Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovams A. K., S. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2025 m. gegužės 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 2 dalį 390 Eur bauda nustačius, kad 2025 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, kuris patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,35 ha) V. M. neteisėtai - neturėdamas savivaldybės vykdomosios institucijos išduoto leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius, kai toks leidimas yra būtinas, nupjovė, tai yra sunaikino pagal Želdynų įstatymą priskiriamus saugotiniems želdiniams 11 medžių – plaukuotųjų beržų. V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.

Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad, jam išsinuomojus ir pradėjus dirbti žemės sklypą, jame nebuvo medžių, jie buvo iškirsti anksčiau. Jis kirto tik krūmus. 2025 m. žiemą atvyko gamtosaugininkai, suskaičiavo kelmus. Jis jiems sakė nekirtęs medžių. Byloje nėra įrodymų, kad būtent jis nukirto 11 saugotinų beržų ir padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Medžius iškirto kitas asmuo. Skundžiamas nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, jame nurodytos aplinkybės daugeliu atveju nesusijusios su byla, todėl nelaikytinos įrodymais. Paskutinio posėdžio metu pareiškėjas teismui pateikė nuotraukas su užfiksuotais medžiais ir paaiškino, kad jokių medžių jis nekirto ir sklype, kuris nurodytas skundžiamame nutarime, jokie medžiai neiškirsti - tai esą patvirtina jo pateiktos nuotraukos su augančiais medžiais.

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) leidimas medžių ir krūmų kirtimui nebuvo išduotas. Iš įvykio vietoje darytų nuotraukų matyti, kad medžiai ir krūmai kirsti vienu metu.

Skundas netenkinamas.

Liudytoja E. A., Aplinkos apsaugos departamento specialistė, parodė tyrusi pranešimą, gautą iš A. Č. dėl kertamų medžių. A. Č. greta sklypo turi sodybą, jis telefonu pranešė aplinkosaugininkams, kad V. M. kerta medžius ir prašė išsiaiškinti, ar kirtimas teisėtas. Nuvyko į V. M. sklypą. V. M. paaiškino, kad yra išsinuomojęs sklypą ir vykdo sklypo valymo darbus, kirsdamas medžius, Sklypas buvo plynai iškirstas. V. M. aiškino galintis atlikti sklypo valymo darbus, nes jame nėra saugotinų medžių. Ji ir kolegos įtarė, kad iškirsti saugotini medžiai, su kolegomis matavo didelius beržų kelmus, apskaičiavo medžių aukštį ir nustatė, kad iškirsta 11 saugotinų beržų. Medžiai buvo nupjauti vienu pjovimu. Pareiškėjas nesakė, kad medžius galėjo iškirsti kiti žmonės. Atlikus nukirstų medžių matavimus, apskaičiuota žala gamtai. Pareiškėjas, sužinojęs žalos dydį, iš karto pradėjo neigti kirtęs medžius. Vėliau išsiaiškino, kad sklypas pareiškėjui nebuvo išnuomotas.

Liudytojas R. J., Aplinkos apsaugos departamento specialistas, parodė tyręs kirtavietę 2025 m. sausio mėn. V. M. įvykio vietoje sakė iškirtęs medžius, išvalęs žemę ir išvežęs medieną. Jis su kolegomis išmatavo kelmus ir nustatė iškirstus saugotinus medžius. Apskaičiavus žalą, pareiškėjas ėmė neigti iškirtęs medžius.

Liudytojas P. D., Aplinkos apsaugos departamento specialistas, parodė, kad įvykio vietoje V. M. sakė pjovęs medžius, valęs sklypą, nes ruošęsis dirbti žemę. Buvo apskaičiuota žala dėl iškirstų saugotinų medžių.

Liudytojas A. Č. parodė, kad 2025 m. sausio mėn. matė, kaip V. M. žemės sklype kerta medžius : pats V. M. medžius pjovė pjūklu, o nukirstus medžius surinkinėjo technika. Jo sodyba 50-100 metrų atstumu nuo V. M. sklypo. Jis apie kertamus medžius pranešė Aplinkos apsaugos departamentui. Liudytojas pateikė nuotraukas, paaiškindamas, kad jose užfiksuota, kaip žiemą technika išvežama mediena iš V. M. sklypo ir vasarą V. M. užfiksuotas prie nukirstų medžių.

Pareiškėjo parodymai proceso metu dėl esminių bylos aplinkybių buvo nenuoseklūs. Pareiškėjas skunde ir pirmuosiuose teismo posėdžiuose teigė sklype neišpjovęs medžių, tai padaręs kitas asmuo. Paskutiniame teismo posėdyje pareiškėjas, išklausęs visų liudytojų parodymus, pateikė nuotraukas su užfiksuotais medžiais ir paaiškino, kad jokių medžių jis nekirto ir sklype, kuris nurodytas skundžiamame nutarime, jokie medžiai neiškirsti, šiuos medžius jis nufotografavo. Tačiau pagal pareiškėjo pateiktas nuotraukas negalima identifikuoti žemės sklypo. Pareiškėjo visiškai skirtingų versijų teikimas rodo jo parodymų nepatikimumą. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad aplinkosaugos pareigūnai teisingai nustatė ir skundžiamame nutarime nurodė žemės sklypą, kuriame iškirsti medžiai. Pareiškėjas neginčija neturėjęs leidimo kirsti medžius. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas kirtimo metu dar nebuvo sudaręs nuomos sutarties su valstybės institucija dėl šio žemės sklypo. Ši aplinkybė neturi reikšmės pareiškėjo veikos kvalifikavimui, tačiau parodo jo veikimo būdą.

Aplinkybę, kad pareiškėja pripažino kirtęs medžius sklype, kuriame ketino ūkininkauti, patvirtino įvykio vietoje buvę ir su juo bendravę aplinkosaugininkai E. A., R. J., P. D.. Jie nurodė, kad pareiškėjas medžių kirtimo aplinkybę pradėjo neigti, sužinojęs apskaičiuotą žalą dėl beržų iškirtimo. Tai, kad pareiškėjas kirto medžius, tiesiogiai matė greta sklypo sodybą turintis liudytojas A. Č., kuris apie tai informavo aplinkosaugininkus, nufotografavo išvežamą medieną ir vėliau - pareiškėją, po kelių mėnesių stovintį prie nukirstų medžių. Šie įrodymai gauti iš skirtingų asmenų – aplinkosaugininkų ir pareiškėjo kaimyno, jie tarpusavyje sutampantys, todėl sutampantys, todėl teismas juos vertina kaip patikimus. Šių asmenų parodymai paneigia pareiškėjo versiją, kad ne jis nutarime nurodytame sklype iškirto medžius, tarp kurių - 11 saugotinų medžių – plaukuotųjų beržų, už kurių iškirtimą jis nubaustas. Pareiškėjo tyčiniai veiksmai atitinka ANK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

Pareiškėjui skirta nuobauda, lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, įvertimus jo iškirstų saugotinų medžių kiekį, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, individualizuota tinkamai, todėl nekeistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2025 m. gegužės 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo V. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.