais pavedimais į R. V. piniginių lėšų sąskaitą (75-78 b. l.). Byloje taip pat pateiktos fotonuotraukų kopijos iš socialinio tinklalapio Facebook (38-43 b. l.).

Tarp šalių civilinė santuoka įregistruota nebuvo, tačiau šalių paaiškinimais byloje nustatyta, jog šalys gyveno kartu nuo 2012 m. pradžios iki 2014-03-13. Šalims nustojus gyventi kartu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečiam sūnui D. N. priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nustatymo bei išlaikymo įsiskolinimo buvimo, taip pat dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 1100 Lt (4, 68 b. l.). Vertindamas vaiko poreikių suvestinėje nurodytas sumas, teismas sutinka su atsakovo bei jo atstovės argumentu, jog poreikių lentelėje nurodytos sumos yra išdidintos. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių vaiko poreikiams tenkinti reikalingas sumas, byloje taip pat nėra pateikta duomenų apie nepilnamečio D. N. specialiuosius poreikius, sveikatos surikimus, todėl teismas sprendžia, jog vaiko poreikių lentelėje nurodyta per mėnesį skirtina 250 Lt suma vaistams, vitaminams, maisto papildams, higienos prekėms yra nepagrįsta. Ieškovė teismo posėdyje, apie kurį jai žinoma (72 b. l.), nedalyvavo, jokių paaiškinimų dėl vaiko poreikių suvestinėje nurodytų sumų nepateikė, teismo posėdyje dalyvavusi ieškovės atstovė nieko negalėjo paaiškinti dėl vaiko poreikių suvestinėje nurodytų sumų dydžio. Ieškovė vaiko poreikių suvestinėje nurodė, kad mokesčiams už butą vaikui tenkanti ½ dalis sudaro 300 Lt. Rašytiniais bylos dokumentais (58-60 b. l.), atsakovo paaiškinimais, kurių ieškovė nenuginčijo, nustatyta, kad ieškovė ir šalių nepilnametis vaikas gyvena nuomojamame bute kartu su ieškovės motina bei ieškovės nepilnamečiu broliu ir seserimi. Taigi ieškovės motina taip pat turi prisidėti prie gyvenamojo būsto nuomos ir komunalinių mokesčių. Todėl gyvenamojo būsto nuomos ir komunaliniai mokesčiai turi būti dalinami iš visų nuomojamame bute gyvenančių asmenų skaičiaus ir šiuo atveju nepilnamečiam vaikui turi tekti ne ½, o 1/5 dalis minėtų mokesčių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, manytina, jog vaiko poreikių lentelėje nurodyta per mėnesį šalių nepilnamečiam vaikui tenkanti 300 Lt dydžio suma, skirta mokesčiams už butą, mažintina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei neįrodžius visų nurodytų sūnaus poreikių būtinybės bei patiriamų išlaidų jiems tenkinti, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis mažintinas. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (1 metai ir 7 mėnesiai), į tėvų finansines galimybes, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti specialūs vaiko poreikiai, o taip pat į tai, kad mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, teismas sprendžia, kad 700 Lt per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti. Teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovas nurodė, jog, gyvendamos kartu šalys vaiko poreikiams per mėnesį skirdavo 600 Lt, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, jog, vaikui augant, didėja ir jo poreikiai, darytina išvada, jog kūdikio ir mažamečio vaiko poreikiai negali būti tapatinami. Pažymėtina, jog išlaikymu turi būti siekiama užtikrinti vaiko, kaip harmoningos asmenybės, auginimą ir ugdymą, o ne gauti kiek galima didesnę naudą iš išlaikymą turinčio teikti asmens.

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas 2014 metais sudaro apie 515,14 Lt darbo užmokestis (81 b. l.), ieškovė bylos duomenimis laukiasi kūdikio (9 b. l.), bylos duomenimis ieškovei laikotarpiu nuo 2014-07-10 iki 2014-09-08 išmokėta 1462,56 Lt ligos pašalpa (82 b. l.), savo vardu ieškovė neturi nekilnojamojo turto (8, 10 b. l.), su mažamečiu šalių sūnumi gyvena nuomojamame bute (59 b. l.).

Atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių nuosavybės teise įgijęs neturi (36, 37 b. l.). Atsakovo darbines pajamas 2014 metais sudaro vidutiniškai 216,56 Lt darbo užmokestis (33-34, 83, 84, 85, 86), D. N. mokama 520 Lt globos (rūpybos) išmoka (35 b.l.). Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, taip pat apie atsakovo specialiuosius poreikius, galinčius įtakoti atsakovo darbingumo lygio sumažėjimą. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas mokėsi, siekė įgyti profesiją, mokslus turėjo baigti 2014-06-30 (30 b. l.), todėl darytina išvada, kad atsakovas turi visas galimybes dirbti, susirasti geriau apmokamą darbą ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiam sūnui reikiamo dydžio išlaikymą.

Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauni, darbingi, neturintys specialiųjų poreikių, gaunantys pajamas, ir yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio sūnaus poreikius, be to, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra panaši (neturi nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto, gauna panašias pajamas), spręstina, kad abu prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui D. N., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-05-23) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Likusioje dalyje dėl išlaikymo priteisimo ieškinys atmestinas. Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlasymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė R. V.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuo ieškinio teismui padavimo dienos atsakovas yra pervedęs ieškovei pinigines sumas, skirtas sūnaus išlaikymui (77, 78 b. l.), todėl vykdymo proceso metu atsakovo suteiktas išlaikymas nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2014-05-23) turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t.y. priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina tuo laikotarpiu sumokėto išlaikymo suma - 800 Lt.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Ieškinyje prašoma priteisti 7000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini). Šį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, jog atsakovas neremia ir niekuo kitu neprisideda prie šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo nuo pat jo gimimo. Atsakovas bei jo atstovė neigia išlaikymo įsiskolinimo buvimą nurodydami, jog atsakovas su ieškove nuo pat vaiko gimimo iki 2014-03-13 kartu gyveno nuomojamame bute, 2013-03-15 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su nuomotoja S. S. buvo sudaryta 2 metų laikotarpiui D. N. vardu (25-28 b. l.), tuo metu tiek atsakovas, tiek ieškovė dirbo ir gavo pajamas, todėl teismas sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2012 metų pradžios šalys vedė bendrą ūkį ir kartu rūpinosi (duomenys neskelbtini) gimusiu vaiku bei jo išlaikymu. Nutraukus bendrą gyvenimą, atsakovas išlaikymą vaikui taip pat skyrė – 2014 metų balandžio – liepos mėnesiais į ieškovės piniginių lėšų sąskaitą pervesdamas sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį po 200 Lt (75-78 b. l.). Ieškinyje ieškovė neneigė, jog šalys gyveno kartu, tačiau nurodė, jog atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, taigi, byloje kilo ginčas, ar atsakovas, gyvendamas kartu su ieškove ir vesdamas su ja bendrą ūkį, teikė materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui.

Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010). Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, taip pat iš dalies jo nurodytas aplinkybes patvirtino ir ieškovės atstovė bei teismo posėdyje apklausta liudytoja D. M., šalys kartu gyventi pradėjo 2012 metų pradžioje, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus, taigi, gyveno šeimyninį vyro ir moters gyvenimą. Nors atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad bendro su ieškove gyvenimo laikotarpiu nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. kovo mėnesio teikė sūnui pakankamą išlaikymą, tačiau pagal CK 3.194 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą reglamentavimą nėra įstatyminio pagrindo konstatuoti atsakovo prievolės išlaikyti sūnų nevykdymo ir priteisti iš jo įsiskolinimą už šį laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos). Remiantis CK 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3.200 straipsniu, išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas tik konstatavus pareigos teikti išlaikymą nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovas ieškovės nurodyto įsiskolinimo laikotarpio dalį (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014-03-13) gyveno kartu su ieškove ir šalių nepilnamečiu sūnumi, vedė bendrą ūkį, darytina išvada, kad atsakovas šiuo laikotarpiu vykdė savo pareigą, skirdamas lėšų poreikiams, susijusiems ir su vaiko išlaikymu, tenkinimui. Be to, vaiko tėvams gyvenant kartu ir nesant ginčui, neturi būti sudaromi specialūs susitarimai dėl kiekvieno iš jų konkrečios lėšų dalies skyrimo vaiko išlaikymui. Byloje nėra jokių duomenų, kad, ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, tarp šalių būtų vykę konfliktai dėl išlaikymo neteikimo ar teikto išlaikymo dydžio, todėl atsakovui nebuvo jokio būtinumo ginčo laikotarpiu rinkti įrodymus apie teiktą išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės nurodytas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis mažintinas ir skaičiuotinas nuo šalių bendro gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2014-03-13 iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2014-05-23).

Teismas nustatė, jog vaiko poreikiai bylos nagrinėjimo metu sudaro apie 700 Lt sumą, kurią abi tėvai kartu yra pajėgūs teikti. Vertinant šalių turtinę padėtį įsiskolinimo laikotarpiu pažymėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog materialinė šalių padėtis būtų kitokia, nei aukščiau nurodyta, taigi, įsiskolinimo laikotarpiu ( nuo 2014-03-13 iki 2014-05-23) atsakovo mokėtina išlaikymo suma sudaro tą pačią teismo nustatytą 350 Lt per mėnesį sumą.

Nors ieškovė nurodė, jog atsakovas iki pat ieškinio patiekimo nėra teikęs vaikui jokio išlaikymo, tačiau byloje esantys įrodymai, su kuriais teismo posėdžio metu sutiko ieškovės atstovė, patvirtina, jog atsakovas 2014 m. balandžio, gegužės mėnesiais (ieškinys teisme gautas 2014-05-23) yra pervedęs į ieškovės sąskaitą 400 Lt sumą, skirtą sūnaus išlaikymui (75, 76 b. l.), todėl ši suma išskaičiuotina iš priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už 2 mėnesius ir 9 dienas (nuo 2014-03-13 iki 2014-05-23), skaičiuojant po 350 Lt kas mėnesį, iš šios sumos išskaičiavus 400 Lt suteiktą išlaikymą, kas iš viso sudaro 401,61 Lt sumą ((350 Lt x 2 mėn.) + (350 Lt/31 d.) x 9 d.)) – 400 Lt) – CK 3.200 straipsnis.

Išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina R. V. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas atsiliepimu į ieškinį (22-24 b. l.) ir teismo posėdžio metu sutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, be to, kaip nurodyta Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos (58 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio D. N. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina R. V. (ieškove).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Nustačius šalių nepilnamečio vaiko D. N. gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas atsakovo bendravimo ir dalyvavimo sūnaus auklėjime klausimas.

Ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka (kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadieniais atsakovas pasiims sūnų D. pas save į namus ir parveš atgal sūnų pas motiną sekmadienio vakare, šventines dienas sūnus D. tėvų susitarimu vienais metais švęs su motina, kitais metais su tėvu, atsakovas be jokių apribojimų dalyvaus sūnaus D. auklėjime bei ugdyme), teismo vertinimu yra nekonkreti, todėl, atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad klausimais, susijusiais su atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimu, tarp šalių trūksta geranoriškumo (atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė su juo nebendrauja, su ja sudėtinga susisiekti ryšio priemonėmis), atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka keistina.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Kaip minėta, ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį pasiimdamas sūnų pas save į namus šeštadienį ir parveždamas atgal sūnų pas motiną sekmadienio vakare, šventines dienas sūnus D. tėvų susitarimu vienais metais švenčia su motina, kitais metais su tėvu, ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas be jokių apribojimų dalyvauja sūnaus D. auklėjime bei ugdyme. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (22-24 b. l.) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog norėtų su sūnumi bendrauti kiekvieną mėnesio savaitgalį paimant vaiką iš ieškovės penktadienį 18 val. ir grąžinant sekmadienį 18 val., taip pat prašė įpareigoti ieškovę, kad ji telefonu, kurio numeris ieškovei yra žinomas, informuotų atsakovą apie vaiko sveikatą, atsakovo atstovė palaikė atsakovo prašymą dėl intensyvesnės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismo posėdyje dalyvavusi išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog turėtų būti nustatyta konkretesnė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kadangi akivaizdu, jog tarp šalių nėra geranoriško sutarimo, todėl mažai tikėtina, jog ateityje šalys visus klausimus dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant spręs be ginčų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytą aplinkybę, jog skyrius neturi duomenų, kad mažamečio D. N. bendravimas su tėvu kenkia jo interesams, teismas sprendžia, kad turėtų būti užtikrintas maksimalus, kiek tai įmanoma, sūnaus ir tėvo bendravimas, todėl ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka keistina. Nustatant atsakovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką taip pat atkreiptinas dėmesys į vaiko amžių, į aplinkybę, jog vaikas nelanko ugdymo įstaigos. Nustatytina tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka:

atsakovas D. N. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. N., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;porinių metų švenčių, kurias sudaro viena diena (N.Metai, Vasario 16-oji ir kt.), atsakovas D. N. bendrauja su sūnumi D. N., gim. (duomenys neskelbtini), šventės dieną paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą 18 val.;porinių metų švenčių, kurias sudaro dvi iš eilės einančios dienos (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos), atsakovas D. N. bendrauja su sūnumi D. N., gim. (duomenys neskelbtini), antrąją švenčių dieną paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą 18 val.;neporinių metų švenčių, kurias sudaro dvi iš eilės einančios dienos (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos), atsakovas D. N. bendrauja su sūnumi D. N., gim. (duomenys neskelbtini), pirmąją švenčių dieną paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą 18 val.; apie būsimą nepilnamečio vaiko D. N., gim. (duomenys neskelbtini), paėmimą iš jo gyvenamosios vietos atsakovas D. N. telefonu ar kita ryšio priemone informuoja ieškovę R. V. prieš 3 (tris) kalendorines dienas; ne rečiau kaip kartą į mėnesį R. V. privalo telefonu ar kita ryšio priemone informuoti D. N. apie nepilnamečio vaiko D. N., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos būklę (arba nedelsiant vaikui susirgus), jo ugdymo pasiekimus; R. V. privalo nurodyti D. N. savo telefono abonento numerį ir nedelsiant informuoti D. N. apie nepilnamečio vaiko D. N., gim. (duomenys neskelbtini), pasikeitusią gyvenamąją vietą ar pasikeitusį R. V. telefono abonento numerį.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.).

Byloje esantis 2014-04-29 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo patvirtina, kad ieškovė R. V. visiškai atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, 12 b. l.). Byloje esanti 2014-09-30 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei R. V. valstybė patyrė 400 Lt išlaidų (73 b. l.). Byloje esantis 2014-06-10 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo patvirtina, kad atsakovas D. N. 50 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, 44-45 b. l.). Byloje esanti 2014-09-10 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovui D. N. valstybė patyrė 640 Lt išlaidų (66 b. l.).

Byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą patenkintas iš dalies – ieškovės prašyta 7000 Lt, teismo priteista 401,61 Lt, t.y. patenkinta 6 proc. atitinkamo ieškinio reikalavimo. Reikalavimas prisiteisti išlaikymą periodiniais mokėjimais patenkintas 70 proc. Reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai, o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo patenkintas iš dalies – 50 proc., todėl pripažintina, kad patenkinta 57 proc. viso ieškinio. Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 114 Lt (400 Lt x 57 proc. : 50 proc.) teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista. Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą bei jo įsiskolinimą sudaro 138 Lt ((350 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) + (401,61 Lt x 3 proc.)). Už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo mokėtinas žyminis mokestis yra 288 Lt. Kadangi atsakovas yra 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (44-45 b. l.), iš atsakovo valstybės naudai iš viso priteistinas 213 Lt (138 Lt + 144 Lt + 144 Lt=426 Lt : 2) žyminis mokestis.

Teismas šioje byloje patyrė 24 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o iš atsakovo, kuris nuo minėtų bylinėjimo išlaidų priteisimo yra atleistas 50 proc., ieškinį patenkinus iš dalies, priteistina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 293 str. 5 p., 392 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 350 Lt (trys šimtai penkiasdešimt litų) (nuo 2015-01-01 – po 101,37 Eur (vienas šimtas vienas euras 37 euro centai)) per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-05-23) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 401,61 Lt (keturi šimtai vienas litas 61 ct) išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą.

Nepilnamečio D. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti nepilnamečio D. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

atsakovas D. N. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. N., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;porinių metų švenčių, kurias sudaro viena diena (N.Metai, Vasario 16-oji ir kt.), atsakovas D. N. bendrauja su sūnumi D. N., gim. (duomenys neskelbtini), šventės dieną paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą 18 val.;porinių metų švenčių, kurias sudaro dvi iš eilės einančios dienos (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos), atsakovas D. N. bendrauja su sūnumi D. N., gim. (duomenys neskelbtini), antrąją švenčių dieną paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą 18 val.;neporinių metų švenčių, kurias sudaro dvi iš eilės einančios dienos (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos), atsakovas D. N. bendrauja su sūnumi D. N., gim. (duomenys neskelbtini), pirmąją švenčių dieną paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą 18 val.; apie būsimą nepilnamečio vaiko D. N., gim. (duomenys neskelbtini), paėmimą iš jo gyvenamosios vietos atsakovas D. N. informuoja ieškovę R. V. prieš 3 (tris) kalendorines dienas telefonu ar kita ryšio priemone; ne rečiau kaip kartą į mėnesį R. V. privalo telefonu ar kita ryšio priemone informuoti D. N. apie nepilnamečio vaiko D. N., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos būklę (arba nedelsiant vaikui susirgus), jo ugdymo pasiekimus; R. V. privalo nurodyti D. N. savo telefono abonento numerį ir nedelsiant informuoti D. N. apie nepilnamečio vaiko D. N., gim. (duomenys neskelbtini), pasikeitusią gyvenamąją vietą ar pasikeitusį R. V. telefono abonento numerį.

Priteisti iš D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 114 Lt (vieną šimtą keturiolika litų) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 213 Lt (du šimtus trylika litų) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Šeškuvienė