- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-1329-123/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12839-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- UAB „Kelias“
- Ieškovas
- BAB „Autuva“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1329-123/2013
2013 m. spalio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Kelias“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BAB „Autuva“ ieškinį atsakovei UAB „Kelias“ dėl skolos priteisimo ir susitarimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė BAB „Autuva“ patikslintu ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašė: pripažinti negaliojančiu 2009-07-28 susitarimą, sudarytą tarp BAB „Autuva“ ir UAB „Kelias“, priteisti iš atsakovės 107 623 Lt skolos, 22 323,03 Lt palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2009-05-22, 2009-05-27, 2009-06-08 pardavė atsakovei 5 transporto priemones, t. y. Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 21 420 Lt; Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 20 230 Lt; Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe Krone SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 57 643 Lt; priekabą Schmitz SPR 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 8 330 Lt, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 107 623 Lt. Ieškovė atsakovei perdavė automobilius, tačiau atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga 107 623 Lt. Nors atsakovė nurodė, kad bendru susitarimu šalys sumažino automobilio Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės Krone SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kainą nuo 57 643 Lt iki 28 560 Lt, tačiau raštiško susitarimo tarp šalių nebuvo, todėl atsakovė yra skolinga 107 623 Lt. AB „Autuva“ ir UAB „Kelias“, 2009-07-28 sudarė susitarimą dėl skolų įskaitymo, tačiau toks susitarimas turi būti pripažintas negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai BAB „Autuva“ buvo nemoki, turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, įmonė faktiškai nebevykdė veiklos. Sudarytas sandoris taip pat galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kitais kreditoriais, buvo nepagrįstai suteikta pirmenybė kreditoriui UAB „Kelias“ patenkinti savo 40 297,07 Lt kreditorinį reikalavimą jį įskaitant bei atsiskaityta su kreditoriumi UAB „Saurida“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-13 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiu 2009-07-28 susitarimą, sudarytą tarp BAB „Autuva“ ir UAB „Kelias“ nuo jo sudarymo momento. Priteisė BAB „Autuva“ iš UAB „Kelias“ 78 540 Lt skolos, 16 163,23 Lt palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 94 703,23 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-11-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą dalį ieškinio atmetė. Priteisė UAB „Kelias“ iš BAB „Autuva“ 437 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš UAB „Kelias“ į valstybės biudžetą 2 841,10 Lt žyminio mokesčio. 2012-11-06 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažino ir paliko galioti atsakovės UAB „Kelias“ turto areštą už 94 703,23 Lt iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad sudarytas sandoris pažeidė ieškovės ir kitų kreditorių teises, nes šalys susitarimą dėl prievolių įskaitymo sudarė 2009-07-28, kai ieškovė buvo nemoki ir nevykdė veiklos. Nėra duomenų, kad 2009-07-28 susitarimo sudarymas buvo privalomas nors vienai iš susitarimo šalių. Ginčijamo sandorio sudarymo metu BAB „Autuva“ turėjo pradelstų kreditinių įsipareigojimų kitiems asmenims. Nustatė, kad vienintelis UAB „Kelias“ akcininkas ir vadovas yra A. K., kuris taip pat buvo ir BAB „Autuva“ valdybos pirmininkas. Be to, UAB „Kelias“ yra pagrindinis BAB „Autuva“ akcininkas, turintis mažiausiai 50 procentų to juridinio asmens akcijų, todėl šalys, sudarydamos 2009-07-28 susitarimą, buvo nesąžiningos. Nustatė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nepraleido l metų ieškinio senaties termino dėl sandorio nuginčijimo. Nurodė, kad pripažinus 2009-07-28 susitarimą negaliojančiu, atsakovei atsiranda pareiga atsiskaityti su ieškove už nusipirktus automobilius. Darė išvadą, kad šalys bendru sutikimu nustatė transporto priemonės Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės Krone SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kainą – 28 560 Lt, po sandorio sudarymo šalys neginčijo sumažintos kainos dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovės už transporto priemonių Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės Krone SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabės Schmitz SPR 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą iš atsakovės priteisė 78 540 Lt skolos ir 16 163,23 Lt palūkanų. Atsižvelgus į tai, kad patenkinta 73 procentai ieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovei priteisė 27 procentus turėtų bylinėjimosi išlaidų – 437 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kelias“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį vadovaudamasis actio Pauliana institutu, nes teismas turėjo nustatyti visas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas. Dėl privalėjimo sudaryti sandorį nurodė, kad UAB „Saurida“ tiekė ieškovei dyzelinį kurą, kuris buvo naudojamas transporto paslaugoms teikti, UAB „Saurida“ grasino, jog ieškovei neatsiskaičius, bus nutrauktas kuro tiekimas, iškelta bankroto byla, areštuotas ieškovės turtas, ieškovė ketino tęsti veiklą, todėl buvo būtina atsiskaityti su UAB „Saurida“ siekiant išvengti bankroto. Dėl kreditorių teisių pažeidimo nurodė, kad ginčo susitarimas buvo sudarytas 2009-07-28, o bankroto byla iškelta 2009-12-11, todėl susitarimu nebuvo pažeistos imperatyvios teisės normos ir kreditorių teisės. Susitarimo sudarymą lėmė susiklosčiusi faktinė situacija ir verslo logika. Nurodo, kad ginčo sandorio šalys buvo sąžiningos. Paaiškino, kad 2011-05-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-589-123/2011 ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-783/2012 ieškovei iš atsakovės priteistas nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė – 500 000 Lt, todėl šiuo metu ieškovė turi turto, kurio pakanka atsiskaityti su kreditoriais. Be to, 2012-11-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-912-265/2012 iš buvusio ieškovės vadovo BAB ,,Autuva“ priteista 494 673 Lt suma, kuri taip pat viršija visų kreditorių reikalavimų sumą daugiau nei du kartus. Mano, kad ieškovės motyvas, jog ji apie 2009-07-28 susitarimą, kuris buvo sudarytas pagal 2009-05-22, dvi 2009-05-27 ir 2009-05-29 transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, sužinojo tik gavusi atsakovės 2012-11-26 atsiliepimą nepagristas, kadangi administratorius privalėjo patikrinti bankrutuojančios įmonės sutartis, registruotas viešuosiuose registruose. Apie tai, kad administratorius patikrino viešuosius registrus, konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-589-123/2011 ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-783/2012, kur nurodyta, kad apie ginčo sandorius administratoriui tapo žinoma 2010-02-05, todėl ši data laikytina diena, nuo kada turėjo būti skaičiuojamas senaties terminas, kuris yra praleistas. Apeliantės nuomone, teismas, priteisdamas iš apeliantės 38 242,93 Lt skolos dalį, sudarė sąlygas ieškovei neteisėtai praturtėti apeliantės sąskaita, nes minėta suma apeliantė padengė ieškovės skolas UAB „Saurida“. Teismas sprendime nepasisakė dėl šių sumų, todėl netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialiąsias teisės normas. Ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, nenurodė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl teismas, priteisdamas iš atsakovo 16 163,23 Lt palūkanas, peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Apeliacinis skundas dėl 2012-11-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-912-265/2012 perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-01-11, todėl sprendimas dėl BAB „Autuva“ dokumentų ir turto netinkamo perdavimo, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra neįsiteisėjęs ir neturi prejudicinės galios. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl atsisakymo priteisti iš ieškovės 6 715,50 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BAB „Autuva“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-13 sprendimą palikti nepakeistą. Aplinkybė, jog vienas iš kreditorių (UAB „Saurida“) tiekė kurą ir su ja atsiskaityti reikėjo tam, kad ji neinicijuotų bankroto bylos, nepatvirtina 2009-07-28 susitarimo sudarymo privalomumo. Prieš sudarant ginčo susitarimą, kiti kreditoriai buvo įspėję ieškovę apie bankroto bylos inicijavimą, ieškovė turėjo pradelstų skolų ne vienam kreditoriui, tačiau nesiėmė jokių priemonių tam, kad atsiskaitytų su visais kreditoriais proporcingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog susitarimo šalys buvo nesąžiningos. Atsakovės argumentai, jog ieškovė jau turi turto (įskaitant ir gautinas sumas), kurio pakaks visų kreditorių reikalavimams patenkinti, yra nepagrįsti, bankroto procedūra nėra baigta, kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami (taip pat ir didinami). Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas, nes bankroto administratoriui susitarimas 2010-02-05 perduotas nebuvo. Dėl neteisėto praturtėjimo atsakovės sąskaita nurodo, kad teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovei prašyti ieškovės bankroto administratoriaus patvirtinti UAB „Kelias“ kreditoriaus finansinį reikalavimą už 38 242,93 Lt sumą. Paaiškino, kad esant reikalavimui dėl skolos pagal transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis priteisimo, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo taip pat turėjo būti patenkintas. Atsakovė tvirtino, jog perdavė bankroto administratoriui dokumentus dar 2011-04-26, tačiau nepagrindė, jog tarp perduotų dokumentų buvo 2009-07-28 susitarimas. Byloje pateikti procesiniai dokumentai patvirtina, jog faktiškai visus procesinius dokumentus rengė ne advokato padėjėjas, o pats atsakovas UAB „Kelias“ (atsakovo juristas), todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėjo būti priteistos tik tiek, kiek jos buvo susijusios su atstovavimu teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo negaliojančiu pripažintas šalių 2009-07-28 susitarimas, ir ieškovei iš atsakovės priteista skola už parduotas transporto priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
2009-05-27 ieškovė pardavė atsakovei transporto priemonę Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 21 420 Lt (t. 1, b. l. 15), 2009-05-22 – Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 20 230 Lt (t. 1, b. l. 23), 2009-05-29 – Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę Krone SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 57 643 Lt (t. 1, b. l. 31), 2009-05-27 – transporto priekabą Schmitz SPR 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 8 330 Lt (t. 1, b. l. 46). Įrodymų, kad atsakovė apmokėjo ieškovei už transporto priemones nustatytą kainą, byloje nėra.
Atsakovė nurodė, kad ji nėra skolinga ieškovei, nes 2009-07-28 šalys sudarė susitarimą, pagal kurį ji perėmė ieškovės 38 242,93 Lt įsiskolinimą UAB „Saurida“ (t. 1, b. l. 77). Be to, ieškovė dar buvo skolinga atsakovei 83 329,42 Lt už prekes ir paslaugas, o atsakovė ieškovei pagal automobilių pirkimo–pardavimo sutartis – 40 297,07 Lt, todėl atliktas priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymas.
Dėl privalėjimo sudaryti sandorį
CK 6.66 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog viena kreditorė UAB „Saurida“ tiekė kurą ir su ja atsiskaityti reikėjo tam, kad kreditorė neinicijuotų bankroto bylos ar nesikreiptų dėl arešto ieškovės turtui taikymo nepatvirtina 2009-07-28 susitarimo sudarymo privalomumo, nes gavusi pinigines sumas už parduotas transporto priemones iš atsakovės, ieškovė pati galėjo atsiskaityti su UAB „Saurida“. Be to, apeliantė nepagrindžia nurodyto argumento rašytiniais įrodymais – UAB „Saurida“ pretenzijos dėl skolos, informacijos apie šio kreditoriaus ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos, arešto taikymo ar pan. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kita kreditorė UAB „Lukoil Baltija“ 2009-06-30 raštu pranešė ieškovei apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą, ieškovei ši aplinkybė buvo žinoma. Pagal ginčo susitarimą ieškovė negavo piniginių sumų už parduotas transporto priemones iš atsakovės, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, jog šis sudarytas sandoris leido ieškovei toliau eksploatuoti lizinguojamus automobilius, nes neturėdama apyvartinių lėšų, ieškovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti ūkinės-komercinės veiklos.
Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad sudarytas sandoris pažeidė ieškovės ir kitų kreditorių teises. Teismų praktikoje nurodoma, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir tuo atveju, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šalys susitarimą dėl prievolių įskaitymo sudarė 2009-07-28, kai ieškovė buvo nemoki ir nevykdė veiklos. Ieškovės faktinio nemokumo faktą patvirtina 2009-03-31 finansinio balanso duomenys. Prieš sudarant ginčo susitarimą kiti kreditoriai buvo įspėję ieškovę apie bankroto bylos inicijavimą, ieškovė turėjo pradelstų skolų ne vienam kreditoriui, tačiau nesiėmė jokių priemonių tam, kad gautų realių lėšų iš atsakovės ir atsiskaitytų su visais kreditoriais proporcingai, o ginčo susitarimu atsiskaitė tik su atsakove ir UAB „Saurida“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vienintelis UAB „Kelias“ akcininkas ir vadovas yra A. K., kuris taip pat buvo ir BAB „Autuva“ valdybos pirmininkas. Be to, UAB „Kelias“ yra pagrindinis BAB „Autuva“ akcininkas, turintis mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (t. 1, b. l. 50–58; t. 2, b. l. 2–12, 16–19). Šie rašytiniai duomenys patvirtina, kad šalys sudarydamos 2009-07-28 susitarimą buvo nesąžiningos (CK 6.67 str. 1 d. 2 p.). Atsakovė nepaneigė įstatyme nustatytų prezumpcijų dėl sandorio šalių sąžiningumo.
Apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog 2011-05-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-589-123/2011 ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-783/2012 ieškovei iš atsakovės priteistą nekilnojamąjį turtą galima realizuoti už 500 000 Lt sumą. 2012-11-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-912-265/2012 iš buvusio ieškovės vadovo BAB ,,Autuva“ priteista 494 673 Lt suma, tačiau nurodytas teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, byla apeliacine tvarka neišnagrinėta. Todėl atsakovės argumentai, jog ieškovė jau turi turto (įskaitant ir gautinas sumas), kurio pakaks visų kreditorių reikalavimams patenkinti, yra nepagrįstas. Be to, nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar teismo sprendimais priteisto turto pakaks kreditorių reikalavimams patenkinti: nėra aiški nekilnojamojo turto vertė, nežinoma už kokią sumą pavyks realizuoti šį turtą, ar buvęs bendrovės vadovas bus finansiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą ir, ar jis turi turto, į kurį bus galima nukreipti išieškojimą ir pan. Be to, bankroto procedūra nėra baigta, kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami (taip pat ir didinami). Pažymėtina, jog bankrutuojančiai įmonei reikalingos lėšos ne tik kreditorių reikalavimams patenkinti, bet ir padengti administravimo išlaidas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė turės pakankamai turto, kurio užtektų visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad BAB „Autuva“ kreditorių teisės ir interesai dėl šalių sudaryto susitarimo pažeidžiami pasunkinant galimybę kreditoriams nukreipti reikalavimus į skolininką, nes dėl prašomo panaikinti susitarimo sudarymo sumažėjo ieškovės mokumas.
Dėl senaties termino skaičiavimo
Ieškovė nurodė, kad apie 2009-07-28 susitarimo sudarymą sužinojo tik gavusi atsakovės 2012-11-26 atsiliepimą, nes jai šis dokumentas nebuvo perduotas. BAB „Autuva“ dokumentų netinkamą perdavimą ir turto neperdavimą bankroto administratoriui konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2012-11-08 neįsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-912-265/2012. Apeliantė nurodo, kad sprendimas dėl BAB „Autuva“ dokumentų ir turto netinkamo perdavimo, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra neįsiteisėjęs ir neturi prejudicinės galios. Tačiau svarbia nagrinėjamu atveju laikytina aplinkybė, jog atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šios aplinkybės neginčijo (t. 2, b. l. 122). Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nepraleido l metų ieškinio senaties termino dėl sandorio nuginčijimo.
Apeliantė nurodo, kad apie ginčijamą susitarimą ieškovės bankroto administratoriui turėjo tapti žinoma 2010-02-05, nes aplinkybė, jog administratorius patikrino viešuosius registrus, konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-589-123/2011 ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-783/2012. Tačiau atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė buvo pateikusi VĮ „Regitra“ 2009-07-28 susitarimą dėl atsiskaitymo pagal 2009-05-22, dvi 2009-05-27 ir 2009-05-29 transporto priemones. Atsakovė taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog buvęs ieškovės vadovas ar atsakovė anksčiau nei iki atsiliepimo pateikimo dienos buvo informavusi bankroto administratorių apie ginčijamą susitarimą. Aplinkybę, jog ieškovė apie ginčijamą susitarimą sužinojo tik gavusi atsiliepimą į ieškinį patvirtina ir tai, jog kartu su 2012-10-29 ieškiniu ieškovė pateikė teismui atsakovei 2012-09-07 siųstą pretenziją, patvirtinančią, jog 2012-09-07 ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti informaciją apie tai, ar atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove pagal transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis.
Dėl neteisėto praturtėjimo atsakovės sąskaita
Apeliantės nuomone, teismas, priteisdamas iš apeliantės 38 242,93 Lt skolos dalį, sudarė sąlygas ieškovei neteisėtai praturtėti apeliantės sąskaita, nes minėta suma apeliantė padengė ieškovės skolas UAB „Saurida“.
Vadovaujantis CK 1.80, 6.145 straipsniais pripažinus sandorį negaliojančiu, taikoma restitucija, tai yra šalys grąžinamos į pradinę padėtį. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog 2009-07-28 susitarimu atsakovas nepagrįstai įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir nepagrįstai susitarė dėl dalies skolos padengimo UAB „Saurida“, teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove pagal 2009-05-22, dvi 2009-05-27 ir 2009-05-29 transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, tai yra sumokėti 78 540 Lt sumą.
Atsakovė UAB „Kelias“ turi teisę prašyti ieškovės bankroto administratoriaus patvirtinti jos 38 242,93 Lt dydžio kreditinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, jei yra atsiskaičiusi su UAB „Saurida“ pagal šalių susitarimą arba ginti savo pažeistas teises kitais civilinių teisių gynimo būdais.
Dėl palūkanų priteisimo
Nustatyta, kad ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, nenurodė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl pripažintina, jog teismas, vadovaudamasis CK 6.344 straipsnio 2 dalimi ir priteisdamas iš atsakovės 16 163,23 Lt palūkanas, peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Iš ginčo sutarčių kylančios prievolės pasibaigė, todėl mokėjimo funkcijas atliekančios palūkanos negalėjo būti priteistos. Iki 2009-07-28 susitarimo pripažinimo negaliojančiu atsakovė neturėjo pareigos grąžinti ieškovei skolos, kurios mokėjimas buvo įskaitytas šalių susitarimu, todėl palūkanų priteisimas už pavėlavimą sumokėti kainą nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl nurodytos aplinkybės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-13 sprendimo dalis dėl 16 163,23 Lt palūkanų priteisimo keistina, šių palūkanų iš atsakovės ieškovei nepriteisiant.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl atsisakymo priteisti iš ieškovės 6 715,50 Lt bylinėjimosi išlaidas už teisinės pagalbos suteikimą. Nustatyta, kad advokatų kontora „Z., Z. ir partneriai“ suteikė teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje atsakovei UAB „Kelias“ pagal 2012-11-08 sutartį dėl teisinių paslaugų (t. 2, b. l. 155–158), šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai už suteiktas paslaugas, todėl aplinkybė, jog atsiliepimai pasirašyti atsakovės juristo D. K., o atstovavimo sutartis su advokato padėjėju M. R. sudaryta tik 2013-02-18, nesudaro pagrindo visiškai atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 15,90 Lt pašto išlaidų (t. 2, b. l. 98, 100–103, 111), 501,39 Lt kelionės išlaidų (t. 2, b. l. 110, 114, 117), 7 815,50 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 96–97, 104–106, 112–113, 115–116).
Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 5, 8.2, 8.15, 8.16, 8.18 p., aplinkybę, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, prašomos iš ieškovės atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos iki 4 000 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą patenkinta 60 proc. ieškovės reikalavimų, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 40 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 807 Lt.
Esant nurodytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-13 sprendimas keistinas atmetant ieškovės reikalavimą dėl 16 163,23 Lt palūkanų iš atsakovės priteisimo, 6 procentus metinių palūkanų priteisiant nuo priteistos 78 540 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-11-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Atmetus ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo iš UAB „Kelias“ į valstybės biudžetą priteista žyminio mokesčio suma mažintina iki 2 356 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), iki 78 540 Lt sumos mažintinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-06 nutartimi taikytų laikinąsias apsaugos priemonių mastas (CPK 145 str. 2 d., 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą pakeisti – atmesti ieškovės BAB „Autuva“ reikalavimą dėl 16 163,23 Lt palūkanų iš atsakovės UAB „Kelias“ priteisimo, 6 procentus metinių palūkanų priteisti nuo priteistos 78 540 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-11-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Padidinti atsakovei UAB „Kelias“ iš ieškovės BAB „Autuva“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 807 Lt.
Sumažinti iš atsakovės UAB „Kelias“ į valstybės biudžetą priteistą žyminio mokesčio sumą iki 2 356 Lt.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-06 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti ir palikti galioti atsakovės UAB „Kelias“ turto areštą už 78 540 Lt sumą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.