Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Neringai Keršienei, vertėjai Lilijai Dautarienei, pareiškėjui M. S., pareiškėjos SIA „Minnas“ atstovei I. B., pareiškėjų atstovui advokatui Piotrui Orlovui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, atstovui Tomui Barysui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. SIA „Minnas“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai M. S. ir SIA „Minnas“ skundu nurodo, jog Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2012-10-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2LK4003957/RŽ51-1303 įmonės SIA „Minnas“ darbuotojas M. S. pripažintas kaltu padaręs ATPK 209³ straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 2000 Lt bauda. Nurodo, kad M. S. buvo kaltinamas tuo, jog 2012-10-20 vykdamas į Rusijos Respublikos Kaliningrado sritį per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą krovininiu automobiliu MAN TGA 18.440, valst. (duomenys neskelbtini), deklaravo, kad kuro bake gabena 250 litrų dyzelinio kuro, o spidometro parodymai – 390654 km (tai užfiksuota 2012-10-20 patikrinimo akte Nr. 12LTLM00000034493), o patikrinus transporto priemonės įvažiavimo į Lietuvą duomenis, buvo nustatyta, kad jis 2012-10-15 šiuo automobiliu įvažiavo į Lietuvos Respubliką ir deklaravo, kad kuro bake gabena 1200 l dyzelinio kuro, o spidometro parodymai – 390084 km (tai užfiksuota 2012-10-15 patikrinimo akte Nr. 12LTLM00000032838), ir sulyginus patikrinimų duomenis nustatyta, kad automobilis nuvažiavo 570 km, o kuro sunaudojo 700 l daugiau, tačiau už trūkstamą 700 l dyzelinio kuro kiekį, kurio vertė 1729,00 Lt (mokėtinų importo mokesčių suma 1246,00 Lt), atsisakė mokėti muitinės mokesčius ir tokiais veiksmais pažeidė 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 110 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai nurodo, jog Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-02-05 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-4-850/2014 Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2012-10-22 nutarimas panaikintas ir byla nutraukta, o Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-25 nutartimi byloje Nr. ATP-216-107/2013 Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas. Teigia, kad pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepagrįstai sulaikė transporto priemonės techninį pasą ir M. S. toliau važiuoti ir vykdyti darbo pareigų nebegalėjo. Pareiškėjo M. S. teigimu, pareigūnams neteisėtai sulaikius vilkiką, jis turėjo nakvoti viešbutyje Klaipėdos mieste ir patyrė 155,38 Lt išlaidas taip pat buvo priverstas sumokėti paskirtą 2000 Lt baudą bei vykti iš Klaipėdos miesto, kur priimtas nutarimas, į Mikytus, kur laikomas vilkikas, kad atgautų transporto priemonę ir galėtų tęsti kelionę. Nurodo, kad kelionės iš Klaipėdos į Mikytus išlaidos sudarė 23 Lt, už advokato paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą sumokėjo 600 Lt ir 94 Lt už apeliacinio skundo vertimą iš lietuvių kalbos į rusų kalbą. Nurodo, jog patyrė 2872,38 Lt turtinę žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnams atliekant neteisėtus veiksmus jautėsi pažemintas, patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, stresą ir įtampą, tokia situacija sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Lt ir prašo priteisti jos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.

Pareiškėja SIA „Minnas“ nurodo, jog patyrė 29 731,10 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 22 443,20 Lt (6500 Eur) prarastos pajamos, nes dėl neteisėto vilkiko sulaikymo nebeturėjo galimybės įvykdyti 2012-10-19 transportavimo – pervežimo sutartį/pavedimą, pagal kurią minėtas vilkikas 2012-10-22 9 val. turėjo būti pakrautas Rygoje ir krovinys atvežtas į Kazachstaną. Nurodo, kad dėl vilkiko sulaikymo taip pat patyrė 1940,40 Lt (550 Eur) nuostolius, nes vilkikas važiavo nepakrautas 550 km iš Rygos į Panemunės pasienio punktą, o užmokestis už krovinio gabenimą yra 1000 Eur už 1000 km. Pareiškėjos teigimu, dėl muitinės pareigūnų kaltės vieną parą pavėlavo ir 2012-10-21 nepristatė krovinio (šviežiai skintų gėlių) (duomenys neskelbtini) Kaliningrado srityje, dalis krovinio (skintų gėlių) buvo netinkamos kokybės, todėl dėl įsipareigojimų nevykdymo 2012-10-29 sumokėjo užsakovams 3337,76 Lt (39333 rublių). Nurodo, jog sulaikius vilkiką sudarė sutartį su advokate ir už konsultacijas bei skundo M. S. vardu parengimą sumokėjo 690,56 Lt, o už atstovavimą Tauragės rajono apylinkės teisme sumokėjo 726 Lt ir 418,18 Lt už advokato kontoros užsakymu atliktą dokumentų vertimą bei 175 Lt už dokumentų vertimą ruošiant skundą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjos SIA „Minnas“ teigimu, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti sutartis su užsakovais, prarado verslo reputaciją ir pastovius klientus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turėjo aiškintis ir atsiprašyti klientų. Pareiškėja neturtinę žalą vertina 7500 Lt, kurios atlyginimą prašo priteisti iš Lietuvos valstybės.

Pareiškėjai reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271, 6.272 straipsniais. Argumentuoja, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t.y. žala, priežastinis ryšys ir neteisėti veiksmai. Akcentuoja, kad Klaipėdos teritorinė muitinės pareigūnai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas su aiškiai apibrėžta kompetencija, galėjo ir turėjo numatyti savo veiksmų neigiamas pasekmes, būtent jiems yra taikoma didesnė rūpestingumo pareiga užtikrinti teisės aktų, o tuo pačiu, viešosios tvarkos, tinkamą įgyvendinimą ir laikymąsi. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, t.y. po 500 Lt už skundo teismui surašymą ir 850 Lt už atstovavimą teisme.

Pareiškėjai ir jų atstovai prašo skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos teritorinės muitinės, atsiliepimu pareiškėjų skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pripažįsta pareiškėjo išdėstytas faktines aplinkybes, tačiau atsikirtimą grindžia argumentais, jog nėra visų būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį. Atsakovė nesutinka su muitinės pareigūnų neteisėtų veiksmų vertinimu. Atsikirtimą grindžia tuo, jog patys pareiškėjai nenurodo, kokie konkretūs pareigūnų veiksmai buvo neteisėti ir kad jie neužfiksuoti nei pačioje muitinėje, nei kitose institucijose, o administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nereiškia pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Nurodo, jog nors teismas konstatavo, kad 2012-10-15 patikrinimo aktas Nr. 12LTLM00000032838 nėra tinkamas įrodymas, nes nepasirašytas, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti muitinės pareigūnų veiksmų neteisėtumą, nes jie veikė pagal teisės aktų nustatytą tvarką. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta dėl įrodymų trūkumo, bet ne dėl to, kad pareiškėjas nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Teigia, jog pareiškėjams neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti prašomą žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Neanalizuoja pareiškėjų prašomų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių pagrįstumo ir pateiktų įrodymų (b.l. 69-72).

Atsakovės atstovas prašo skundą nepatenkinti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu pareiškėjų skundą siūlo nepatenkinti atsakovės išdėstytų argumentų pagrindu. Argumentuoja, jog muitinės pareigūnų veiksmai buvo teisėti, o administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas ir nutarimo priėmimas yra paties pareiškėjo M. S. neteisėtų veiksmų pasekmės, nes jis neteisėtai panaudojo į Bendrijos teritoriją įvežtą kurą siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo ir padarė žalą valstybei. Pažymi, jog teismai nekonstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo pažeidimo požymių. Nurodo, jog muitinės pareigūnai privalėjo sulaikyti transporto priemonę, nes ATPK 209³ straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas prekių ar jas gabenančių transporto priemonių konfiskavimas taip pat nurodo, jog išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nepriskiriamos patirtai žalai CK požiūriu ir išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas, ATPK nenumatytas, todėl pareiškėjai neturi teisės reikalauti šių išlaidų atlyginimo. Argumentuoja, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 81-84).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Atsakovei argumentuojant, jog administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai neleidžia teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama (2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Be to, ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimtame nutarime administracinėje byloje inter alia turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Nurodytų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-326/2014).

Pareiškėjai neteisėtais atsakovės veiksmais nurodo 2012-10-22 Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2LK4003957/RŽ51-1303, kuris kaip neteisėtas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-02-05 nutarimu administracinėje byloje Nr. II-4-850/2013. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-25 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-216-107/2013 (b.l. 35-40). Pareiškėjų argumentai pripažintini pagrįstais. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu konstatuota, jog atsakomybė M. S. pagal ATPK 209³ straipsnio 5 dalį, t.y. pažeidus 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 110 straipsnio 1 dalies nuostatas, net jeigu ir būtų nustatyta, kad jis 2012-10-15 įvežė patikrinimo akte užfiksuotą 1200 l degalų kiekį, galėtų būti taikoma tik nustačius, kad degalus iš transporto priemonės jis išpylė ir sandėliavo, arba juos perleido už atlygį ar nemokamai Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tokių duomenų byloje nėra. Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-25 nutartimi konstatuota, jog tokia aplinkybė net nebuvo tiriama ir asmens kaltė nustatyta ir nuobauda paskirta vadovaujantis įrodomosios galios neturinčiais duomenimis. Šių aplinkybių pagrindu pripažintini nepagrįstais atsakovės argumentai, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta dėl įrodymų trūkumo, bet ne dėl to, kad pareiškėjas nepadarė pažeidimo. Būtent įrodymų, pagrindžiančių kaltę trūkumas, ir yra esminė aplinkybė nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą nesant asmens veikoje pažeidimo sudėties. Teismas, remdamasis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuoja, kad pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui priteisti dėl to patirtą žalą (žr. administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010).

Pripažintinas nepagrįstu atsakovės argumentas, jog nors įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta ir konstatuota, kad nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau byloje nenustatyta, jog muitinės pareigūnai veikė ne taip, kaip privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas. Atsakovės argumentai iš esmės susiję su Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-02-05 nutarimo administracinėje byloje Nr. II-4-850/2013 teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau, minėta, šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir jo teisėtumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos vertinimo objektas. Muitinės pareigūnų veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio požiūriu pasireiškė tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas bei transporto priemonė sulaikyta neištyrus visų įvykio aplinkybių ir neatskleidus administracinio teisės pažeidimo esmės, dėl to padaryta nepagrįsta išvada dėl pareiškėjo kaltės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas konstatuotas Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu, o faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nurodytoje teisės normoje taip pat įtvirtinta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. S. kaip patirtą turtinę žalą nurodo išlaidas, kurias jis patyrė nakvynei Klaipėdos mieste (155,38 Lt), kelionei iš Klaipėdos į Mikytus (23 Lt), bylinėdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje (600 Lt) ir dokumentų vertimą (94 Lt) bei sumokėtą paskirtą baudą (2000 Lt). Pareiškėja SIA „Minnas“ kaip patirtą turtinę žalą nurodo prarastas pajamas (22443,20 Lt), nuostolius dėl nepakrauto vilkiko kelionės iš Rygos į Panemunės pasienio punktą (1940,40 Lt), užsakovui sumokėtą sumą dėl sugadinto krovinio (3337,76 Lt) bei teisines paslaugas (690,56 Lt ir 726 Lt) ir dokumentų vertimą (418,18 Lt ir 175 Lt). Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjų nurodyta patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Tai reiškia, jog iš byloje pateiktų įrodymų turi būti aišku, jog pareiškėjai patyrė žalą dėl atitinkamų muitinės pareigūnų veiksmų ir įmanoma nustatyti tokios žalos dydį.

Iš Tauragės rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-4-850/2013 duomenų matyti, jog pažeidimas, už kurio padarymą pareiškėjui skirta nuobauda, užfiksuotas 2012-10-20 23.00 val. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog tokiu laiku į Panemunės kelio posto detalaus tikrinimo vietą atvyko vilkikas MAN TGA18.440, valst. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. (duomenys neskelbtini), vairuojamas pareiškėjo M. S. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir daiktų (prekių) paėmimo protokolas surašyti 2012-10-21 8.24 val. Nutarimas priimtas 2012-10-22, byla nagrinėta Klaipėdos teritorinėje muitinėje Klaipėdos mieste. Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjo teiginius apie jo nakvynę Klaipėdos mieste ir kelionę iš Klaipėdos miesto į Mikytus (Panemunės kelio pastą). Iš pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir kvitų matyti, jog jis 2012-10-21 sumokėjo 155,38 Lt už vienos paros apgyvendinimo paslaugas viešbutyje Park Inn Klaipėda (b.l. 41), o iš kelionės bilieto duomenų matyti, jog 2012-10-22 pareiškėjas vyko maršrutu Klaipėda – Mikytai ir už kelionę sumokėjo 23 Lt (b.l. 42). Nurodytos turėtos pareiškėjo išlaidos yra konkrečiai apibrėžtos ir tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010, 2014-05-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-151/2014). Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog pareiškėjas M. S. 2012-10-22 sumokėjo paskirtą 2000 Lt baudą (b.l. 43). Nors ATPK 302¹ straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, kai teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu, tačiau nei Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-02-05 nutarime, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nei Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-05 nutartyje nėra nurodyta grąžinti asmeniui jo sumokėtą baudą. Tokių duomenų nėra ir nagrinėjamoje byloje. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, siekdamas neapsunkinti pareiškėjo teisių gynybos bei atsižvelgdamas į tai, jog bauda sumokėta į valstybės biudžetą, o pareiškėjas prašo priteisti žalos atlyginimą iš valstybės, mano, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo sumokėta 2000 Lt bauda taip pat gali būti pripažinta jo patirtais nuostoliais.

Pareiškėjas M. S. turtinės žalos atsiradimą sieja ir su 600 Lt dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo) nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos apygardos teisme bei 94 Lt už institucijos apeliacinio skundo vertimą į rusų kalbą. Atsakovės argumentas, jog išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas reglamentuotas ATPK, o šio kodekso 279 straipsnyje nenumatytas išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir skirta nuobauda, pripažintinas nepagrįstu. Pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą remdamasis CK 6.271 straipsniu. Pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinio teisės pažeidimo byloje, yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokios išlaidos pripažįstamos nuostoliais CK 6.249 straipsnio požiūriu (2010-12-16 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010, 2012-02-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-281/2012; 2014-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-326/2014). CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Darytina išvada, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 600 Lt nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, t.y. parengiant atiliepimą į apeliacinį skundą, bei 94 Lt už apeliacinio skundo išvertimą iš lietuvių kalbos į rusų kalbą. Pareiškėjas M. S. su advokatu Piotru Orlovu sudarė 2013-03-19 teisinių paslaugų sutartį ir pagal ją 2013-05-14 sumokėjo advokatui 600 Lt už atsiliepimo parengimą (b.l. 44, 48-49). Išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos. Atsižvelgiant į Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-03-07 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-4-850/2013, pagrįstomis laikytinos ir išlaidos už institucijos paduoto atsiliepimo vertimą iš lietuvių kalbos į pareiškėjui suprantamą rusų kalbą. Iš bylos duomenų matyti, jog už vertimo paslaugas 94 Lt sumokėjo advokato Piotro Orlovo kontora, tačiau šias išlaidas advokatui kompensavo M. S., todėl jos laikytinos pareiškėjo patirtomis išlaidomis (b.l. 45-47).

Pareiškėja SIA „Minnas“ patirtą turtinę žalą, kuri kilo dėl laiku nepristatyto (pavėlavus vieną parą) krovinio (šviežiai skintų gėlių) įmonei (duomenys neskelbtini) Kaliningrado srityje, grindžia tuo, jog neteisėtai sulaikius vilkiką ir pavėlavus atvežti šviežiai skintas gėles dalis jų buvo nebetinkamos kokybės, todėl turėjo bendrovei (duomenys neskelbtini) sumokėti už sugadintas prekes ir prarastą pelną 3337,76 Lt (39333 rublių). Nors iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja SIA „Minnas“ nurodytą sumą sumokėjo įmonei (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11), tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti įrodymai pakankamai nepagrindžia jos nurodytų aplinkybių tam, kad būtų galima konstatuoti, jog būtent dėl neteisėtų muitinės pareigūnų veiksmų pareiškėja patyrė nurodyto dydžio nuostolius. Bendrovės (duomenys neskelbtini) 2012-10-23 pretenzija nėra informatyvi (b.l. 58-61). Byloje nėra įrodymų, ar krovinys (skintos gėlės) tikrai buvo sugadintos, ar sugadintos buvo tiek, kad nebetinkamos, ar vėlavimas vieną parą lėmė tokį gėlių sugadinimo laipsnį, kokiu pagrindu nurodytas bendrovės (duomenys neskelbtini) prarastas pelnas kaip pareiškėjos SIA „Minnas“ patirti nuostoliai, ar buvo sudaryta sutartis tarp pareiškėjos ir nurodytos bendrovės, ar sutartyje buvo numatytos baudos už krovinio nepristatymą laiku ir pan. Teismui taip pat nepateikta įrodymų, ar pareiškėja siekė susidariusią situaciją dėl transporto priemonės sulaikymo išspręsti kitais būdais, siųsti kitą vilkiką, informuoti užsakovus, kokių priemonių ėmėsi krovinio apsaugojimui nuo sugadinimo. Teismo vertinimu, pareiškėja kaip profesionalus verslininkas turėjo numatyti ir byloje susidariusią situaciją, įvertinti verslo riziką ir imtis priemonių, kad galėtų išvengti kilusių pasekmių. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 3 principas nurodo, kad jei nukentėjęs asmuo pats kaltas dėl atsiradusios žalos arba dėl nepasinaudojimo teisinėmis gynybos priemonėmis prisidėjo prie žalos atsiradimo, atlygintinos žalos dydis gali būti atitinkamai mažinamas arba gali būti visai atsisakyta ją atlyginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005).

Teismas vertina kaip neįrodytą žalą ir pareiškėjos prašomas priteisti negautas pajamas 22443,20 Lt (6500 Eur) pagal 2012-10-19 transportavimo – pervežimo sutartį/pavedimą (b.l. 50-52). Pareiškėjos teigimu, šios sutarties ji nebeturėjo galimybės įvykdyti dėl neteisėto vilkiko sulaikymo, tačiau byloje nėra duomenų, kad užsakovas atsisakė sutarties vykdymo ir ją nutraukė. Pažymėtina, jog sutartyje numatytos baudos už pavėluotą transporto priemonės pristatymą pakrovimui, už vėlavimą pakrauti bei kiekvieną pavėluotą dieną, todėl vertintina, kad ginčo atveju krovinys galėjo būti pristatytas vėliau. Teismas laiko neįrodytais taip pat pareiškėjos prašomus priteisti nuostolius 1940,40 Lt dėl nepakrauto vilkiko 550 km kelionės iš Rygos į Panemunės pasienio punktą ir atgal. Pareiškėjos pateiktoje pažymoje nurodyta, jog užmokestis už krovinio gabenimą yra 1000 Eur už 1000 km (b.l. 53-54), tačiau neaišku, kaip prašoma priteisti suma susijusi su transporto priemonės sulaikymu, kokiu tikslu nepakrautas vilkikas važiavo iš Rygos į Panemunės pasienio punktą ir atgal. Teismas, vertindamas pareiškėjos prašomą priteisti turtinę žalą, susijusią su verslo santykiais, konstatuoja, jog neįrodytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodyto negalėjimo įvykdyti sutartį, galimai prarastų pajamų ir nepakrautos transporto priemonės kelionės, ir neteisėtų muitinės pareigūnų veiksmų, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl dalies nurodytos turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja SIA „Minnas“ kaip patirtą turtinę žalą prašo priteisti 690,56 Lt už konsultacijas bei skundo M. S. vardu parengimą Tauragės rajono apylinkės teismui, 726 Lt už atstovavimą teisme ir 418,18 Lt už advokato kontoros užsakymu atliktą dokumentų vertimą. Minėta, jog SIA „Minnas“ darbuotojas M. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209³ straipsnio 5 dalį, kurios sankcijoje numatyta bauda su prekių (daiktų) konfiskavimu arba be konfiskavimo. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo sulaikytas SIA „Minnas“ priklausantis vilkikas. Teismo vertinimu, nors administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas M. S., tačiau Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu iš esmės apginti ir SIA „Minnas“ interesai, todėl aplinkybė, jog ne pats darbuotojas, o įmonė sudarė su advokatu atstovavimo sutartį ir sumokėjo už paslaugas, nagrinėjamu atveju, nedaro įtakos įmonės patirtų išlaidų vertinimui kaip turtinės žalos. Iš 2012-10-25 atstovavimo sutarties ir mokėjimo nurodymo matyti, jog SIA „Minnas“ advokatei Vidai Šeikienei 2012-10-27 sumokėjo 690,56 Lt (200 Eur) (b.l. 55-57) ir ši suma žymiai mažesnė nei Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytas maksimalus dydis už skundo parengimą, todėl priteistina pareiškėjai. Pareiškėja 2012-12-18 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Piotru Orlovu atstovauti jos ir darbuotojo M. S. interesus Tauragės rajono apylinkės teisme (b.l. 12). Pagal šią sutartį pareiškėja advokatui sumokėjo 726 Lt (b.l. 13-14). Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme priteistinas maksimalus užmokestis sudaro 0,15 minimalios mėnesinės algos. Iš administracinio teisės pažeidimo Nr. II-4-850/2013 duomenų matyti, jog advokatas Piotras Orlovas dalyvavo Tauragės apylinkės teismo posėdyje 2012-12-18 nuo 13.30 val. iki 13.54 val., 2013-01-22 nuo 10.00 val. iki 11.07 val. Pagal Rekomendacijų 9 punkte įtvirtintas atstovavimo laiko skaičiavimo taisykles, advokato Piotro Orlovo atstovavimo teisme laikas sudaro 2 valandas. Teisinių paslaugų suteikimo metu minimali mėnesinė alga sudarė 850 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimas Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo”), todėl maksimalus priteistinas užmokestis už advokato paslaugas sudaro 255 Lt (850*0,15*2) ir ši suma priteistina pareiškėjai. Priteistina taip pat 418,18 Lt, pareiškėjos sumokėta suma už advokato kontoros užsakymu suteiktas dokumentų, teiktų administracinio teisės pažeidimo byloje, vertimo paslaugas (b.l. 15-18). Pareiškėjos SIA „Minnas“ prašoma priteisti suma – 175 Lt – už dokumentų vertimą nagrinėjamoje byloje vertintina ne kaip jos patirta turtinė žala, bet kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėju, kurių pagrįstumas bus analizuojamas nagrinėjant pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjai skundu taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlyginai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai, ir dažnai yra neįmanoma pagrįsti neturtinę žalą tiesioginiais rašytiniais įrodymais. Teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas 2007-06-26 administracinėje byloje Nr. A14–653/07; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/08; 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A858–940/2010, kt.) laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (2006-05-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007-11-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Pareiškėjas M. S. prašo priteisti 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Prašymą grindžia tuo, jog žala padaryta nepagrįstu jo apkaltinimu, dėl kurio buvo apribota jo galimybė tinkamai vykdyti darbo funkcijas, patirti nepatogumai ieškant nakvynės, važiuojant į kitą miestą, emociniai, psichologiniai, dvasiniai nepatogumai ir laiko sąnaudos ginant pažeistas teises teisme, dalyvaujant teismo procesuose, renkant įrodymus, rengiant procesinius dokumentus. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, teismui nekyla abejonių dėl tos aplinkybės, kad pareiškėjas, dėl tokių muitinės pareigūnų veiksmų patyrė suvaržymus ir nepatogumus nepaisant pastangų teisėtomis priemonėmis apginti savo pažeistas teises, patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie atsižvelgiant į subjektą, padariusį pažeidimą, negali būti vertinami kaip nežymūs. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti iš valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, priteistina 1000 Lt (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1336/2012, 2012-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-47/2012). Teismo vertinimu, tai adekvati priemonė pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėja SIA „Minnas“ prašo priteisti 7500 Lt dydžio atlyginimą neturtinės žalos, padarytos neteisėtu transporto priemonės sulaikymu, dėl kurio pavėlavo užsakovams suteikti pervežimo paslaugas ir įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, patyrė nepatogumus klientams aiškinant susidariusią situaciją ir atsiprašant už įsipareigojimų nevykdymą, dėl ko pablogėjo įmonės reputacija, prarado keletą nuolatinių klientų, taip pat patyrė laiko sąnaudas ginant pažeistas savo ir savo darbuotojo teises teisme, dalyvaujant teismo procesuose, renkant įrodymus. Teismui taip pat nekyla abejonių dėl to, jog pareiškėja dėl tokių muitinės pareigūnų veiksmų patyrė suvaržymus ir nepatogumus, tačiau konkrečių įrodymų dėl įmonės reputacijos pablogėjimo ir klientų praradimo pareiškėja nepateikė. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kokia buvo įmonės reputacija iki byloje analizuojamo įvykio ir kiek ji turėjo klientų. Teismo vertinimu, pagal neteisėtos veikos sukeltų padarinių mastą, pobūdį ir trukmę (vilkiko sulaikymas truko vieną parą) pareiškėjos patirti nepatogumai vertintini 1000 Lt.

Konstatavus esant visas civilinės atsakomybės sąlygas pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu. Pareiškėjui M. S. priteistina 2872,38 Lt turtinės žalos atlyginimas ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, o pareiškėjai SIA „Minnas“ priteistina 1363,74 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės. Pareiškėjų skundas kitoje dalyje netenkintinas aptartų argumentų pagrindu.

Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – po 500 Lt už skundo surašymą ir po 850 Lt už atstovavimą teisme. Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012; 2014-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-326/2014).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai 2014-07-10 sudarė teisinių paslaugų sutartis su advokato padėjėja Evelina Lauciute ir 2014-07-15 sumokėjo jai po 500 Lt už skundo dėl žalos atlyginimo priteisimo surašymą (b.l. 27-32). Ši suma yra daugiau kaip dvigubai mažesnė negu Rekomendacijų 8.1, 5 punktuose nurodytą galimą priteisti maksimalų dydį. Su advokatu Piotru Orlovu pareiškėjai 2014-07-11 sudarė sutartis dėl atstovavimo Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje nagrinėjant skundą dėl žalos atlyginimo ir 2014-07-15 sumokėjo jam po 850 Lt (b.l. 21-26). Iš pažymos apie teismo posėdį matyti, jog advokatas dalyvavo teismo posėdyje, kuris vyko 2014-09-25 nuo 15.07 val. iki 16.48 val. Pagal Rekomendacijų 9 punkte įtvirtintas atstovavimo laiko skaičiavimo taisykles, advokato Piotro Orlovo atstovavimo teisme laikas sudaro 2 valandas. Teisinių paslaugų suteikimo metu minimali mėnesinė alga sudarė 1000 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo”), todėl maksimalus priteistinas užmokestis už advokato paslaugas pagal Rekomendacijų 8.18 punktą sudaro 300 Lt (1000*0,15*2). Atsižvelgiant į tai, jog advokatas atstovavo abu pareiškėjus vienoje administracinėje byloje, teismo vertinimu, 300 Lt yra maksimalus dydis, galimas priteisti už atstovavimą. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog pareiškėja SIA „Minnas“ sumokėjo 175 Lt suma už dokumentų, teiktų administracinėje byloje, vertimo paslaugas (b.l. 19-20). Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatos patvirtina, jog priteistinos su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos, todėl pareiškėjos išlaidos už dokumentų vertimą pripažintinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Įvertinus tai, jog pareiškėjo M. S. reikalavimai iš esmės patenkinti pilnai (reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas pilnai, dėl neturtinės žalos – iš dalies), jam priteistina 500 Lt už skundo teismui surašymą ir 150 Lt už atstovavimą, iš viso 650 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjai SIA „Minnas“ proporcingai jos patenkintų reikalavimų daliai (iš dalies patenkinąs reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš dalies patenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo), priteistina pusė jos turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t.y. 412,50 Lt ((500+150+175)/2).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

priteisti M. S., 2872,38 Lt (du tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt du litai 38 ct) arba 832 Eur (aštuoni šimtai trisdešimt du eurai) turtinės žalos atlyginimą ir 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) arba 290 Eur (du šimtai devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės,

priteisti SIA „Minnas“, reg. Nr. 40003937713, 1363,74 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt trys litai 74 ct) arba 395 Eur (trys šimtai devyniasdešimt penki eurai) turtinės žalos atlyginimą ir 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) arba 290 Eur (du šimtai devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės,

priteisti M. S. 650 Lt (šeši šimtai penkiasdešimt litų) arba 188 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni eurai) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės,

priteisti SIA „Minnas“ 412,50 Lt (keturi šimtai dvylika litų 50 ct) arba 119 Eur (vienas šimtas devyniolika eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės,

atmesti kitoje dalyje pareiškėjų prašymą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.