Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, nuteistas laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ji sumažinta vienu trečdaliu ir S. M. skirta galutinė laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė S. M. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta S. M. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, S. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimas ir konfiskuota automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 550,00 Eur valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Nors nuteistasis ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas yra teisinga, todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skiriamą bausmę motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. M. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

6. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, S. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris kelia grėsmę kelių eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad S. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas sąlygojo galimybę taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Teismas nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką S. M. padarė būdamas recidyvistas. Teismas, paskirdamas bausmę, išsamiai įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo S. M. asmenybę. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. M. ne kartą teistas (b. l. 88-110), veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus mažam laiko tarpui, kai prieš terminą buvo paleistas iš pataisos įstaigos, skiriant įpareigojimus, kurių vienas – per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 108-110). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad S. M. baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra vidurinio išsilavinimo, dirbantis (b. l. 114). Tačiau nuteistąjį S. M. neigiamai charakterizuojantys duomenys apylinkės teismui pagrįstai leido spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. M. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Kaip jau minėta, S. M. anksčiau teistas, tačiau visos ankstesnės jam paskirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo resocializacija yra galima tik taikant realų laisvės atėmimą. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad bausmės, numatytos sankcijoje, skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas bausmę individualizavo proporcingai padarytam nusikaltimui bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą. Kadangi nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, todėl galutinė bausmė jam skirtina remiantis BK 64 straipsniu ir taikant dalinį bausmių sudėjimo principą. Be to, kartu su bausme nuteistajam S. M. pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymo numatytam dvejų metų terminui bei konfiskuota automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma. Apeliacinės instancijos teismo manymu, skirti švelnesnės bausmės nėra pagrindo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog gailisi, kad važiavo išgėręs, yra dirbantis, tačiau kolegija pažymi, kad į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta nustatant bausmės dydį, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais švelninti paskiros bausmės nėra pagrindo.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas S. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.