Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Virginija Meškauskienė, A. Č., savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pasirengimo nagrinėti bylą metu pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis nesislapstė nuo išieškojimo, išieškojimui netrukdė, jo buvimo vieta buvo žinoma, tačiau išieškojimas pradėtas gerokai vėliau nei tai numato įstatymas, todėl yra pagrindas skolas nurašyti (e.b.l. 184). Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose Nr. N-575-306/2009, Nr. N-575-3300/2009 yra konstatavęs, kad jei vykdymo laikotarpiu dėl valdžios institucijų aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatlikta dėl nuobaudos įvykdymo, taikoma pasekmės, numatytos CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. išieškojimas nutraukiamas, o skola nurašoma.

Antstolė Jurgita Bareikienė, pavaduojanti antstolę Virginiją Meškauskienę, 2018 m. birželio 11 d. patvarkymu Nr. S1-38444 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą (e.b.l. 1-4). Nurodo, kad sprendžiant dėl vykdomųjų bylų nutraukimo suėjus išieškojimo senaties terminui turi būti patikrinti du dalykai: ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo. Nagrinėjamu atveju vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas pažeistas nebuvo. Vykdomieji dokumentai vykdyti priimti pagrįstai, o vykdomasis dokumentas Nr. 3-7720/03 antstolės Virginijos Meškauskienės buvo perimtas vykdyti iš antstolio Gintaro Matkevičiaus. Antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė pareiškėjui priimtus procesinius dokumentus deklaruotu gyvenamosios vietos adresu Justiniškių g. 70-62, Vilnius, ir naujai nurodytu gyvenamosios vietos adresu Rinktinės g. 51-25, Vilnius, periodiškai tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, darbovietes, ėmėsi visų galimų priverstinio vykdymo priemonių, kad skolos būtų išieškotos (pareiškėjo sąskaita areštuota, areštas išviešintas). Vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko vykdymo veiksmų. Siekiant išvengti vykdymo išlaidų pareiškėjui didinimo, vykdymo veiksmai atlikti pagrindinėje vykdomojoje byloje Nr. 0015/04/02987. Pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus ir elgdamasis sąžiningai, turėjo imtis realių ir aktyvių pastangų, siekdamas kuo greičiau padengti savo turimus skolinius įsipareigojimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas tam tikru laikotarpiu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, niekaip nepateisina jo pasyvumo vykdymo procese. Pareiškėjas galėjo informuoti antstolę ar Antstolių rūmus apie tai, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, turėjo galimybę ne tik susirasti darbą įkalinimo įstaigoje, tačiau ir iš artimųjų gaunamas pinigines lėšas paskirti įsiskolinimų dengimui. Tačiau vykdomųjų bylų medžiaga liudija, kad pareiškėjas jokių aktyvių veiksmų, siekdamas padengti įsiskolinimus, nesiėmė ir toliau nesiima. Taigi, išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės, o būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. Paaiškindama dėl pareiškėjo sutuoktinės turto arešto antstolė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnį bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskirtinas ir pareiškėjo sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis, kitos pajamos, kurias pareiškėjo sutuoktinė gauna ar gaus ateityje. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė vedybų ar turto padalijimo sutarties nėra sudarę. CPK 667 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Taigi, pareiškėjo sutuoktinės pajamos areštuotos griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Be to, priešingai nei nurodyta skunde, pareiškėjo sutuoktinė gali laisvai disponuoti savo gaunamu darbo užmokesčiu, nes 2018 m. gegužės 29 d. nurodyme nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-15-6471 nustatyta 1 250,12 Eur gaunamo darbo užmokesčio dydžio laisvai disponuojama suma.

Suinteresuoti asmenys A. Č., savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, teismui atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolei Virginijai Meškauskienei 2004 m. kovo 8 d. buvo pateiktas ir 2004 m. kovo 24 d. jos priimtas vykdyti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2004 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 1-1365 dėl 28,96 Eur (100 Lt) baudos išieškojimo iš D. Č. valstybės naudai (b.l. 9-10), kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/04/00343. 2004 m. lapkričio 24 d. antstolei Virginijai Meškauskienei buvo pateiktas ir 2004 m. lapkričio 26 d. jos priimtas vykdyti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2004 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 4-13896 dėl 28,96 Eur (100 Lt) baudos išieškojimo iš D. Č. valstybės naudai (b.l. 151, 149), kurio pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/04/02986. Taip pat 2004 m. lapkričio 24 d. antstolei Virginijai Meškauskienei buvo pateiktas ir 2004 m. lapkričio 26 d. jos priimtas vykdyti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2004 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 1-18739 dėl 49,24 Eur (170 Lt) baudos išieškojimo iš D. Č. valstybės naudai, kurio pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/04/02987. 2006 m. gegužės 29 d. antstolei Virginijai Meškauskienei buvo pateiktas ir 2006 m. gegužės 30 d. jos priimtas vykdyti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. E204964 dėl 868,86 Eur (3000 Lt) baudos išieškojimo iš D. Č. valstybės naudai (b.l. 14-13), kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/06/01473. Be to, antstolė Virginija Meškauskienė yra perėmusi vykdyti antstolio Gintaro Matkevičiaus priimtą vykdyti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2003 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 87921 dėl 5,79 Eur (20 Lt) baudos išieškojimo iš D. Č. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai (b.l. 29), kurio pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/07/03964. Nors šioje vykdomojoje byloje nėra antstolio patvarkymo, iš kurio teismas galėtų nustatyti jo priėmimo vykdyti momentą, byloje surinkti duomenys liudija, kad vykdymo veiksmai šioje byloje antstolio buvo pradėti 2003 m. spalio 9 d. (b.l. 16). Joje antstolis ne tik teikė užklausas, ieškodamas turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą (2003 m. spalio 9 d., 2004 m. liepos 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (b.l. 16), 2003 m. spalio 9 d., 2005 m. gruodžio 30 d. bankams (b.l. 16-18, 23-24)), 2003 m. spalio 13 d. patvarkymu areštavo lėšas banko sąskaitose (b.l. 19), bet ir faktiškai išieškojo iš pareiškėjo 4,73 Lt (b.l. 21).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai liudija ir tai, kad pagrindiniai vykdymo veiksmai dėl baudų išieškojimo iš D. Č. antstolės buvo atliekami vykdomojoje byloje Nr. 0015/04/02987. Iš šios vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad joje laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 24 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. antstolė, ieškodama pareiškėjo turto, į kurį galėtų nukreipti išieškojimą, pastoviai teikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui: 2005 m. vasario 22 d. (b.l. 146), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai: 2004 m. lapkričio 2 d. (b.l. 144), 2005 m. balandžio 1 d. (b.l. 140), 2005 m. spalio 5 d. (b.l. 138), 2006 m. kovo 1 d. (b.l. 135), 2006 m. birželio 22 d. (b.l. 128), 2006 m. rugsėjo 13 d. (b.l. 134), 2007 m. vasario 7 d. (b.l. 133), 2007 m. kovo 15 d. (b.l. 132), 2007 m. gegužės 31 d. (b.l. 131), 2007 m. birželio 18 d. (b.l. 130), 2007 m. lapkričio 14 d. (b.l. 128), 2008 m. birželio 11 d. (b.l. 127), 2008 m. kovo 3 d. (b.l. 124), 2008 m. lapkričio 24 d. (b.l. 122), 2009 m. gegužės 26 d. (b.l. 119), 2010 m. balandžio 13 d. (b.l. 116), 2010 m. gruodžio 13 d. (b.l. 113), bankams: 2004 m. lapkričio 2 d. (b.l. 144-145), 2005 m. spalio 5 d. (b.l. 138-139), 2006 m. kovo 1 d. (b.l. 135-137), 2008 m. kovo 3 d. (b.l. 124-125), 2009 m. gegužės 26 d. (b.l. 119-120), 2010 m. balandžio 13 d. (b.l. 116-117), 2010 m. gruodžio 13 d. (b.l. 113-114), Gyventojų registrui: 2008 m. balandžio 30 d. (b.l. 123), 2009 m. balandžio 10 d. (b.l. 121), 2010 m. kovo 24 d. (b.l. 118), 2010 m. gruodžio 10 d. (b.l. 115). Šias užklausas antstolė taip pat teikė ir laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki skundo dėl antstolės veiksmų pateikimo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai: 2011 m. kovo 1 d. (b.l. 112), 2011 m. gegužės 20 d. (b.l. 110), 2011 m. lapkričio 11 d. (b.l. 108), 2012 m. balandžio 4 d. (b.l. 107), 2012 m. rugpjūčio 13 d. (b.l. 103), 2013 m. balandžio 25 d. (b.l. 102), 2014 m. kovo 14 d. (b.l. 99), 2014 m. liepos 22 d. (b.l. 96), 2014 m. spalio 15 d. (b.l. 95), 2015 m. gegužės 21 d. (b.l. 93), 2015 m. rugpjūčio 12 d. (b.l. 92), 2015 m. gruodžio 17 d. (b.l. 90), 2016 m. lapkričio 21 d. (b.l. 81), 2017 m. birželio 22 d. (b.l. 79), 2018 m. balandžio 1 d. (b.l. 75), 2018 m. gegužės 24 d. (b.l. 61), 2018 m. gegužės 29 d. (b.l. 48), bankams: 2011 m. gegužės 20 d. (b.l. 110-111), 2012 m. rugpjūčio 6 d. (b.l. 104-105), 2014 m. liepos 16 d. (b.l. 97), Gyventojų registrui: 2011 m. liepos 12 d. (b.l. 109), 2012 m. birželio 20 d. (b.l. 106), 2014 m. kovo 14 d. (b.l. 101), 2015 m. gegužės 21 d. (b.l. 94), 2015 m. gruodžio 17 d. (b.l. 91), 2018 m. gegužės 29 d. (b.l. 47), Nekilnojamojo turto registrui: 2014 m. kovo 6 d. (b.l. 100), 2018 m. vasario 1 d. (b.l. 77), 2018 m. balandžio 24 d. (b.l. 62), Kelių transporto priemonių registrui: 2014 m. kovo 14 d. (b.l. 98), 2018 m. balandžio 19 d. (b.l. 78), 2018 m. gegužės 24 d. (b.l. 64), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui: 2016 m. lapkričio 21 d. (b.l. 82), 2017 m. birželio 22 d. (b.l. 80), 2018 m. balandžio 19 d. (b.l. 76), 2018 m. gegužės 24 d. (b.l. 63). Be to, šių bylų vykdymo laikotarpiu antstolė 2004 m. gegužės 3 d., 2004 m. lapkričio 26 d. priėmė siūlymus sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas (b.l. 7, 149-150), 2004 m. kovo 24 d., 2006 m. gegužės 30 d. surašė pranešimus dėl informacijos (b.l. 9, 12-13), 2005 m. kovo 1 d. patvarkymu areštavo pareiškėjo sąskaitą (b.l. 142), 2015 m. gruodžio 17 d. priėmė nurodymą nurašyti pinigines lėšas (b.l. 65), 2018 m. gegužės 25 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (b.l. 57-58).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2018 m. balandžio 4 d. pareiškėjas pateikė antstolei prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0015/04/02987 suėjus išieškojimo senaties terminui (b.l. 73), kurį antstolė 2018 m. balandžio 19 d. patvarkymu tenkinti atsisakė (b.l. 71). Be to, antstolė, nustačiusi, kad pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 22 d. yra vedęs A. Č., 2018 m. gegužės 25 d. priėmė patvarkymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą A. Č. iš visų jos turimų sąskaitų 1 502,37 Eur sumai (b.l. 55). Gavusi A. Č. prašymą (b.l. 51-52), 2018 m. gegužės 29 d. antstolė šį nurodymą atšaukė ir priėmė naują nurodymą, kuriuo nutarė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą A. Č. iš visų jos turimų sąskaitų 1 502,37 Eur sumai, tačiau leido kas mėnesį naudoti 1 250,12 Eur sumą, lygią gaunamam darbo užmokesčiui UAB „Western Union Processing Lithuania“ (b.l. 44-45). 2018 m. gegužės 29 d. turto arešto aktu antstolė areštavo A. Č. gaunamas pajamas 1 502,37 Eur sumai (b.l. 39-41) bei 2018 m. gegužės 29 d. patvarkymu dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo išaiškino D. Č. teisę per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (b.l. 37-38). Tiek 2018 m. gegužės 29 d. turto arešto aktą, tiek 2018 m. gegužės 29 d. patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo antstolė grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu.

Dėl vykdomųjų bylų nutraukimo

Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Šioje nutartyje nurodyti išaiškinimai aktualūs ir šioje civilinėje byloje, nes išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0015/04/02987, Nr. 0015/04/00343, Nr. 0015/04/02986, Nr. 0015/06/01473, Nr. 0015/07/03964 antstolė vykdo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2015 m. liepos 1 d., nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo 18 str. 3 d.). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir užtikrinama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis nebūtų blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009 ir kt.). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009 ir kt.). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato nutarimas Nr. 1-1365 dėl 28,96 Eur (100 Lt) baudos išieškojimo iš D. Č. valstybės naudai buvo priimtas 2004 m. sausio 26 d., o pateiktas vykdyti antstolei 2004 m. kovo 8 d., Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato nutarimas Nr. 4-13896 dėl 28,96 Eur (100 Lt) baudos išieškojimo iš D. Č. valstybės naudai buvo priimtas 2004 m. rugsėjo 21 d., o pateiktas vykdyti antstolei 2004 m. lapkričio 24 d., Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato nutarimas Nr. 1-18739 dėl 49,24 Eur (170 Lt) baudos išieškojimo iš D. Č. valstybės naudai buvo priimtas 2004 m. rugsėjo 28 d., o pateiktas vykdyti antstolei 2004 m. lapkričio 24 d., Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato nutarimas Nr. E204964 dėl 868,86 Eur (3000 Lt) baudos išieškojimo iš D. Č. valstybės naudai buvo priimtas 2006 m. kovo 30 d., o pateiktas vykdyti antstolei 2006 m. gegužės 29 d., SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimas Nr. 87921 dėl 5,79 Eur (20 Lt) baudos išieškojimo iš D. Č. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai buvo priimtas 2003 m. liepos 24 d., o pateiktas vykdyti antstoliui ne vėliau nei 2003 m. spalio 9 d. Todėl konstatuotina, kad ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatytas nutarimų pateikimo vykdyti 3 mėnesių terminas praleistas nebuvo. Byloje taip pat nustatyta, kad šių nutarimų vykdymo metu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų dėl baudų išieškojimo. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad antstolė, priėmusi nutarimus vykdyti, periodiškai atlikinėjo užklausas, siekdama nustatyti pareiškėjo turimą turtą ir jį areštuoti išieškomai skolos ir vykdymo išlaidų sumai padengti. Tai liudija, kad nepraėjus dvejiems metams nuo šių nutarimų priėmimo jie buvo pradėti vykdyti, ką liudija ir faktinis 4,73 Lt išieškojimas iš pareiškėjo vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/03964 dar 2003 m.

Teismas, patikrinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvų duomenis (CPK 179 straipsnio 2, 3 dalys, 443 straipsnio 8 dalis), konstatuoja esant nustatytą pareiškėjo skunde nurodomą aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 2008 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Teismas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos turimus duomenis (CPK 443 straipsnio 8 dalis), konstatuoja esant nustatytą ir kitą pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad vykdomųjų bylų Nr. 0015/04/02987, Nr. 0015/04/00343, Nr. 0015/04/02986, Nr. 0015/06/01473, Nr. 0015/07/03964 metu pareiškėjas nedirbo ir jokių pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, negavo. Tačiau teismas kartu pažymi, kad šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės neturi reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti.

Pareiškėjas, grįsdamas skundą suėjusia nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo senatimi, neįvertina to, kad nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo senatis skaičiuotina tik iki jo vykdymo pradžios. Tai aiškiai yra nurodyta tiek BK 96 straipsnio 2 dalyje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taikant BK 96 straipsnio nuostatas pagal analogiją administracinių teisės pažeidimų bylose, pabrėžiant, kad nutarimo vykdymo metu vykdymo senaties terminas neskaičiuojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04, 2005 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-507-05). Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nevengė vykdyti nutarimų po to, kai jų vykdymas jau teisės aktų nustatyta tvarka buvo pradėtas nepraleidus dviejų metų nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose vykdymo senaties termino, reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi. Tokie nutarimai yra antstolio vykdytini iki jų faktinio įvykdymo.

Dėl pareiškėjo sutuoktinės turto arešto

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, įgytos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Byloje nustatyta, kad antstolė, 2018 m. gegužės 29 d. turto arešto aktu areštuodama pareiškėjo sutuoktinės A. Č. gaunamas pajamas, rėmėsi būtent CPK 667 straipsnio nuostata, numatančia galimybę nukreipti išieškojimą į ją ne kaip į skolininkę, bet tik į jos su pareiškėju D. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, kuri priklauso pareiškėjui, nes jo turimo asmeninio turto nepakanka antstolės vykdomiems vykdomiesiems dokumentams įvykdyti. Tokiems veiksmams atlikti – pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto areštui taikyti, nėra būtina teismo nutartis. Teismo nutartis reikalinga faktiniam išieškojimui į dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nukreipti, jeigu pats skolininkas su šio turto bendraturčiais nesutaria dėl turto dalies nustatymo ar jo pasidalijimo bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalis).

Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, pareiškėjo D. Č. skundas dėl antstolės veiksmų pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.