Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos teritorinės muitinės laikinai einančios viršininko pareigas Aldonos Venckienės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarimo, kuriuo Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-10-22 nutarimas, kuriuo M. S. (M. S.), gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209³ straipsnio 5 dalį nubaustas 2000 litų dydžio bauda, panaikintas ir byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo K. L. 2012-10-22 nutarimu pagal ATPK 209³ straipsnio 5 dalį buvo nubaustas 2000 litų bauda už tai, kad „2012 m. spalio 20 d., vykdamas į RF Kaliningrado sritį per (duomenys neskelbtini) kelio postą, krovininiu automobiliu „MAN TGA 18.440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deklaravo, kad kuro bake gabena 250 litrų dyzelinio kuro, o spidometro parodymai – 390654. Šis faktas buvo patvirtintas 2012-10-20 Patikrinimo aktu Nr. 12LTLM00000034493. Tačiau patikrinus šios transporto priemonės įvažiavimo į Lietuvą duomenis, nustatyta, kad M. S. 2012 m. spalio 15 d. šiuo automobiliu, įvažiavo į Lietuvos Respubliką ir deklaravo, kad kuro bake gabena 1200 l dyzelinio kuro, o spidometro parodymai – 390084. Tai užfiksuota 2012-10-15 Patikrinimo akte Nr. 12LTLM00000032838. Sulyginus minėtų patikrinimų duomenis nustatyta, kad automobilis nuvažiavo 570 km, o kuro sunaudojo 700 l daugiau. Už trūkstamą 700 l dyzelinio kuro kiekį, kurio vertė 1729,00 Lt (mokėtinų importo mokesčių suma 1246,00 Lt), M. S. buvo pasiūlyta susimokėti muitinės mokesčius, tačiau jis mokesčius mokėti atsisakė. Šiais savo veiksmais M. S. pažeidė 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 110 str. 1 d. nuostatas.“

Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-10-22 nutarimą M. S. apskundė Tauragės rajono apylinkės teismui. Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-02-05 nutarimu M. S. skundą patenkino, Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-10-22 nutarimą, kuriuo M. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209³ straipsnio 5 dalį buvo nubaustas 2000 litų dydžio bauda, panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. skundą, Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-02-05 nutartyje konstatavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995-10-12 įsakymu Nr. 405 „Dėl automobilio kuro normų nustatymo metodikos“ nuostatomis, buvo apskaičiuota, „kad vilkikas, nuvažiuodamas 570 km, turėjo sunaudoti 250 litrų dyzelinio kuro, tačiau faktiškai nustatyta, kad papildomai trūksta 700 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 1729 litai (mokėtinų importo mokesčių suma – 1246 litai). Vadovaujantis Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 110 str. 1 d. nuostatomis, t. y. pagal 107, 108 ir 109 straipsnius muitais neapmokestinti degalai negali būti naudojami kitoje transporto priemonėje nei toji, kurioje buvo įvežti, ir negali būti iš tos transporto priemonės išpilti ir sandėliuojami, išskyrus tos transporto priemonės būtino remonto metu; jų taip pat negali perleisti už atlygį ar nemokamai, asmuo, kuris juos įvežė be muitų. Jei šių nuostatų nesilaikoma, atitinkamiems produktams pritaikomi importo muitai ir mokesčiai.“

Apeliaciniame skunde Klaipėdos teritorinės muitinės laikinai einanti viršininko pareigas A. Venckienė tvirtina, kad, sulyginus 2012-10-15 ir 2012-10-20 patikrinimo aktuose esančius duomenis (automobilio ridą ir deklaruotus kuro kiekius), buvo nustatyta, jog M. S. vairuojamas automobilis nuvažiavo 570 km, o kuro sunaudojo 700 litrų daugiau nei turėtų būti sunaudota pagal ridą. M. S. aplinkybę, kad įvažiavo į Lietuvą su tokiu kuro kiekiu, koks nurodytas 2012-10-15 patikrinimo akte, neigė. Dėl to, kad patikrinimo akte nebuvo M. S. parašo, teismas atmetė muitinės nurodytas aplinkybes, kad patikrinimo aktas yra spausdinamas ir asmuo su juo supažindinamas tik tuo atveju, kai tikrinimo metu būna nustatyti pažeidimai ar neatitikimai. Tai reglamentuota 2007-09-24 MD prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-627 „Dėl darbo su rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos įforminimo dalimi taisyklių ir patikrinimo aktų pildymo taisyklių patvirtinimo“ patikrinimo akto pildymo taisyklių 43 punkte. Tikrinant M. S. automobilį, patikrinimo aktas buvo užpildytas tinkamai. Kadangi pažeidimų ar neatitikimų nustatyta nebuvo, todėl jo atspausdinti ir duoti pasirašyti M. S. nereikėjo. Apeliantės nuomone, M. S. neprisipažinimas, kad įvežė į Lietuvos Respubliką 1200 litrų degalų, vertintinas kaip pasirinkta gynybos pozicija. 2012-10-15 patikrinimo aktas laikytinas teisėtu, o jame pateikta informacija teisinga.

Klaipėdos teritorinės muitinės laikinai einanti viršininko pareigas A. Venckienė prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Teismo posėdyje M. S. tvirtino, kad muitininkas jo paklausė, kiek jis nuvažiavo kilometrų, patikrino, ar turi cigarečių, užrašė spidometro rodmenis, tačiau apie kurą nebuvo kalbos. M. S. parodė, kad dažnai važiuoja į Rusijos Federaciją tuo pačiu maršrutu ir su tokiu pat kroviniu, o iš Kaliningrado grįžta be krovinio. Jam buvo žinoma, kad kuras bake yra skaičiuojamas pagal nuvažiuotus kilometrus, kad kuro išleisti ar parduoti negalima. Kuro įpylė tiek, kad užtektų važinėti Rusijos Federacijoje ir grįžti į Rygą. Anksčiau jokių problemų nebuvo kilę. Kadangi muitininkai duomenis rašė kompiuteryje, ką jie rašė, jis matyti negalėjo. Išvykstant iš Lietuvos Respublikos, muitininkas pamatavo kuro talpyklą liniuote, todėl M. S. su išmatuotu kuro kiekiu sutiko. M. S. teigimu, kai jis įvažiuodavo į Lietuvą, kuro būdavo įpylęs įvairiai – 400 ir 1200 litrų. Nuo spalio 15 d. iki 20 d. Lietuvoje kuro nepylė, nes niekur nestojo, išskyrus prie šviesoforų (b. l. 73–74).

2012-10-15 patikrinimo akte užfiksuota, kad M. S. vairuojamos transporto priemonės, valst. Nr (duomenys neskelbtini), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), vykstančios iš Rusijos Federacijos į E. S., rida – 390084 km, rastas kuro kiekis – 1200 litrų. Patikrinimą atlikusio pareigūno duomenų bei parašo, taip pat transporto priemonės vairuotojo parašo nėra (b. l. 27).

2012-10-20 patikrinimo akte užfiksuota, kad M. S. vairuojamos transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priekabos Nr. (duomenys neskelbtini) , vykstančios iš Europos Sąjungos į Rusijos Federaciją, rida – 390654 km, deklaruotas kuro kiekis – 250 litrų. Patikrinimą atlikusio pareigūno duomenų bei parašo, taip pat transporto priemonės vairuotojo parašo nėra (b. l. 28). Pagal transporto priemonės ridą buvo nustatyta, kad trūksta 700 litrų kuro (b. l. 29–30).

Teismo posėdyje liudytojas V. J. parodė, kad 2012-10-15 M. S. 1200 litrų kuro kiekį deklaravo žodžiu. Patikrinus transporto priemonėje esantį kuro kiekį, jam įtarimų nekilo. Patikrinimo aktas, jei nekyla įtarimų, nespausdinamas (b. l. 75).

Teismo posėdyje Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė J. G. tvirtino, kad už patikrinimo akte surašytų duomenų tikrumą atsakingas inspektorius, nėra pagrindo netikėti inspektoriaus žodžiais (b. l. 74–75).

Tačiau iš teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad M. S. pareiškus, jog 2012-10-15 jį tikrino ne V. J., o kitas pareigūnas, kuris nei kuro talpyklos, nei spidometro netikrino, liudytojas V. J. nepaneigė, kad M. S. galbūt tikrino kitas pareigūnas. Tačiau patikrinimo akte liko jo spaudas KL1005. Liudytojas parodė, kad įrašyti pareigūną, realiai tikrinusį M. S. transporto priemonę, galėjo ir pamiršti (b. l. 76).

2012-10-21 paaiškinime M. S. nurodė, kad 2012-10-15 jis muitininkui sakė, kad kuro talpykloje yra 500 litrų kuro (b. l. 25). 2012-10-15 patikrinimo akte nurodyta, kad transporto priemonėje buvo 1200 litrų kuro (b. l. 27) Liudytojas V. J. tvirtino, kad jis patikrino M. S. vairuotą transporto priemonę ir jam įtarimų, kad kuro talpykloje buvo 1200 litrų, nesukėlė. Tačiau paaiškėjo, kad V. J. M. S. transporto priemonės netikrino, ją galėjo tikrinti kitas pareigūnas, o šią aplinkybę į patikrinimo aktą įrašyti buvo pamiršta. M. S. su 2012-10-15 patikrinimo akte užfiksuotais duomenimis supažindintas nebuvo, duomenų teisingumo savo parašu nepatvirtino, todėl, nesant kitų objektyvių įrodymų, 2012-10-15 patikrinimo akte nurodytus duomenis laikyti neginčytinu įrodymu nėra jokio teisinio pagrindo.

Patikrinimo akto pildymo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007-09-24 įsakymu Nr. 1B-627, 43 punkte numatyta, kad Patikrinimo aktą galima atspausdinti tais atvejais, kai tikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai ar neatitikimai ir Patikrinimo aktas teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pridedamas prie kitų dokumentų. Patikrinimo aktą pasirašo tikrinimą atlikęs pareigūnas ir tikrinime dalyvavę asmenys (b. l. 40–41).

Nors Patikrinimo akto pildymo taisyklėse, patvirtintose Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007-09-24 įsakymu Nr. 1B-627, 43 punkte numatyta, kad Patikrinimo aktą galima atspausdinti tais atvejais, kai tikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai ar neatitikimai, tačiau akivaizdu, kad praktikoje, iškilus ginčams, šių taisyklių 43-io punkto nuostatų taikymas suvaržo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybes gintis. Akivaizdu, kad elektroninė patikrinimo akto forma, kai nėra neginčytinų duomenų, kad vairuotojas su patikrinimo akto duomenimis susipažino, tiesos nustatymui nepadeda, bet sudaro sąlygas piktnaudžiavimams. Nepasirašytas patikrinimo aktas, jame surašyti duomenys apie buvusio talpykloje kuro kiekio neatitikimą spidometro parodymams jokios įrodomosios galios neturi.

Importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 438, 18 punkte nurodyta, kad pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo 40 straipsnio l dalies 21 punkte nustatyta importo PVM lengvata taikoma ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir šių prekių, jeigu jos būtų importuojamos į Europos Bendrijų muitų teritoriją, atleidimas nuo importo muitų kaip nustatyta Tarybos reglamente. Taikant Tarybos reglamente nustatytus apribojimus, importo PVM neapmokestinamas kuras (kuro kiekis nustatomas pagal degalų kiekio rodiklio duomenis), esantis transporto priemonių stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose, iš kurių šis kuras patenka tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas. 19 punkte nurodyta, kad, jeigu asmuo naudoja šių Taisyklių 18 punkte nurodytas prekes, kurioms buvo pritaikyta importo PVM lengvata, kitoje transporto priemonėje nei ta, kurioje jos buvo įvežtos, atlygintinai ar neatlygintinai perleidžia šias prekes kitam asmeniui (nuosavybėn ar laikinai naudoti) arba išpila šias prekes iš stacionarių gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytų kuro talpyklų, išskyrus būtinus transporto priemonės remonto atvejus, jis privalo per 5 dienas nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių susidarymo apie tai informuoti muitinės įstaigą, per kurią transporto priemonė įvažiavo į Lietuvos Respubliką, ir sumokėti į minėtos muitinės įstaigos sąskaitą importo PVM už šiame punkte nurodytas prekes, taikydamas PVM tarifą, galiojusį minimų aplinkybių atsiradimo dieną. Valstybinė mokesčių inspekcija, nustačiusi šiame punkte nurodytas aplinkybes, per 5 darbo dienas informuoja apie tai muitinės įstaigą, per kurią transporto priemonė įvažiavo į Lietuvos Respubliką ir kuri nesumokėtas importo PVM ir delspinigių sumas išieško įstatymo nustatyta tvarka.

M. S. anksčiau administracine tvarka nebaustas (b. l. 31). Aplinkybė, kad M. S. iš transporto priemonės kurą būtų išpylęs, sandėliavęs arba kam nors perleidęs už atlygį ar nemokamai, nenustatyta. Kad nėra įrodymų, jog M. S. kurą išpylė, kad toks faktas nebuvo net tiriamas, teismo posėdyje pripažino ir Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė J. G. (b. l. 75).

Kadangi objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog M. S. padarė ATPK 209³ straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nesurinkta, tokios Tauragės rajono apylinkės teismo išvados pagrįstos administracinio teisės pažeidimo byloje ištirtais ir teisingai įvertintais duomenimis, naikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-02-05 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistą, Klaipėdos teritorinės muitinės laikinai einančios viršininko pareigas Aldonos Venckienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.