Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

C. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 34 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 65 parų arešto bausmė;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 181 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

C. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent: jis, 2025 m. liepos 21 d., apie 13.29 val., būdamas UAB „Kosmelita“ priklausančioje parduotuvėje „Holland&Barrett“, esančioje prekybos centre „CUP“, adresu Upės g. 9, Vilniuje, užėjo už parduotuvės prekybos salėje esančio prekystalio, ant kurio stovėjo kasos aparatas, ir kasos aparato stalčiuje buvusiu raktu jį atrakino, iš kasos aparato stalčiaus paėmė 100 Eur grynais bei pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Kosmelita“ priklausantį turtą – 100 Eur. Šiais savo veiksmais C. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis C. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad jis buvo toje parduotuvėje, suprato, kad daro vagystę, tai padarė raginamas kitų asmenų, jie jam sakė, kad jei jis to nepadarys, tai jis bus „ne vyras“. Supranta, kad tai nepateisina jo veiksmų, dabar taip nebepasielgtų. Šiuo metu su ta kompanija nebebendrauja, stengiasi būti vienas. Tie asmenys jam paaiškino, kaip viską daryti, kad reikia dureles patraukti už tokio daikto ir kasos aparatas pats atsidaro, tai jis (C. S.) ištraukė pinigus ir išėjo. Parduotuvės darbuotojos tuo metu nebuvo, ji buvo kitur. To, kad jį filmuoja kameros, nematė. Jis paėmė vieną 100 eurų kupiūrą, ar buvo daugiau pinigų kasos aparate, neatsimena. Tie asmenys jam sakė, kad jis paimtų daugiau, jei bus daugiau, nežino, kodėl paėmė tik 100 eurų, gal išsigando. Jei ir būtų buvę daugiau pinigų kasos aparate, daugiau jis nebūtų ėmęs. Pinigus perdavė tiems asmenims ir jie pasidalino, pats naudos iš to negavo. Pinigus jis paėmė tam, kad tie vaikinai jo neskriaustų, nežemintų, nemuštų, jis neturėjo draugų ir bandė jų rasti. Jis negali nurodyti, kas buvo tie asmenys, kurie jam tai sakė padaryti, nes pergyvena dėl savo šeimos, gali turėti didelių nemalonumų, kadangi tie žmonės yra labai baisūs. Savo elgesį vertina blogai, jam labai gėda. Kitą dieną jis pats atėjo į prekybos centrą „CUP“, užėjo į tą parduotuvę, nežino, kokiu tikslu tai darė, šiaip atėjo, tada prie jo atėjo apsauginis ir jį sulaikė. Pinigus jis grąžino tą dieną, kai jį sulaikė, atėjo su mama ir ši padavė pinigus. Jis nemato iš kairės pusės, jam buvo (duomenys neskelbtini), atlikti tyrimai, gali būti, kad iš naujo atsistatė. Kai kada jis supranta, ką daro, bet būna, kad ir nesupranta, gyvena su mama, kasdien geria vaistus, dar juos leidžia. Ateityje jis planuoja išvažiuoti į užsienį, nes ten yra darbo, jei jam parodytų ką daryti, tai jis padarytų.

Kadangi kaltinamasis C. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiem proceso dalyviams pareiškus, kad yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

UAB „Kosmelita“ 2025 m. liepos 21 d. pareiškime nurodyta, kad 2025 m. liepos 21 d. PC „CUP“ III aukšte esančioje parduotuvėje „Holland&Barrett“ per kameras buvo pastebėta įvykdyta vagystė, kuri įvyko 2025 m. liepos 21 d., 13.28 val. Iš parduotuvės kasos buvo pavogta 100 Eur. Asmuo, įvykdęs vagystę, buvo pastebėtas. Parduotuvė stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Kasa, iš kurios pavogti pinigai, yra matoma vaizdo įraše. Vagystės nuostolis – 100 Eur (b. l. 9-11).

Liudytoja A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra UAB „Kosmelita“ parduotuvės „Holland&Barrett“ (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 21 d., adresu Upės g. 9, Vilniuje, prekybos centro „CUP“ trečiame aukšte, parduotuvėje „Holland&Barrett“, apie 10.00 val. ji pradėjo savo pamainą, kuri vyko sklandžiai, jokių įtartinų asmenų nepastebėjo. Maždaug 19.30 val. ji pradėjo skaičiuoti kasos pinigus. Kasoje turėjo būti maždaug 602 eurai, tačiau kasoje buvo 502 eurai ir trūko lygiai 100 eurų. Nusprendė peržiūrėti vaizdo stebėjimo kameras ir stebėti, ar nesuklydo pati dienos eigoje klientams duodama grąžą. Apie 13.29 val. pastebėjo, kad ji konsultavo klientus kitame parduotuvės gale ir tuo metu šalia prekystalio vaikščiojo jai nepažįstamas, (duomenys neskelbtini) tautybės, galimai nepilnametis vaikinas, vilkintis baltos spalvos kelnes, juodos spalvos marškinėlius. Kelis kartus įsitikinęs, kad ji yra užsiėmusi, vaikinas užėjo už prekystalio. Kasos aparatas buvo užrakintas rakteliu, tačiau pats raktas paliktas spynoje. Minėtas vaikinas pasuko raktelį, atidarė kasos aparatą, greitai paėmė vieną 100 eurų kupiūrą ir pasišalino iš parduotuvės. Pastebėjusi vagystę, ji paskambino numeriu 112 (b. l. 22-24).

2025 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta parduotuvė „Holland&Barrett“, esanti PC „CUP“, adresu Upės g. 9, Vilnius. Parduotuvės patalpos stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 13-18).

2025 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti UAB „Kosmelita“ pateikti 2025 m. liepos 21 d. vaizdo įrašai. Juose užfiksuota, kaip 13:28:17 val., kairėje pusėje nuo kasos aparato, prie įėjimo į parduotuvės prekybos patalpą stovi asmuo, kuris turi tamsios spalvos trumpus plaukus, dėvi juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, baltos spalvos sportines kelnes ir avi juodos spalvos sportinius batus. Vaizdo įraše matoma, kaip asmuo apžiūri kasos aparatą ir apie 13:28:24 val. įeina į parduotuvės prekybos patalpą. Asmuo, įėjęs į parduotuvės prekybos patalpą, stebi parduotuvės pardavėją. Apie 13:28:35 val. asmuo, stebėdamas parduotuvės pardavėją, pradeda lėtai eiti prie kasos aparato. Apie 13:28:43 val. asmuo, priėjęs už stalo prie kasos aparato, ištiesia kairę ranką ir pradaro po kasos aparatu esančią spintelę. Pravėręs spintelę, atsitraukia nuo jos ir spintelės durelės užsidaro. Asmuo atsitraukia į dešinę nuo kasos aparato ir stebi parduotuvės pardavėją. Apie 13:29:05 val. asmuo vėl prieina prie kasos aparato ir, pasilenkęs link spintelės po kasos aparatu, kaire ranka atidaro kasos stalčių ir kažką paima iš stalčiaus. Apie 13:29:15 val. asmuo atsitraukia nuo kasos aparato ir matoma, kaip į kairę kelnių kišenę su kaire ranka jis kažką įsideda. Apie 13:29:19 val. asmuo išeina iš parduotuvės pardavimo patalpos (b. l. 39-43).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-io skyriaus tyrėjo E. P. 2025 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime dėl nustatyto įtariamojo asmens nurodyta, kad atvykus į Upės g. 9, PC „CUP“, juos pasitiko apsaugos darbuotojas A. P., kuris paaiškino, kad vakar, t. y. 2025 m. liepos 21 d., parduotuvėje (duomenys neskelbtini) tautybės asmuo pavogė iš kasos 100 eurų, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiandien prekybos centre vėl pastebėjo tą patį asmenį, todėl šį sulaikė. Nuėjus į apsaugos postą nustatyta, kad tai yra C. S.. Dėl padarytos vagystės asmuo sutiko ir pasakė, kad pinigus pavogė jis (b. l. 44).

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą. Saugykla teismų praktikoje laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.) ir apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011). Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2012).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad C. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis C. S., apklausiamas teisiamajame posėdyje, pripažino, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodė, kad įvykio dieną jis buvo kaltinime nurodytoje parduotuvėje, įvykdė vagystę raginamas kitų asmenų, tie asmenys jam paaiškino, kaip viską daryti, kad reikia dureles patraukti už tokio daikto ir kasos aparatas pats atsidaro, tai jis (C. S.) ištraukė pinigus ir išėjo. Parduotuvės darbuotojos tuo metu nebuvo, ji buvo kitur. To, kad jį filmuoja kameros, nematė. Jis paėmė vieną 100 eurų kupiūrą. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, UAB „Kosmelita“ pareiškimas, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. Remiantis šių įrodymų visuma nustatyta, kad C. S., 2025 m. liepos 21 d., apie 13.29 val., būdamas UAB „Kosmelita“ priklausančioje parduotuvėje „Holland&Barrett“, esančioje prekybos centre „CUP“, adresu Upės g. 9, Vilniuje, užėjo už parduotuvės prekybos salėje esančio prekystalio, ant kurio stovėjo kasos aparatas, ir kasos aparato stalčiuje buvusiu raktu jį atrakino, iš kasos aparato stalčiaus paėmė 100 Eur grynais bei pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Kosmelita“ priklausantį turtą – 100 Eur.

Kadangi kaltinamasis minėtą turtą pagrobė įsibraudamas į saugyklą – parduotuvės kasos aparato stalčių, tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaip vagystė įsibraunant į saugyklą, ir jo veiksmų kvalifikavimui neturi įtakos nedidelė pagrobto turto vartė.

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Kaltinamasis C. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas, savininkui buvo padaryta reali turtinė žala, tačiau šiai dienai ji yra atlyginta. Atsižvelgtina į tai, kad nors kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis pagrobė turtą įsibraudamas į saugyklą, tačiau paties pagrobto turto vertė (100 Eur) yra neviršijanti 3 MGL (150 Eur) dydžio, todėl, įprastos vagystės atveju, nesant vagystę kvalifikuojančio sudėties požymio, už tokios vertės turto vagystę kiltų ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, byloje yra pateikti duomenys, kad C. S. savo noru atlygino UAB „Kosmelita“ padarytą 100 Eur turtinę žalą, todėl tai irgi pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį C. S. – jis yra jauno amžiaus, nedirbantis ir šiuo metu neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 77-78), teistas 5 kartus, daugiausia už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 66-71), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 72-76).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo terminą nustatant didesnį už BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį, bet mažesnį už jos maksimumą). Nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam už minėtos nusikalstamos veikos padarymą skirti griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, teismas, įvertinęs šios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą, o būtent smulkią pagrobto turto vertę bei tai, kad minėtas turtas savininkui buvo grąžintas kaltinamajam savanoriškai atlyginus žalą, taip pat tai, kad nustatytos dvi kaltinamojo C. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslams įgyvendinti bus pakankama arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga šiai kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybei. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, C. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 181 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, jam paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Minėtas nuosprendis šiuo metu yra įsiteisėjęs, todėl juo paskirta bausmė turi būti subendrinta su šiuo nuosprendžiu C. S. paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką C. S. padarė 2025 m. liepos 21 d., t. y. po 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo atveju bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausme, prie didesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir C. S. paskirtina subendrinta 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad, teismo turimais duomenimis, šio nuosprendžio paskelbimo dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės C. S. atlikti dar nepradėjo (iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad patvarkymas dėl C. S. suėmimo vykdant minėtą nuosprendį išsiųstas 2025 m. gruodžio 18 d., tačiau nei LITEKO, nei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre šiuo metu nėra duomenų, kad kaltinamasis C. S. jau būtų sulaikytas vykdant minėtą nuosprendį), į subendrintą bausmę nurodytina įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius – C. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 19 d. 18.40 val. iki 2022 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d.

BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai C. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad iki pastarosios nusikalstamos veikos padarymo C. S. jau buvo teistas 5 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, jo atžvilgiu ankstesniais nuosprendžiais buvo taikytos švelnesnės bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad šios priemonės teigiamos įtakos C. S. elgesiui neturėjo, kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, po minėtų ankstesnių nuosprendžių priėmimo pakartotinai nusikalto, padarydamas šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką. Tai rodo, kad C. S. nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, priešingai, jis sąmoningai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, būdamas laisvėje savo elgesio nekeičia ir nekontroliuoja, todėl, teismo vertinimu, tik realiai suvaržius kaltinamojo laisvę pavyks pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į išdėstytą, bausmės vykdymo atidėjimas jo atžvilgiu netaikytinas.

BK 76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.

Teismas turi diskreciją (teismas gali, bet neprivalo) sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį atleisti nuo bausmės įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos gydymo galimybes bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar liga suderinama su bausmės atlikimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224-1073/2021, 2K-40-788/2023, 2K-221-976/2023). Be kita ko, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158/2005, 2K-438/2008, 2K-497/2012, 2K-524/2013, 2K-123-697/2015, 2K-7-70-895/2018, 2K-175-942/2021, 2K-221-976/2023).???

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo C. S. gynėjas O. Šibkovas, prašydamas kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nurodė, kad galimai pagal BK 76 straipsnį kaltinamasis C. S. iš viso negali atlikti bausmės. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl BK 76 straipsnio taikymo buvo įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, kuriuo C. S. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė ir BK 76 straipsnis nebuvo taikytas. Minėtame nuosprendyje, be kita ko, buvo nurodyta, kad C. S. dėl diagnozuotų ligų 2022 m. gegužės 4 d. nustatytas (duomenys neskelbtini). nedarbingumas, nustatytas (duomenys neskelbtini) specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2022 m. balandžio 15 d., tačiau atsižvelgiant į teismų praktiką bei į tai, kad nurodytos ligos egzistavo nusikalstamų veikų darymo metu ir tai nesutrukdė kaltinamajam tokias veikas padaryti, C. S. ligos nebuvo pripažintos pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad teismui nėra pateikti jokie nauji medicininiai duomenys, kurie suteiktų pagrindą manyti, jog C. S. sveikatos būklė reikšmingai pasikeitė nuo minėtame ankstesniame nuosprendyje konstatuotų aplinkybių, tokių duomenų teismui nepateikė nei kaltinamasis, nei jo gynėjas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo šioje proceso stadijoje taikyti BK 76 straipsnio 1 dalį ir kaltinamąjį C. S. atleisti nuo bausmės.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors tokių duomenų šiuo metu teismas neturi, jei vėliau paaiškėtų, kad C. S. po nuosprendžio priėmimo susirgo sunkia nepagydoma liga arba jam sutriko psichiką, dėl ko jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, klausimas dėl jo atleidimo nuo tolesnio bausmės vykdymo gali būti sprendžiamas vykdymo procese vadovaujantis BK 76 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatomis.

Kaltinamajam C. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –panaikintina pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

UAB „Kosmelita“ byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 2025 m. liepos 21 d., apie 13.29 val., UAB „Kosmelita“ parduotuvėje, esančioje Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, iš kasos pavogtų pinigų vertė (b. l. 29).

Byloje pateikti duomenys, kad kaltinamasis C. S. atlygino UAB „Kosmelita“ prašomą atlyginti turtinę žalą – 2025 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Kosmelita“ pervesta 100 Eur, UAB „Kosmelita“ atstovė 2025 m. rugpjūčio 25 d. el. paštu patvirtino, kad minėtą mokėjimą gavo (b. l. 32). Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti duomenis patvirtina, jog UAB „Kosmelita“ civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti žala yra atlyginta, procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas su įrašytais vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

C. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, C. S. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu C. S. paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti C. S. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Į C. S. paskirtą subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius – C. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 19 d. 18.40 val. iki 2022 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d.

Kaltinamajam C. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Procesą dėl UAB „Kosmelita“ pareikšto civilinio ieškinio dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti, kadangi minėta žala yra atlyginta.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diską su įrašytais vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.