Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei M. L. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. gegužės 15 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „SB Lizingas“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 905849979, pagal kurią pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir atsakovei perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktas prekes, už kurias pradiniam kreditoriui atsakovė turėjo mokėti daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus mokesčius pagal Sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką. Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį, Sutartis buvo nutraukta, o atsakovė pradiniam kreditoriui liko skolinga 679,03 Eur. Pradinis kreditorius su Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiu per Lindorff Oy filialą, 2017 m. spalio 1 d. sudarė reikalavimo teisių į skolų portfelį atlyginimo perleidimo sutartį, pagal kurią Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Lindorff Oy filialą, įsigijo reikalavimo teisę į atsakovą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai informuota 2020 m. balandžio 28 d. pranešimu. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp kurių yra ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011; CK 6.109 straipsnio 7 dalis), taigi laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą.

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.81 straipsniu, ieškovui iš atsakovės priteistina 679,03 Eur nesumokėta finansavimo suma.

CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio. 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punktu nustatyta, kad atsakovei uždelsus sumokėti bet kurį sutartyje nustatytą mokėjimą, ji įsipareigoja mokėti ieškovui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimų sumos. (180 d.). Ieškovo prašomi priteisti delspinigiai už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų netesybų dydžio ir skaičiavimo laikotarpio, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 61,11 Eur delspinigių laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir šioje dalyje, iš atsakovės priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 740,14 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2020 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 17,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,29 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 5,29 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Intrum Lietuva“, į. k. 304615887, naudai 679,03 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 3 ct) skolą, 61,11 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 11 ct) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 740,14 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2020 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,00 Eur (septyniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,29 Eur (penkis eurus 29 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalys, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.