Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1995-259/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-22
Bylos Nr.
2A-1995-259/2014
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01115-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas, Galina Blaževič, Algimantas Kukalis
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
O. B.
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1995-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01115-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2;114.5;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-63-950/2014 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei O. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 30000,00 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1991 m. apsigyveno kartu su J. B., atsakovės sūnumi, atsakovei priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodytas gyvenamasis namas buvo padalintas į du atskirus gyvenamuosius būstus, kurių kiekvienas turėjo atskirą įėjimą. Iki 2013-05-10 su J. B. gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai, dėl ko juos siejo ir bendri turtiniai santykiai. 2013-05-10 ji su J. B. susituokė. Po santuokos sudarymo praėjus vos mėnesiui, t. y. (duomenys neskelbtini), J. B. mirė. Jai apsigyvenus kartu su J. B., atsakovei priklausančiame gyvenamajame name, jie abu rūpinosi nurodyto nekilnojamojo turto priežiūra. Nors jie gyveno tik vienoje gyvenamojo namo pusėje, tačiau pirko malkas, jas ruošdavo, viso gyvenamojo namo kūrenimui, nes atsakovė tam lėšų neskirdavo. Ieškovė savo lėšomis bei darbu išmūrijo naują kaminą, jį aptinkavo, suremontavo krosnį, pirko grindines lentas, mūrijo naujus stulpelius, ant kurių sudėjo naujas grindis. Taip pat buvo pakeisti dalies gyvenamojo namo pamatai, nes jie buvo sutrupėję, dėl ko gyvenamasis namas siūbavo. Nurodytiems darbams iš savo asmeninių lėšų pirko cementą. Remontuojant atsakovei priklausančio gyvenamojo namo pamatus, taip pat buvo išbetonuoti laiptai. Savo lėšomis nupirko dažus ir išdažė tos gyvenamojo namo dalies, kurioje ji gyveno kartu su J. B., kambarius bei virtuvę. Nuplovė visas lubas ir jas taip pat išdažė. 2011 m. vasarą įvedė į visą gyvenamąjį namą kanalizaciją, pati asmeniškai kasė griovį, už savo asmenines lėšas pirko kanalizacijos vamzdžius. Savo lėšomis bei darbu išbetonavo ūkinio pastato grindis, įdėjo naujas duris, įtvirtino ant langų grotas. Visus nurodytus gyvenamojo namo pagerinimus atliko tikėdamasi, kad ten gyvens visą tolesnį savo gyvenimą. Tačiau po sutuoktinio J. B. mirties, ji prarado galimybę toliau gyventi atsakovei priklausančiame gyvenamajame name. Atsižvelgiant į tai, laiko, jog dėl jos darbu ir piniginėmis lėšomis atlikto atsakovei priklausančio gyvenamojo namo remonto darbų, atsakovė nesąžiningai, be jokio teisinio pagrindo, sutaupė jo remonto išlaidas, taip nepagrįstai praturtėdama. Savo lėšomis atliktus gyvenamojo namo, esančio Kauno g. 59, Prienai, remonto darbus ieškovė vertina 30000 Lt suma, kurią ir prašė priteisti iš atsakovės CK 6.237 ir 6.242 straipsnių pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei apklaustų liudytojų parodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atliko kokius nors atsakovei priklausančio gyvenamojo namo pagerinimus ir tam išleido konkrečią – 30000,00 Lt sumą. Nurodė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad J. B. kada nors būtų pirkusi kokias nors statybines medžiagas ir jas panaudojusi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) remontui. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai tik patvirtino, kad matė, jog tam tikru metu buvo įvesta kanalizacija, sutvarkyti gyvenamojo namo pamatai, sumūrytas kaminas, pastatyta malkinė. Tačiau liudytojai negalėjo patvirtinti už kieno (kokio asmens) pinigines lėšas, kokio dydžio bei kas konkrečiai, atliko tuos remonto darbus. Teismo vertinimu, tai, kad J. B. negalėjo atsakovei priklausančio gyvenamojo namo pagerinimui išleisti 30000,00 Lt sumos, liudija ir tai, kad remiantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo informacija, minėto gyvenamojo namo rinkos vertė (2013-08-01) apskritai buvo tik 24500,00 Lt (b. l. 23), t.y. žymiai mažesnė už prašomą priteisti sumą. Iš pateiktų fotonuotraukų (b. l. 43, 67-71) teismas nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninė būklė yra bloga. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovei visada buvo žinoma, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno kartu su J. B., priklauso jo motinai – atsakovei O. B.. Akivaizdu, kad net jeigu ieškovė savo lėšomis per 20 m. laikotarpį ir atliko vienokius ar kitokius minėto gyvenamojo namo pagerinimus, tai ji darė išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 str. 3 d.). Be to, teismas svarbia aplinkybe laikė ir tai, kad ieškovė su J. B., atsakovei priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno daugiau kaip 20 m. visiškai neatlygintinai, nesudarę jokios nuomos ar kitos panašios sutarties. Šios faktinės aplinkybės pagrindu teismas padarė išvadą, kad tarp O. B. (iš vienos pusės) ir J. B. su J. B. (iš kitos pusės) buvo susiformavę neatlygintinos panaudos teisiniai santykiai dėl neatlygintino naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi (CK 6.629 str. 1 d.). Nurodė, kad CK 6.636 str. aiškiai numato, kad panaudos gavėjas (šiuo atveju – J. B. ir J. B.) privalo išlaikyti ir saugoti perduotą neatlygintinai naudotis daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Taigi, ieškovė, neatlygintinai nuo 1991 m. gyvendama atsakovei priklausančio gyvenamojo namo dalyje, privalėjo jį remontuoti bei padengti išlaidas tokio turto išlaikymui. Todėl teismas sprendė, kad tokios išlaidos iš atsakovės negali būti priteistos ieškovei ir šiuo pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Prienų apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; apeliacinės instancijos teismui nenustačius bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindui, Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Nepaisant byloje surinktų įrodymų visumos, teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atliko kokius nors atsakovei priklausančio gyvenamojo namo pagerinimus ir tam išleido konkrečią - 30000,00 Lt sumą. Nustatė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovė kada nors būtų pirkusi kokias nors statybines medžiagas ir jas panaudojusi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Tačiau įrodymų, kad ieškovė su savo sutuoktiniu J. B. (mirusiu (duomenys neskelbtini)), atliko gyvenamojo namo gerinimo ir remonto darbus, ieškovė pateikti teismui neturėjo galimybės dėl objektyvių priežasčių. Prienų rajono apylinkės teismui priėmus skundžiamą sprendimą, ji rado pluoštą statybinių medžiagų apmokėjimų kvitų 9170,71 Lt sumai, kuriuos namuose J. B. buvo paslėpęs, ir kurie nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl iš esmės pasikeitus ieškinio įrodinėjimo pagrindui, apeliantės nuomone, šiuos rašytinius įrodymus reikia vertinti priimant sprendimą, o tai galima padaryti tik bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

2. Teismas nepagrįstai pritaikęs LR CK 6.629 straipsnio 1 dalies ir 6.636 straipsnio nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kadangi panaudos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, todėl ir negalima taikyti teisės normų, reglamentuojančių panaudos santykius. Atsakovė ieškovei jokių pretenzijų nereiškė, ji konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad jos būste būtų daromas tiek kapitalinis, tiek einamasis remontas ir kiti vykdomi gyvenamojo namo gerinimo darbai. Atsakovė tokių lėšų neturėjo ir jei ieškovė su savo sutuoktiniu atsakovei priklausančio turto nebūtų gerinusi ir remontavusi, jis būtų sunykęs, sugriuvęs. Šiuo atveju, ieškovė gerino būstą tikėdamasi jame gyventi, o netekus teisės jame gyventi, ji negali pasiimti įdėto turto bei lėšų, taip pat darbo sąnaudų, kurios gali būti įvertintos tik piniginėmis lėšomis, todėl atsižvelgiant į realias faktines aplinkybes, apeliantės nuomone, teisėtai ir pagrįstai prašo nuostolių atlyginimo.

3. Teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Apeliantės nuomone, šioje byloje šalių santykiai vertintini kaip nepagrįstas praturtėjimas, kadangi tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo konkretaus įstatymo ar sandorio, kurio pagrindu ieškovė remontavo atsakovei priklausantį būstą. Ieškovės veiksmai, kuriais ji gerino atsakovei priklausantį būstą buvo teisėti, t.y. atsakovė leido gerinti būsto būklę, ieškovei ir jos sutuoktiniui jį remontuojant. Šiuo atveju turto, t. y. turto, kurį ieškovė įdėjo į atsakovei priklausančio būsto gerinimą, negalima atsiimti (taikant restituciją vindikaciją). Ieškovė atliko atsakovei priklausančio turto gerinimo darbus išimtinai savo rizika ir savo interesais, kadangi jokio sutartinio pagrindo tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo.

4. Teismas netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetą, išimtinai atsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus, jos pakviestus liudytojus ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, liudytojų parodymų. Teismas skundžiamą sprendimą vertino prielaidomis ir samprotavimais, o ne įrodymų visuma, taip pat nevertino kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės ir iš įrodymų viseto duomenų padarė nepagrįstas išvadas. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomo nuostolių atlyginimo 30000 Lt sumoje, atsiradusiems dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo ieškovės sąskaita, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, nes iš esmės vienus ir tuos pačius įrodymus vertino skirtingai. Apeliantės nuomone, jos pateiktuose paaiškinimuose, liudytojų parodymuose ir kituose rašytiniuose įrodymuose, yra patikimesni faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turėjo pagrindą ieškinį patenkinti ar bent patenkinti iš dalies, t. y. priteisti protingą ir realią nuostolių atlyginimo sumą (CPK 177 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas aplinkybes, objektyviai vertino liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus. Joks remontas, išskyrus namo pamato patepliojimą ir 3,5 metro kanalizacijos vamzdžio patiesimą (už atsakovės pinigus), juo labiau 2007 - 2008 metais, atliekamas nebuvo, tai aiškiai matosi iš pateiktų fotonuotraukų. Juo labiau, kad apmokėjimo čekiai daugumoje yra neįskaitomi ir atsiradę nesuprantamu būdu, nes 2014 m. vasario mėn. antstoliui aprašant J. B. daiktus ir baldus, buvo kruopščiai patikrinta kiekviena pozicija ir jokių čekių nebuvo rasta. Be to, beveik visos pagal kasos čekius išvardintos prekės nieko bendro neturi su ieškovės minimais namo remontais. Atsakovės nuomone, ieškovės pateikti apmokėjimo už prekes čekiai yra ne jos, nes dauguma čekių yra 2007-2008 m, nors ieškovė aiškino, kad remontai buvo vykdomi 1991-2013 m. Nurodo, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir dėl to, kad jos prašoma priteisti suma yra žymiai didesnė, negu VĮ Registrų centre įvertintas namas, be to, ieškovė nors ir pateikė apmokėjimo čekius, nesugebėjo net grubiai, apvalinant, įkainuoti tariamai atliktus darbus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl gyvenamojo namo pagerinimo fakto ir apimties, įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų pakankamumo ginčo išsprendimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog iškeltoje byloje ieškovė įrodinėjo tą aplinkybę, jog savo darbu ir piniginėmis lėšomis atlikto atsakovei priklausančio gyvenamojo namo remonto darbus, gyvenamąjį namą todėl pagerino, savo darbą ir panaudotas namo pagerinimui medžiagas vertino 30 000 Lt suma, todėl reiškė atsakovei ieškinį LR CK 6.242 straipsnio pagrindu, prašė priteisti 30 000 lt sumą (1 t. b. l. 2-4).

Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė (1 t. b. l 111-115). Teismas skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvuose nurodė, jog ieškovė neįrodė būtinos nesąžiningo praturtėjimo sąlygos - šalies nesąžiningumo, sprendė, jog ieškovė veikė išimtinai savo interesais ir savo rizika, taip pat teismas vertino, jog ieškovė neįrodė, jog atliko atsakovei O. B. priklausančio gyvenamojo namo pagerinimus ir tam išleido nurodomą ieškinyje 30000,00 Lt sumą.

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, esminiai apeliacinio skundo motyvai yra susiję su tomis aplinkybėmis, jog po teismo sprendimo priėmimo ieškovė rado kvitų ir čekių 9170 Lt sumai, kurie įrodo, kad buvo pirktos statybinės medžiagos namo remontui, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias panaudos teisinius santykius, nepagrįstą praturtėjimą, netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetą, išimtinai atsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus, jos pakviestus liudytojus ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, liudytojų parodymų. Teismas skundžiamą sprendimą vertino prielaidomis ir samprotavimais, o ne įrodymų visuma, taip pat nevertino kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės ir iš įrodymų viseto duomenų padarė nepagrįstas išvadas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog Prienų rajono apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias panaudos teisinius santykius, panaudos gavėjo pareigas, nepagrįstą praturtėjimą ir atsakomybės sąlygas asmeniui nepagrįstai praturtėjus kito asmens sąskaita (LR CK 6.242 str., 6.629 str.,6.636 str.), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija todėl atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog Prienų rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetą, išimtinai atsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus, jos pakviestus liudytojus ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, liudytojų parodymų, sprendimą grinė prielaidomis ir samprotavimais, o ne įrodymų visuma, taip pat nevertino kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės. Teisėjų kolegija nustatė, jog Prienų rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime įvertino visus surinktus byloje įrodymus, aptarė ir įvertino teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, nurodė kokiais įrodymais vadovaudamasis ir kodėl priėmė byloje sprendimą ieškinį atmesti. Šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo motyvus dėl netinkamo įrodymų įvertinimo (LR CPK 178 str., 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo motyvais, jog ieškovė nepateikė patikimų, neginčijamų duomenų, jog yra atlikusi remonto darbus atsakovės gyvenamajame name ir ūkiniame pastate ir kad tam yra panaudojusi statybines medžiagas ir lėšas. Bylą nagrinėjant Prienų rajono apylinkės teisme, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato remontui įsigytas medžiagas, tam panaudotas savo lėšas. Teismas pagrįstai šią aplinkybę įvertino priimdamas sprendimą. Teisėjų kolegija neprijungia prie bylos apeliantės pateiktų čekių ir kvitų (1 t. b. l. 130-151), kadangi šiuos įrodymus ji turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant Prienų rajono apylinkės teisme, tokių įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra negalimas (LR CPK 314 str.). Teisėjų kolegija taip pat neprijungia ir nevertina kartu su atsiliepimu į skundą pateiktų atsakovės įrodymų 25 fotonuotraukų (2 t. b. l. 4), kadangi tokius įrodymus atsakovė galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Prienų rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė būtinos nesąžiningo praturtėjimo sąlygos - kitos šalies atsakovės nesąžiningumo, teisingai sprendė, jog ieškovė veikė išimtinai savo interesais ir savo rizika (LR CK 6.242 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, Prienų rajono apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis neatlygintinos panaudos pagrindu naudojosi atsakovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl padarė tinkamą išvadą, kad jei ieškovė ir atliko nežymius namo, kuriame gyveno panaudos pagrindu remonto darbus, už juos reikalauti atlyginti turto savininkui neturi teisės, nes panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti perduotą neatlygintinai naudotis daiktą, turi prievolę daryti naudojamojo turto einamąjį ir kapitalinį remontą (LR CK 6.636 str.).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą (LR CPK 178 str.), o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Galina BlaževičAlgimantas KukalisArvydas Žibas