- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-05
- Bylos Nr.
- eII-883-1223/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00833-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Pažeidėjas
- M. K.
- Advokatai
- Eugenijus Šuliokas
- Kategorijos
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. K. (M. K.), jo atstovui advokatui Eugenijui Šuliokui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. (M. K.) atstovo advokato Eugenijaus Šulioko skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10174-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 29 d. nutarimu M. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. balandžio 5 d. 12.10 val. Vilniuje, Kirtimų gatvėje, vairavo automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,7 promilės neblaivumas; už šio administracinio nusižengimo padarymą M. K. paskirta 850 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trylikai mėnesių.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovas advokatas Eugenijus Šuliokas skundu prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, ir sumažinti administracinę nuobaudą, neskirti administracinio poveikio priemonės arba sumažinti administracinio poveikio priemonės terminą nuo trylikos iki dviejų mėnesių, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skundas argumentuojamas tuo, kad M. K. su administraciniu nusižengimo padarymu sutinka, tačiau nepagrįstai nepripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nors jis nuo pradžių savo kaltės neneigė ir policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes. Nepagrįstai neatsižvelgta ir į tai, kad M. K. yra karo pabėgėlis iš Ukrainos Respublikos, yra vedęs ir turi mažametį vaiką, verčiasi individualia vairuotojo veikla, iš kurios gaunamos pajamos yra vienintelės išlaikančios jį ir šeimą, nes jo sutuoktinė nedirba, yra pabėgėlė ir gauna pašalpą. Netekus teisės vairuoti tai lemtų vienintelio jo ir šeimos pajamų šaltinio praradimą. Kito sunkesnio fizinio darbo M. K. dirbti negali, nes yra silpnos sveikatos būklės, ką patvirtina jo atleidimas nuo karinės prievolės Ukrainoje. Taip pat M. K. vairuodamas per neatsargumą išgėrė nedidelį kiekį alkoholio ir nejautė apsvaigimo, be to, jis yra sunkioje psichologinėje būsenoje dėl Ukrainoje vykstančio karinio konflikto ir ten esančių artimųjų, kurie tai patiria, todėl visa tai leidžia manyti, kad jis vairuodamas neblaivus pasitikėjo savo jėgomis ir toliau vairavo automobilį, žinodamas, kad dėl tokio jo poelgio gali atsirasti ANK numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Be to, nutarime nenurodytas teisės aktas, kurio reikalavimus M. K. pažeidė, taip pat nutarime nenurodyta, kad nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka dalyvavo vertėjas. M. K., kaip proceso kalbos nemokantis, nutarimo, išversto į jam suprantamą kalbą, negavo, todėl jam nebuvo užtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis ir taip pažeistas teisingo proceso principas, įtvirtintas ANK 566 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepimas argumentuojamas tuo, kad M. K. baudos dydis ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino trukmė yra artimi minimaliems. Taip pat ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų jam pritaikyti negalima, nes neigiamų pasekmių atsiradimas nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybė, švelninti paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. M. K. turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant administracinį nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad jo draugė turėjo su savimi butelį „Schweppes“, kuriame sužinojo, kad buvo alkoholis tik, kai šį paėmė ir iš jo atsigėrė gurkšnį, po ko pajutęs stiprų alkoholį – šį išspjovė pro langą ir viską išpylė. Dėl to labai greitai negalėjo sureaguoti. Negalėjo sustoti, nes už jo važiavo kiti automobiliai. Negalvojo, kad po gurkšnio kažkas bus. Jautėsi gerai, jo vairavimui įtakos tai nepadarė. Po atsigėrimo policija sustabdė jį nuvažiavus vienam kilometrui. Viskas įvyko labai greitai. Buvo įsitikinęs, kad jo tikrinimo metu neįpūs. Taip surizikavo. Policijos pareigūnams pasakė, kad išgėrė porą skardinių alaus, nes gal ne taip juos suprato, kadangi jie kalbėjo tiek lietuviškai, tiek rusiškai. Paklaustas, atsakė, kad paskutinį kartą alkoholio vartojo prieš dieną, po darbo. Nesuprato policijos pareigūno klausimo. Dėl darbo ir sveikatos nurodė, kad dėl jam diagnozuotos skoliozės ir skrandžio problemos, jam nustatyta kilnojimo riba iki 7 kg, todėl visą laiką dirbo vairuotoju. Sutuoktinė nedirba, nes vaikas dar per jaunas. Prieš tai dirbo sunkvežimio vairuotoju ir pavėžėju. Lietuvoje nesikreipė niekur dėl sveikatos, tik Belgijoje, kai dirbo sunkvežimio vairuotoju, nes tai buvo privaloma. Patikros metu jam nebuvo nustatyta ligų, draudžiančių vairuoti. Dabar poreikio gydymui nėra, tačiau laikui bėgant nugarai bus blogiau. Dėl bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka paaiškino, kad iš pradžių surašė jam policijos pareigūnės duotą blanką. Vėliau nagrinėjant bylą posėdyje vertėjas nedalyvavo, kažkas atėjo ir bandė nesėkmingai vertėjauti, po ko jam davė A4 formato popieriaus lapą ir paprašė, kad koridoriuje viską surašytų. Šį lapą policijos pareigūnė iš jo paėmė. Teismui paskelbus M. K. apklausos protokolą, surašyta ikiteisminio tyrimo metu kitoje byloje, jis pareiškė, kad parodymai surašyti teisingai, jis prieš išgeriant butelį buvo sustojęs.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovas advokatas Eugenijus Šuliokas palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad M. K. atsigėrė vieną gurkšnį iš butelio prieš tai nežinodamas, kad jame yra alkoholis, ir nuvažiavo kilometrą, kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Todėl apsvaigimo poveikis galėjo būti ne iškart ir jis, kaip parodė, jautėsi gerai. Alkotesterio rodmenys parodė, kad jis tik ką pavartojo alkoholį. M. K. suprato, kad išgėrė alkoholį, nes tai rodo jo pasirinkimas išpilti butelio turinį. Jo klaida buvo tai, kad jis pasitikėjo, kad bus neblaivus ir galės toliau vairuoti. M. K. norėjo sustoti, tačiau negalėjo, nes buvo trijų eismo juostų kelyje ir dėl to neturėjo galimybės pagal situaciją iškarto sustoti. Dėl to pats padarė įvykio vietos nuotraukų. Be to, M. K. nustatytas 0,7 promilių su paklaida neblaivumas rodo nedidelį padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Dėl procesinių pažeidimų pastebėjo, kad M. K. apklausoje nedalyvavo vertėjas, todėl tai galėjo turėti įtakos nutarime nurodytų aplinkybių tikslumui ir administracinės nuobaudos ir administracinės poveikio priemonės skyrimui. M. K. lengvinančios aplinkybės pripažinimas galėjo švelninti atsakomybę, tačiau dėl to nebuvo aiškinamasi bylą nagrinėjant ne teismo tvarka. M. K. be sunkaus fizinio darbo taip pat negali dirbti intelektualinio darbo, nes neturi tam įgijęs aukštojo išsilavinimo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Gintautas Radzevičius palaikė atsiliepimo reikalavimą jame išdėstytais argumentais.
Liudytojas, policijos pareigūnas J. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad M. K. atpažįstą dėl nagrinėjamo įvykio. Tarnybos metu, kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, apie 12 val., maždaug Gariūnų g. pabaigoje–Kirtimų g. pradžioje, po viaduku, kur kelias į Kauną, važiuodamas su kolege pagal iškvietimą pastebėjo automobilį, kuris nežymiai vinguriavo tarp pirmos–antros eismo juostų, o jo salone pamatė vairuotojo vietoje sėdinčius vyrą ir moterį. Minėtam automobiliui pasitraukus į pirmą eismo juostą, jis su tarnybiniu automobiliu persirikiavo į antrą eismo juostą ir beveik susilyginęs su tuo automobiliu pamatė, kad vairą laikė vaikinas ir mergina. Garsiniu signalu įjungiant–išjungiant atkreipė vairuotojo dėmesį, kad šis sustotų kuo dešiniau. Prieš šiam sustojant pastebėjo, kad moteris persėdo į galą. Automobilį vairuotojas sustabdė greitėjimo juostoje, maždaug ties degaline „Alauša“. Atstumas nuo automobilio pastebėjimo iki jo sustabdymo nebuvo ilgas. Paklausta įtartinai neblaivi moteris, atsakė, kad sėdėjo vyrui ant kelių, nes šis ja mokė vairuoti. Nuo vyro sklido alkoholio kvapas, akys blizgėjo. Paklaustas atsakė, kad vartojo alkoholio. Neprisimena, ką vyras jam pasakė, kad vartojo ir kiek. Taip pat neprisimena, ar ką vyras sakė dėl moters, ar jis sutiko ją mokyti, ar ji pati užlipo. Patikrinus pirmą kartą vyrui buvo nustatytas 0,7 promilės neblaivumas, o antrą, praėjus 15–30 min. – virš promilės, bet iki 1,5. Vyras prisipažino. Automobilis buvo apžiūrėtas. Neatsimena, ar jame matė butelius, skardines. Neprisimena, ar vairuotojo pusės langas buvo atidarytas, ar uždarytas, ar per jį kažkas buvo daroma, pilamas koks nors skystis. Eismo kelyje neprisimena. Kelyje yra pagalbinė juosta, mano, kad ten būtų galima sustoti. Su vyru jis ir su moters, kaip vėliau paaiškėjo, E. P. pagalba bendravo rusiškai. Pats kažkiek kalba rusiškai. Neatkreipė dėmesio su kolege, kad E. P. būdama neblaivi galėjo netinkamai išversti tai, ką vyras sakė.
Liudytoja, policijos pareigūnė V. N. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad važiuodama su kolega į įvykį Lentvaryje, ties Gariūnų g.–Kirtimų g. pastebėjo automobilį, kuris jų nepraleido. Automobilis važiavo paprastai, kiek lėčiau nei kiti. Privažiavus automobilį ji ir kolega pastebėjo, kad vairuotojui ant keliu sėdi mergina, kuri vėliau persėdo į automobilio galą. Dėl to nutarė nebevažiuoti į įvykį ir stabdyti automobilį. Viskas įvyko labai greitai. Nematė, kad kažkuris pro langą kažką piltų. Nuo vaikino ir merginos sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus vaikino blaivumą buvo nustatytas neblaivumas ir jo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Neatsimena, ar M. K. jiems kažką aiškino apie jam nustatytą neblaivumą. Su juo kartu su kolega bendravo rusų kalba, po to pasitelkė merginos pagalbos vertėjaujant. Apie alų iš M. K. nieko negirdėjo. Paskelbus liudytojos apklausos protokolą, surašytą ikiteisminio tyrimo metu kitoje byloje, ji pareiškė, kad parodymai surašyti teisingai.
Liudytoja E. P. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad paprašė draugo M. K. ją paimti. Su savimi ji turėjo du butelius „Schweppes“, kuriame buvo galbūt džinas, nes šį prieš tai su drauge gėrė, tačiau nežino, kaip jis ten atsirado, gal draugė atnešė. Šį M. K. išpylė pro langą, po ko netrukus pasirodė policija. Kaip suprato, M. K. suvokė, kad butelyje buvo alkoholis. Jis buvo blaivus. Jai pasakė, kad atsigėrė keletą gurkšnių, tačiau nežinojo, jog tai alkoholis. Vėliau ji tai irgi sužinojo. Nematė savo akimis, kad jis atsigertų iš butelio, matė jį tik šį laikantį ir po to iš jo pilantį skystį pro langą. Gali būti, kad jis atsigėrė. Policijos pareigūnai turbūt pastebėjo, kad automobilis vinguriuoja, todėl juos sustabdė. Paskelbus liudytojos apklausos protokolą, surašytą ikiteisminio tyrimo metu kitoje byloje, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. baudžiamosios bylos Nr. 1-2152-990/2025 teisiamojo protokolo ištrauką, kuriame užfiksuoti byloje kaltinamosios E. P. parodymai, ji pareiškė, kad parodymai yra teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Pažymėtina, kad straipsnio dispozicija nėra nukreipiančioji ar blanketinė.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn M. K. patrauktas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,7 promilės neblaivumas. M. K. tai pripažino. Be M. K. prisipažinimo tai įrodo atitinkami liudytojų, policijos pareigūnų J. K. ir V. N., kurie sustabdė M. K. vairuojamą automobilį ir patikrino jo blaivumą, parodymai, alkoholio kiekio matuoklio kvitas ir kiti byloje esantys įrodymai.
Skunde nesutinkama, kad administracinį nusižengimą M. K. padarė tyčia, teigiama, kad tai jis padarė dėl neatsargumo – nepagrįsto pasitikėjimo, pervertindamas savo būseną ir galimybes. Teismas tam nepritaria. ANK 8 straipsnio 2 dalies pagrindu administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal ANK 9 straipsnio 2 dalį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Iš M. K. parodymų matyti, kad jis aiškiai suprato, jog vartojo alkoholį. Dėl jam nustatyto 0,7 promilės neblaivumo, kuris užfiksuotas alkoholio kiekio matuoklio kvite, M. K. negalėjo jaustis visiškai blaivus. Apie nustatytus M. K. neblaivumo požymius parodė liudytojai, policijos pareigūnai J. K. ir V. N.. Nežiūrint to, M. K. vairavo automobilį tol, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. M. K. ir jo atstovas taip pat nurodė, kad dėl eismo situacijos sustabdyti automobilį M. K. negalėjo, pateikė kelio nuotraukas. Teismas su tuo nesutinka. Liudytojų, policijos pareigūnų J. K. ir V. N. parodymai pagrindžia, kad eismo situacija leido tai padaryti, tačiau M. K., kuriam ant kelių sėdėjo E. P., vinguriavo po kelią, pats sustabdyti automobilį nebandė. Be to, netgi remiantis M. K. paaiškinimais, kad alkoholį jis pavartojo ties parduotuve „Depo“, esančia Vilniuje, Maksimiškių g. 5, visiems žinoma, todėl nereikalauja atskiro įrodinėjimo, jog iki degalinės „Alauša“, esančia Vilniuje, Kirtimų g. 23A, ties kuria buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis, atstumas sudaro apie 2,5 km, pakeliui yra Gariūnų gatvės sankryža, nusukimas į Paneriškių gatvę, magistralinį kelią A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda), Savanorių prospektą, Pirklių gatvę, Kirtimų gatvę, maršrutinio transporto sustojimo aikštelės „Vandenvala“, „Gariūnai“, „Kauno plentas“, greitėjimo ir lėtėjimo juostos ir kt., kur galima saugiai sustoti. Atsižvelgiant į tai, administracinį nusižengimą M. K. padarė tiesiogine tyčia.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nutarime M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.
ANK 422 straipsnio 6 dalies pagrindu už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Nagrinėjamu atveju M. K. paskirta 850 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams ir vienam mėnesiui.
Skundu prašoma sumažinti M. K. paskirtos baudos dydį ir jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba sutrumpinti jo terminą iki dviejų mėnesių. Pagrindo tam teismas nenustatė.
ANK 34 straipsnio pagrindu baudos dydis ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda ir nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda ir nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama ir specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (2 ir 3 dalis). Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (6 dalis).
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024 12 punktą).
M. K. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų ir vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, susijusių su transportu, kurie kelia pavojų ne tik kelių transporto eismo saugumui, turtui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. M. K. važiavo dienos metu judria sostinės gatve, ne vienas – kartu su E. P., kuri sėdėdama jam ant kelių taip pat vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,16 promilės neblaivumas. Priešingai, negu bandoma pateikti skunde, M. K. nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,7 promilės, administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnio nemažina, nes ne tik blogino jo reakcijos laiką, dėmesio koncentraciją ir aplinkos suvokimą, bet ir sparčiai didėjo – antru tikrinimu M. K. nustatytas 1,3 promilės neblaivumas, todėl tik laimingo atsitiktinumo, tame tarpe pasitaikiusių policijos pareigūnų, kurie sustabdė jo vairuojamą automobilį, dėka pavyko išvengti skaudesnių pasekmių. Visa tai neleidžia M. K. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį vertinti kaip mažesnį, negu rūšinis.
Byloje yra tam tikrų M. K. asmenybę teigiamai apibūdinančių duomenų: vykdo individualią pavėžėjo veiklą, nurodė, kad išlaiko vaiką, Lietuvos Respublikoje neteistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo M. K. nuteistas pagal 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo), yra neįsiteisėjęs). Vis dėlto, M. K. asmenybė nėra apibūdinama išskirtinai teigiamai. Administracinių nusižengimų registro duomenimis M. K. per pastaruosius dvejus metus, kuriuos gyvena Lietuvoje, be nagrinėjamojo padarė devyniolika administracinių nusižengimų, susijusių su transportu, tame tarpe pakankamai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – nustatytą greitį viršijo 40, 35, 28 km/val., informacijos apie dalies baudų sumokėjimą nėra. Tai neleidžia M. K. apibūdinti kaip pavyzdingą vairuotoją. Tai turi didelę reikšmę, nes nagrinėjamas administracinis nusižengimas taip pat yra susijęs su transportu.
M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skunde prašoma M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, teigiama, kad M. K. nuo pradžių neneigė savo kaltės ir nevengė atsakomybės. Teismas su tuo nesutinka. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Iš tiesų, M. K. pripažino esmines padarytos veikos aplinkybes – transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Vis dėlto, M. K. nuoširdaus gailėjimosi teismas nenustatė. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis dėl veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020 17 punktą). Teismo vertinimu, M. K. bando sumenkinti savo kaltę. Antai M. K. nurodė, kad už automobilio vairo sėdo blaivus; alkoholį gurkštelėjo iš butelio gaiviojo gėrimo „Schweppes“; apie tai, kad butelyje, kurį su savimi atsinešė E. P., buvo alkoholis, nežinojo. Teismo vertinimu, tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Apie tai jo vairuojamą automobilį sustabdžiusiems policijos pareigūnams M. K. nieko nenurodė, tokią versiją pirmą kartą iškėlė nagrinėjant bylą ne teismo tvarka. Iš policijos pareigūno J. K., kuris apie tai bendravo su M. K., tarnybinio pranešimo, surašyto iš karto po įvykio, matyti, kad sustabdžius jo vairuojamą automobilį M. K. paaiškino priešingai, jog išgėrė kelias skardines alaus. Analogiškus parodymus J. K. davė apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu. Nors J. K. teismo posėdžio metu negalėjo to tiksliai prisiminti, tačiau tai yra suprantama dėl po įvykio praėjusio laiko ir jo tarnyboje pasitaikančių panašių atvejų. Logiška, kad netrukus po įvykio J. K. geriau prisiminė aplinkybes, kurias iš karto išdėstė tarnybiniame pranešime. M. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad sakė policijos pareigūnams apie vartotą alų, tačiau parodė, jog kalbėjo apie vakar dieną, ne taip suprato klausimą ir pan. Iš tiesų, vertėjo dalyvavimas administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo užtikrintas. Kita vertus, iš liudytojų, policijos pareigūnų J. K. ir V. N. parodymų, vaizdo įrašo ir kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad policijos pareigūnai su M. K. bendravo rusų kalba, kurią jis supranta – šia kalba bendravo su atstovu, teismo posėdžio metu dalyvavo rusų kalbos vertėjas. Be to, būdamas suaugęs ir normalaus protinio išsivystymo M. K. negalėjo nesuprasti, kad kalba eina apie esamą jo neblaivumą. Tuo labiau, jeigu susiklostytų tokia neeilinė situacija, kaip ją bando pateikti gynyba, neabejotina, kad M. K. pats būtų apie tai pasakęs, tačiau niekas iš įvykio liudininkų to negirdėjo. Nors liudytoja E. P. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad su savimi buvo atsinešusi butelį gaiviojo gėrimo „Schweppes“, kuris matomas byloje esančioje nuotraukoje, taip iš dalies patvirtindama M. K. iškeltą versiją, tačiau nurodė, kad nežinojo, ar jame buvo alkoholis, taip pat nematė, ar M. K. jį vartojo, nors automobiliu jie važiavo kartu. Vertinant E. P. parodymų patikimumą, taip pat reikšminga tai, kad ji gyveno kartu su M. K. ir buvo nuteista už transporto priemonės vairavimą būnant neblaivia to paties įvykio metu, todėl duodama parodymus nebuvo įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingus parodymus. Kitas dalykas, minėta, M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl eismo situacijos sustabdyti automobilį negalėjo, tačiau byloje esantys įrodymai tai taip pat paneigia. Tokia M. K. pozicija ne tik rodo, kad neigiamai savo poelgio jis iš tikrųjų nevertina, taip pat tai niekaip neprisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta pagrįstai.
Pabrėžtina, kad tokios aplinkybės, kaip teigiamas asmenybės apibūdinimas, didelis vairavimo stažas, tokio pažeidimo padarymas pirmą kartą, būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo, taip pat tam, jog būtų galima pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata, ir pan., iš esmės kurios ir nurodytos skunde, teismų praktikoje nepripažįstamos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-788/2024 17 punktą; 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021 18 punktą). Be to, pagrindo tam nesudaro ir skunde minimos M. K. ir netiesiogiai jo šeimai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nes skiriama nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024 14 punktą). Taip pat paminėtina, kad priešingai, negu bandoma pateikti skunde, karinės medicininės komisijos pažyma ir karo prievolininko laikinas pažymėjimas, iš kurių matyti, kad M. K. dėl sveikatos būklės yra netinkamas karinei tarnybai, patvirtina būtent tai, o ne ribotą jo darbingumą. Tuo tarpu tai, kad M. K. yra Ukrainos karo pabėgėlis, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl individualizuojant jo atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus neturi didesnės reikšmės.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. nenurodė ir teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių padarytą administracinį nusižengimą ir M. K. asmenybę, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamą atvejį vertinti, kaip išskirtinį, leistų padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) M. K. pavojingumą, rodančių, kad straipsnio sankcijoje nustatytų baudos dydžio ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino taikymas jam prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant jam paskirtas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Teismo vertinimu, pagal nustatytas padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir M. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes jam nustatyti artimi minimaliems baudos dydis ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra individualizuoti tinkamai.
Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10174-2025 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. (M. K.) atstovo advokato Eugenijaus Šulioko skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.