Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1992-12-19, Šakių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini).

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2014 m. gegužės 25 d. apie 20.45 val. aikštelėje prie T.Masiulio g. 16e, Kaune, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. A. ir D. R. nustačius jo galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 124(1) str. 7 d., 123 str. 1 d., požymius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame automobilyje „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie T.Masiulio g. 16e, Kaune, minėtiems patruliams davė 150 Lt kyšį, siekdamas neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad jie jo nebaustų ir atitinkamai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nepatrauktų jo administracinėn atsakomybėn.

J. P. teisme visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir apklausiamas parodė, kad viskas buvo 2014-05-25, 20 val. 45 min. Buvo sustabdytas T. Masiulio g., iš „Maximos“ aikštelės išvažinėjant. Pareigūnai privažiavo su automobiliu iš paskos, švyturėlius įsijungė ir sustabdė. Buvo du pareigūnai. Sustabdžius priėjo vienas pareigūnas, pasakė pateikti dokumentus. Pateikė laikiną pažymėjimą, paso neturėjo. Pareigūnas pasakė, kad pateiktų paties automobilio dokumentus, bet jis pasakė, kad juos paliko namie. Pareigūnas liepė eiti į jų automobilį. Prieš kviečiant į automobilį, pareigūnas pasakė, kad pažeidimai padaryti. Automobilis buvo policijos, su policijos ženklais. Vienas pareigūnas mašinoje buvo, o kitas, kuris jį atsivedė, irgi atsisėdo į mašiną. Pareigūnai pasakė nusižengimus, t. y., kad neturėjo prie savęs teisių, be mašinos dokumentų ir buvo išgėręs. Liepė papūsti, jis papūtė, t. y. patikrino neblaivumą. Buvo neblaivus, jam nustatė 3,05 neblaivumo. Pareigūnai pasakė, kad kvies tralą, kad mašiną išvežtų ir pasakė, kad bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tai pasakę pradėjo rašyti protokolą. Protokolą rašė tas pareigūnas, kuris pakvietė į automobilį, jis sėdėjo už vairo. Jis pareigūnų pasiprašė, kad išleistų iš automobilio, kai jau pradėję rašyti protokolą. Paklausė, ar aš gali trumpam išlipti, nueiti iki mašinos, pareigūnai pasakė, kad gali, bet kad niekur nedingtų. Nuėjo iki savo mašinos ir ten užtruko gal apie 2 min., pasiėmė 150 Lt ir grįžo pas pareigūnus. Pasakė pareigūnams, kad gal draugiškai viską išspręstų, be didelių nuostolių, bet jie nesileido į kalbas, o jis vis tiek siūlė ir po porankiu padėjo pareigūnams tuos pinigėlius. Kai pasiūlė pareigūnams draugiškai susitarti, jie nesutiko, pasakė, kad taip negalima. Buvo 50 Lt ir 100 Lt banknotai. Tuos pinigus padėjo po porankiu, kad akivaizdžiai nesimatytų. Pareigūnai informavo kitus, kad duodami pinigai ir atvyko dar du ekipažai ir jie pasiėmė tuos pinigus. Bandė siūlyti susitarti praktiškai visą laiką, kol protokolą rašė, įkalbinėjo pareigūnus. Kai surašė protokolą, davė jam pasirašyti tą protokolą, tuo metu pinigai jau buvo padėti. Dar kai nebuvo baigę rašyti protokolo, pasakė, kad iškvietė kitą ekipažą. Atvažiavus ekipažui, jį pasodino į mašinos galą ir jis negirdėjo, ką jie ten šnekėjo. Jei įvykio metu būtų buvęs blaivus, nebūtų bandęs susitarti su pareigūnais. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Buvo išgėręs. Iš karto išgėrus sėdo prie vairo, nes norėjo greičiau namo grįžti, tiesiog buvo prie marių, atsigėrė šampano, alaus. Baudą būtų kaip apmokėti, nes turi gerą tėtį ir brolius.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais sekančiais įrodymais.

Liudytojas A. A. parodė, kad apie 21 val. viskas buvo, gegužės 25 d., naktį dirbo Petrašiūnuose. Iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Masiulio g., „Maximos“ aikštelėje, galimai neblaivus vairuotojas gali važiuoti su automobiliu. Buvo beveik vietoje, praktiškai už 1 min. atvažiavo. Įvažiuojant į aikštelę, pamatė, kad išvažinėja pagal požymius raudonas automobilis Peugeot, jį iš karto susistabdė. Prie vairuotojo priėjo kolega D. ir atsivedė vairuotoją, nustatyti girtumui, nes pamatė, kad yra neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Davė papūsti į alkotesterį, berods, 3,05 promiles įpūtė. Su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, teigė, kad buvo pavogtas su dokumentais. Automobilio registracijos dokumento neturėjo, buvo palikęs namie. Pateikė tik techninės apžiūros taloną ir civilinės atsakomybės draudimą. Pradėjo rašyti protokolą, rašė kolega, o pilietis sakė „gal susitariame, gal nereikia, kažkaip išvengiame to rašymo, kad būtų visiems gerai, susitariame“. Jie jam sakė „netrukdyk, už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už bandymą papirkti policijos pareigūną“. Jis vis tiek primygtinai reikalavo, kad jis nueis iki bankomato, turi pinigų, nusiims, atneš pinigų, bus visiems gerai. Jį tada įspėjo dar kartą ir dar kartą, bet jis nereagavo. Pasakė, kad nueitų į savo automobilį, pasėdėtų, nes jis buvo su drauge. Pasakė, kad ten pabūtų, kol surašys, pakvies pasirašyti. Jis tai nueidavo iki automobilio, parūkydavo, po to vėl ateidavo, vėl sakydavo, kad gal susitariame. Po to jis atėjo ir padėjo tarp sėdynių, prie rankinio stabdžio svirties pinigus ir sako „padėjau, nerašykite“. Pasakė tada jam, kad pasiimtų pinigus, nes buvo įspėtas daug kartų. Bet jis pasakė, kad ne, kad surizikuos. Paliko 150 Lt. Dėl to iškvietė operatyvinę grupę, ekspertus ir išėmė tuos pinigus.

Liudytojas D. R. parodė, kad vakar dirbo, gegužės 25 d. ir prieš 21 val. gavo iš VPK budėtojo pranešimą, kad Masiulio 16E, PC „Maxima“ aikštelėje gali važiuoti neblaivus vairuotojas, perdavė valstybinius numerius. Buvo vietoje, prie Masiulio – Kalantos žiedo, nuvažiavo ten greitai ir pastebėjo tą automobilį, kuris buvo perduotas ir važiavo ta aikštele. Privažiavo, sustabdė, jis priėjo. Iš karto iš salono sklido alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli, matėsi iš judesių, kad jis neblaivus. Paprašė pateikti dokumentus. Pateikė civilinės atsakomybės draudimą, techninės apžiūros dokumentą. Sakė, kad jo teisės yra pavogtos, tai kažkokį lapą pateikė su jo atšviesta nuotrauka ir asmens kodas buvo. Sakė, kad automobilio registracijos dokumentą jis palikęs namuose. Pateikė tik pirkimo-pardavimo sutartis ir pasakė, kad mašina išregistruota, pirkęs ir neprisiregistravęs. Prieš tai vairuotojas iš karto pradėjo sakyti, kad susitariame, kad palieka automobilį, nuvažiuos iki bankomato, atveš pinigų. Pasakė, kad negalima, bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu siūlys. Pasakė jam taip pat, kad numatyta administracinė atsakomybė ir byla bus nagrinėjama teisme, ten paskirs baudą. Viską jam aiškino, bet jis vis tiek tą patį ir tą patį kartojo, kad susitariame. Jam buvo nustatytas 21.01 val. 3,05 promilės, sunkus girtumo laipsnis. Tada vėl jis pastoviai kartojo, kad susitariame, jis buvo perspėtas, kad negalima. Pasakė, kad nueis iki mašinos, nuėjo, atėjo ir tarp priekinių tarnybinio automobilio sėdynių prie rankinio stabdžio rankenos padėjo 150 Lt: 100 Lt ir 50 Lt kupiūromis. Pasakė jam, kad pasiimtų, bet jis pasakė, kad neims, kad jis žino, kaip čia yra, tegul čia lieka. Tada jie informavo VPK budėtoją, kad iškviestų oper. grupę, nes yra papirkimas. Tada kompiuteriu nustatė, kad automobilis yra nepriregistruotas, kad jis vairuotojo pažymėjimą turi. Viską atspausdino, išėmė išrašą iš centrinės duomenų bazės, asmenybė buvo nustatyta, administraciniai teisės pažeidimai jo nustatyti ir surašė protokolą. Atvyko oper. grupė, viską užfiksavo ir jis buvo pristatytas į komisariatą, surašyti tarnybiniai pranešimai, užbaigta medžiaga. Su pažeidimais jis sutiko, prisipažino, kad jis gėrė alkoholio, ant protokolo, ant nušalinimo, kad nevairuos, kol išsiblaivys, ant asmens blaivumo testo, į knygą pasirašė.

Asmens testo alkoholiui protokole Nr. 1345 užfiksuota, kad 2014-05-25 21.01 val. J. P. nustatytas 3,05 promilių girtumas (b.l. 52).

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 20P-12746705-14 nurodyta, kad 2014-05-25 21.01 val. J. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, buvo nustatytas sunkus girtumo laipnsis, nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonė buvo nepriregistruota nustatyta tvarka. Tuo įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., 124(1) str. 7 d., 123 str. 1 d. (b.l. 6).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 227 str. 2 d. būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. P. už tai, kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam dėl nustatytų jo padarytų administracinės teisės pažeidimų policijos pareigūnai nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo pasiūlė policijos pareigūnams susitarti, kad jis už tai, kad tai nebūtų daroma, duos jiems pinigų bei atnešęs juos iš savo automobilio pareigūnams davė 150 litų padėdamas juos policijos tarnybiniame automobilyje tarp priekinių sėdynių. Kaip nustatyta, pats kaltinamasis tiesiogiai žodžiu nurodė pareigūnams, kad pinigus padėjo ir duoda už tai, kad protokolas nebūtų rašomas ir jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tai jis padarė jau būdamas pareigūnų įspėtas, kad tokia jo veika yra neteisėta ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir nesurašytų jam administracinės teisės pažeidimo protokolo. Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia tiesiogiai žodžiu pasiūlė ir davė 150 litų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas J. P. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

J. P. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

J. P. padarė vieną nusikalstamą veiką (apysunkį tyrinį nusikaltimą), jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau neteistas. Todėl teismas sprendžia, kad J. P. nėra linkęs sistemingai nusikalsti, dėl ko yra įstatyme nustatytas pagrindas paskirti jam kaip pirmą kartą už apysunkį tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, kuri yra numatyta BK 227 str. 2 d. sankcijoje ir yra švelniausia savo rūšimi iš ten numatytų bausmės rūšių.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną J. P. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra nedirbantis, nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia iš BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas minimaliam.

J. P. už jo padarytą nusikaltimą paskyrus bausmę baudą, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką).

Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (150 litų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys).

Byloje 2014-05-26 dieną byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1797 (b.l. 45), kurioje nurodyta, kad 2014-05-26 šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Rasa Kalkauskienė teikia antrinę teisinę pagalbą įtariamajam J. P. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014-05-26 dienos sudaro 100 litų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto J. P. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniojo teismo praktikoje (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-252-478-2014, Nr. 1A-336-319-2014).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-303 str., 304- 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę 9 MGL dydžio (1170 litų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę 6 MGL dydžio (780 litų) baudą.

Į bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 25 d. iki 2014 m. gegužės 26 d., kai jis buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis pagal šį nuosprendį yra 4 MGL (520 litų) bauda.

Išaiškinti J. P., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamai veikai padaryti panaudotą priemonę – J. P. priklausančius pinigus (150), laikomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.