- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-345-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12839-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- UAB „Kelias“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danguolė Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-345-370/2013
2013 m. vasario 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Kelias“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15314-255/2012 pagal ieškovės bankrutavusios AB „Autuva“ ieškinį atsakovei UAB „Kelias“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-06 nutartimi priėmė ieškovės ieškinį dėl 107 623 Lt skolos, 22 323,03 Lt palūkanų ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-06 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino: nutarė areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, neviršijant 129 946,3 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitos esančių piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškove.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad byloje nagrinėjamu atveju nėra nei objektyvių, nei subjektyvių faktinių duomenų, sudarančių juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovės turimo turto vertė daugiau nei 185 kartus, o metinė apyvarta – 207 kartus viršija ieškinio sumą, atsakovė vykdo veiklą septyniuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, neturi įsiskolinimų „Sodrai“ ir Mokesčių inspekcijai, todėl motyvas, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, yra nepagrįstas. Atsakovės nesąžiningumas negali būti preziumuojamas. Areštavus atsakovės turtą ar sąskaitas sutrikdoma bendrovės veikla, sutrinka atsiskaitymas su kreditoriais, valstybės biudžetu, darbuotojais. Bendrovė patiria ir kitas neigiamas pasekmes: negali vykdyti sudarytų sandorių ir gauti pajamų, bankai reikalauja papildomos informacijos, ataskaitų apie bendrovės finansinę būklę, rengiamasi persvarstyti suteiktų paskolų sutarčių sąlygas, prekių ir paslaugų tiekėjai atsisako teikti prekes ir paslaugas be išankstinio apmokėjimo. Ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, ji skaičiuoja netesybas už ilgesnį, nei 6 mėn. laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, nes arešto mastas atitinka ieškiniu reikalaujamą sumą. Vykdydama nutartį antstolė aprašė ir areštavo atsakovei priklausantį pastatą-kavinę, todėl atsakovės veikla dėl arešto nėra niekaip ribojama, atsakovė nenurodė, jog ketina šį apstatą parduoti ar kitaip nuostolingu būdu yra suvaržytos jos teisės. Iš atsakovės pateikto balanso matyti, kad jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai beveik siekia pusę jos turto, o bendra mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma beveik tokio pat dydžio kaip turtas. Iš jų finansinės skolos kredito įstaigoms sudaro 14 mln. Lt, 2 mln. Lt – įsipareigojimai kredito įstaigoms ir lizingo bendrovėms, todėl darytina išvada, kad dalis balanse apskaityto turto priklauso ne atsakovei, o kredito įstaigoms ir lizingo bendrovėms, o atsakovė šį turtą naudoja finansinės nuomos ar kitomis panašiomis sąlygomis. Dalį atsakovės turto (apie 6 mln. Lt) sudaro ateityje gautinos sumos. Iš balanso taip pat matyti, kad einamaisiais finansiniais metais atsakovas patyrė 7,5 mln. Lt nuostolių, praėjusiais metais – 5,8 mln. Lt. nuostolių. Taigi nors atsakovė savo balanse apskaito didelės vertės turtą, nėra duomenų, kuri dalis turto nuosavybės teise priklauso atsakovei, atsakovė taip pat turi didelių finansinių įsipareigojimų, paskutiniaisiais veiklos metais atsakovė patyrė nuostolių. Be to, ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, ieškinys yra pareikštas jos kreditorių naudai, o atsakovė yra ieškovės akcininkė, t. y. susijusi su bankroto procesu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažnai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininkės finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Nagrinėjamu atveju byloje atsakovės turtinė padėtis pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma, ieškinio suma yra gana didelė, ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs pateiktus duomenis turėjo pakankamą pagrindą išvadai padaryti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nors pirmosios instancijos teismas nedetalizavo savo išvados pagrindu buvusių aplinkybių, tačiau negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad teismo išvada yra pagrįsta vien spėjimu – teismo išvadai pagrindą sudarė ieškovės išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai.
Apeliantės su atskiruoju skundu pateikti rašytinai įrodymai nepaneigė CPK 144 str. 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu nurodytų sąlygų egzistavimo. Iš apeliantės pateikto 2012-09-30 balanso matyti, kad jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro pusę ilgalaikio turto vertės, iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė paskutinius dvejus metus dirbo nuostolingai (b. l. 77–79).
Apeliantės argumentai dėl neproporcingo jos teisių suvaržymo, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įtakos jos veiklai, įmonės bei jos darbuotojų interesams ir pan., yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Taikyto arešto mastas atitinka ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.), teismas neuždraudė areštuoto turto valdyti ir juo naudotis. Be to, jei atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia veiklos sunkumų, ji gali prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, laikinąsias apsaugos priemones pakeisti, pateikti laidavimą ar garantiją, nurodyti konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jai neigiamų pasekmių, įkeisti turimą turtą ieškovės naudai arba, atsižvelgiant į apeliantės deklaruojamą aplinkybę, kad ieškinio suma jai yra nereikšminga, sumokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą (CPK 148 str. 1, 2 d.).
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.