Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ADB „G.“ įgaliotos atstovės L. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. (toliau – G. T.), padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant ją laiduotojo G. T. atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, netaikant užstato. Baudžiamoji byla nutraukta, kardomoji priemonė neskirta.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo Vido A. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies: iš draudimo bendrovės ADB „G.“ V. A. G. priteistas 1000 (vienas tūkstantis) eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu atleista BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad 2016 m. rugsėjo 7 d., apie 10.30 val., vairuodama automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama (duomenys neskelbtini), ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus tuo, kad prieš pradėdama sukti į dešinę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio iš dešinės pro ją važiavusiam motoroleriui Aprilia Atlantic, be valstybinių numerių, vairuojamam V. A. G., dėl ko su juo susidūrė; eismo įvykio metu buvo sužalotas motorolerio vairuotojas V. A. G., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sugadintos transporto priemonės.Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo ADB „G.“ atstovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį dėl civiliniu ieškiniu prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo – šį reikalavimą panaikinti. Apeliantės teigimu, priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dalį dėl civilinio ieškovo V. A. G. reikalavimų, nesivadovavo šiuo klausimu suformuota teismų praktika, neatsižvelgė į civilinio atsakovo rašytinius paaiškinimus dėl neturtinės žalos, dėl ko priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Apeliaciniu skundu pažymima, kad V. A. G. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – konstatuotas kairės alkūnės, kairio riešo, kairio klubo, kairės kulkšnies sumušimai, odos nubrozdinimai kūne bei lokali hematoma kairėje šlaunyje. Duomenų apie ilgalaikius/nepataisomus nukentėjusiojo sveikatos sužalojimus, ilgai trunkantį gydymą ar numatomas ateityje atlikti medicinines procedūras, bylos medžiagoje nėra. Minėti sužalojimai pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nesukėlė, eismo įvykio metu nebuvo sužaloti nukentėjusiojo gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Vien tik nusikaltimo padarymas, pakenkimas kitos asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Neturtinės žalos atlyginimas, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala buvo padaryta, t. y. asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ir pan. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Analizuodama šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką apeliantė pažymi, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui nukentėjusiajam paprastai priteisiama nuo 580 eurų iki 2896 eurų. Tačiau maksimalus neturtinės žalos dydis paprastai priteisiamas esant ilgalaikiams sveikatos sutrikdymo padariniams. Tuo tarpu nesant liekamųjų sveikatos sutrikdymo padarinių, vidutiniškai priteisiama nuo 800 eurų iki 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ADB „G.“ nukentėjusiajam jau yra išmokėjusi 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, nebuvo jokio pagrindo nukentėjusiajam papildomai priteisti 1000 eurų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. T. gynėja advokatė V. Smolenskienė, prokurorė D. Rutkauskaitė ir nukentėjusysis V. A. G. su apeliaciniame skunde išdėstytu prašymu ir jį pagrindžiančiais motyvais nesutiko, prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Civilinio atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, apeliaciniu skundu prašė baudžiamąją bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Civilinio atsakovo ADB „G.“ įgaliotos atstovės L. Z. apeliacinis skundas atmetamas. Iš Kauno apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo, matyti, kad juo nesutinkama tik su nukentėjusiajam V. A. G. priteistu neturtinės žalos dydžiu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nevertindama atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. T. veiksmų kvalifikacijos bei jos veiksmų teisinio vertinimo, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šią teisės normą detalizuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalies nuostatos, pagal kurias, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese turi teisę pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio nuostatas, įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, iš ko seka, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2014, 2K-149/2013 ir kitos). Atsižvelgiant į aptartų teisės normų turinį, akivaizdu, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, tai yra jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė, todėl tokiu atveju žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Tuo tarpu draudiko pareiga atlyginti žalą, kaip teisingai pažymima pateiktame apeliaciniame skunde, kyla iš draudimo sutarties ir tokiu atveju draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, nagrinėjamu atveju – pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį. Nagrinėjamos situacijos kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad 2017 m. kovo 24 d. civilinis ieškovas nukentėjusysis V. A. G. pateikė civilinį ieškinį, prašydamas iš BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką įvykdžiusios G. T. priteisti 3000 (tris tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 400 (keturis šimtus) eurų teisinės pagalbos išlaidoms padengi (b. t. 1, b. l. 111-112). Tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, transporto priemonė, kuria G. T. įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. automobilis Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl ko, pareiga atlyginti civilinio ieškovo nukentėjusiojo dėl šio eismo įvykio patirtą ir reikalaujamą atlyginti žalą kilo ne tiesiogiai už eismo įvykį atsakingai G. T., bet ADB „G.“. Atsižvelgdamas į šių duomenų visumą, įvertinęs nukentėjusiajam A. V. G. analizuojamo eismo įvykio metu padarytų sužalojimų mąstą, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas V. A. G. pareikštą civilinį ieškinį patenkino iš dalies, įvertindamas jam padarytą neturtinę žalą 2000 (dviem tūkstančiais) eurų. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė jam jau buvo atlyginusi 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos savanoriškai, skundžiamu nuosprendžiu iš draudimo bendrovės priteisė 1000 (vieną tūkstantį) eurų civilinio ieškovo nukentėjusiojo neturtinės žalos atlyginimui. Vertinant šias aplinkybes aukščiau aptarto Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo plotmėje, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas ir iš draudimo bendrovės V. A. G. priteistas neturtinės žalos dydis neviršija komentuojamoje teisės normoje įtvirtintos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl neturtinės žalos atlyginimo – 5000 eurų, todėl imperatyvių įstatymų reikalavimų, spręsdamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, apylinkės teismas nepažeidė. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais, yra atlyginama visais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtina atsižvelgi ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Tuo tarpu protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad po analizuojamo eismo įvykio nukentėjusiajam V. A. G. konstatuotas kairės alkūnės sumušimas, kairio riešo sumušimas, kairio klubo sumušimas, kairio ir dešinio kelio sąnario sumušimas, kairės kulkšnies sumušimas, odos nubrozdinimai kūne bei lokali hematoma kairėje šlaunyje, kuri vėliau supūliavo. Dėl supūliavusios hematomos nukentėjusiajam V. A. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3082/2016 (02), b. t. 1, b. l. 54-55). Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3082/2016 (02) tiriamosios dalies, 2016 m. rugsėjo 7 d., 11.59 val. V. A. G. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos buvo pristatytas į VšĮ Kauno klinikos skubios pagalbos skyrių, skųsdamasis kairio peties, alkūnės, klubo, kulkšnies ir kelio skausmais. Apžiūrėjus nukentėjusįjį pavojingų jo sveikatai sužalojimų nustatyta nebuvo. 2016 m. rugsėjo 8 d. (praėjus dienai po vertinamo eismo įvykio) nukentėjusysis vėl kreipėsi į gydymo įstaigą, kur buvo stebimi viso kūno nubrozdinimai ir apsunkintas nukentėjusiojo vaikščiojimas, diagnozuotas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas. 2016 m. rugsėjo 22 d. nukentėjusiajam buvo atlikta kairės šlaunies echoskopija, kurios metu buvo nustatyta pilnai nesusirezorbavusi hematoma. 2016 m. rugsėjo 23 d. jam buvo atliktas ultragarso tyrimas, kurio metu diagnozuotas galūnės odos abscesas (pūlinys), furunkulas (šunvotė) ir karbunkulas (piktvotė), atlikta minėto darinio punkcija, paskirtas ambulatorinis gydymas. 2016 m. rugsėjo 26 d. nukentėjusiajam vėl atsirado skysčio sankaupa ir fliuktacija ant kairės šlaunies, vėl sutino sumušta vieta, atsirado skausmas, taip pat išliko galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, kairio riešo, alkūnės, kairio kelio, šlaunies bei klubo skausmai; kairio klubo srityje esantis darinys vėl buvo punktuotas, po ko, V. A. G. vėl paskirtas ambulatorinis gydymas, ramybė, fizioterapija, pažymint, jog pacientas yra laikinai nedarbingas. 2016 m. spalio 19 d. V. A. G. vis dar skundėsi išliekančiu protarpiniu galvos skausmu ir svaigimu, karės alkūnės, riešo, kairio kelio, čiurnos, šlaunies ir kairio klubo srities maudimu, ant kairės šlaunies buvo stebima vis dar nepilnai rezorbavusi hematoma (b. t. 2, b. l. 54-55). Esant šiems duomenims, jų kontekste sprendžiant nukentėjusiajam V. A. G. priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimą, akivaizdu, jog vertinamo eismo įvykio metu patirtas traumas nukentėjusysis gydėsi pakankami ilgą laiką – sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų, nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. spalio 19 d., t. y. kiek daugiau nei vieną mėnesį. Per šį laikotarpį į gydymo įstaigas buvo kreiptasi ne vieną kartą, V. A. G. konstatuotas kairės šlaunies pažeidimas komplikavosi du kartus, dėl šių komplikacijų nukentėjusysis patyrė dvi operacijas – iš kairės šlaunies ištraukti skysčiai, dėl ko nukentėjusysis neabejotinai patyrė nepatogumus bei psichologinius išgyvenimus. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad objektyviais ir neginčijamais įrodymais kiekvienu atveju privalo būti pagrįstas ne neturtinės, bet turtinės žalos dydis, tuo tarpu neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, išlikusią baimę ir pan., laikydamas nuoseklios teismų praktikos dėl asmens neturtinės žalos priteisimo analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, todėl šiuo atveju ADB „G.“ atstovės skundo argumentai dėl duomenų apie ilgalaikius/nepataisomus nukentėjusiojo sveikatos sužalojimus, ilgai trunkantį gydymą ar numatomas ateityje atlikti medicinines procedūras, nebuvimo, atmestini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl V. A. G. priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo. Be to, įvertinus nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, galimybė, jog tam tikros šių sužalojimų pasekmės pasireikš ir ateityje, dėl ko, nukentėjusysis vėl turės naudotis medicinos priežiūros paslaugomis, vis tik neatmestina, kadangi netgi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad sužalojimus iki šio skauda, jis vartoja vaistus. Taip pat, nukentėjusiojo teigimu (nurodyta civiliniame ieškinyje), šiuo metu ant jo kūno yra likę randai, neabejotinai išliksiantys visą gyvenimą. Nors aukščiau aptartų duomenų visumoje ir sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai pavojaus jo gyvybei nesukėlė, tačiau, įvertinus jo patirtų sužalojimų mąstą, gydymosi laiką bei dėl eismo įvykio ir atlikto gydymo patirtus nepatogumus – nedarbingumą, apsunkintą, skausmingą vaikščiojimą, stresą, baimę, nerimą, suprastėjusį miegą, padidėjusį nervingumą, iki šiol nukentėjusiojo vartojamus vaistus nuo skausmo ir pan., teisėjų kolegija sprendžia, kad 2000 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinės žalos dydis vertinamu atveju nėra per didelis, jis atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus, todėl mažinti jį apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu atsakant ir į pateikto apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266/2013). Esant tokiai Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai neabejotina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Sutinkamai su vieningai neturtinės žalos klausimu formuojama teismų praktika, įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 eurų iki 2900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. s nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013 ir kt.), tačiau atsižvelgiant į konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybes, nuo šių rodiklių kartais ir nukrypstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013), kas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog teismų praktika šiuo klausimu vis tik nėra identiška, ji suformuoja tik tam tikras tendencijas, kurias būtina įvertinti konkrečios situacijos kontekste. Neabejotina, jog kiekvienas asmuo į patirtą stresą, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, kurių pasekmės ir yra pagrindinis elementas, vertinamas sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį, reaguoja skirtingai, todėl tai, jog vienam asmeniui už nusikalstamos veikos metu jo patirtus sužalojimus – pvz. kaulų lūžius, yra priteisiama mažesnė neturtinė žala nei asmeniui, kuriam nusikaltimu padaryti sužalojimai buvo kiek lengvesni (tačiau vis tiek sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą), nelaikytina pagrindu mažinti nukentėjusiajam V. A. G. priteistos neturtinės žalos dydžio. Tiek pateikdamas civilinį ieškinį, tiek ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis išsamiai ir detaliai išdėstė vertinamo eismo įvykio metu jam padarytų sužalojimų pasekmes, nurodydamas savo baimes ir išgyvenimus, todėl įvertinus tai, kad V. A. G. priteistos neturtinės žalos dydis už jam nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą neviršija maksimalaus už tokį sveikatos sutrikdymo mastą priteisiamo neturtinės žalos dydžio, sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl neturtinės žalos, priteistos nukentėjusiajam V. A. G., dydžio. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Civilinio atsakovo ADB „G.“ įgaliotos atstovės L. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.