- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- 2-63-950/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- O. B.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, Jolitai Matulienei ir Ingai Valaitienei, dalyvaujant ieškovei J. B., ieškovės J. B. atstovei adv. R. M., atsakovei O. B., atsakovės O. B. atstovui adv. padėjėjui G. M., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civ. bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei O. B. dėl nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. 2013-10-02 Prienų rajono apylinkės teisme pareikštu ieškiniu (b.l. 2-4) prašė priteisti iš atsakovės O. B. - 30000,00 Lt nuostolių atlyginimo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė J. B. pareikštame ieškinyje (b.l. 2-4) nurodė, kad 1991 m. apsigyveno kartu su J. B., atsakovės O. B. sūnumi, atsakovei priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodytas gyvenamasis namas buvo padalintas į du atskirus gyvenamuosius būstus, kurių kiekvienas turėjo ir atskirą įėjimą. Iki 2013-05-10 su J. B. gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai, dėl ko juos siejo ir bendri turtiniai santykiai. 2013-05-10 ji su J. B. susituokė. Po santuokos sudarymo parėjus vos mėnesiui, t.y. (duomenys neskelbtini), J. B. mirė. Jai apsigyvenus kartu su J. B., atsakovei priklausančiame gyvenamajame name, jie abu rūpinosi nurodyto nekilnojamojo turto priežiūra. Nors jie gyvenome tik vienoje gyvenamojo namo pusėje, tačiau pirko malkas, jas ruošdavo, viso gyvenamojo namo kūrenimui, nes atsakovė tam lėšų neskirdavo. Ji savo lėšomis bei darbu išmūrijo naują kaminą, jį aptinkavo, suremontavo krosnį. Kadangi atsakovei priklausančio gyvenamojo namo grindys buvo susidėvėjusios, todėl už savo asmenines lėšas pirko grindines lentas, mūrijo naujus stulpelius, ant kurių sudėjo naujas grindis. Taip pat buvo pakeisti dalies gyvenamojo namo pamatai, nes jie buvo sutrupėję, dėl ko gyvenamasis namas siūbavo. Nurodytiems darbams iš savo asmeninių lėšų pirko cementą. Remontuojant atsakovei priklausančio gyvenamojo namo pamatus, taip pat buvo išbetonuoti laiptai. Savo lėšomis nupirko dažus ir išdažė tos gyvenamojo namo dalies, kurioje ji gyveno kartu su J. B., kambarius bei virtuvę. Nuplovė visas lubas ir jas taip pat išdažė. 2011 m. vasarą įvedė į visą gyvenamąjį namą kanalizaciją, pati asmeniškai kasė griovį, už savo asmenines lėšas pirko kanalizacijos vamzdžius. Savo lėšomis bei darbu išbetonavo ūkinio pastato grindis, įdėjo naujas duris, įtvirtino ant langų grotas. Visus nurodytus, O. B. priklausančio gyvenamojo namo, pagerinimus atliko tikėdamasi, kad ten gyvens visą tolesnį savo gyvenimą. Tačiau po sutuoktinio J. B. mirties, ji prarado galimybę toliau gyventi atsakovei priklausančiame gyvenamajame name. Atsižvelgiant į tai, laiko, jog dėl jos darbu ir piniginėmis lėšomis atlikto atsakovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų, O. B. nesąžiningai, be jokio teisinio pagrindo, sutaupė jo remonto išlaidas, taip nepagrįstai praturtėdama. Savo lėšomis atliktus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus ji vertina 30000,00 Lt suma, kurią ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos CK 6.237 str. ir 6.242 str. pagrindu. Taip pat, prašo priteisti iš O. B. ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovė J. B. papildomai paaiškino faktines aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovės atstovė adv. R. M. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė J. B. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė O. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį (b.l. 35-36) nurodė, kad sutinka su ieškovės J. B. ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ji nusiplovė kambarių, kuriuose gyveno kartu su jos sūnumi J. B. lubas, nudažė nurodytų kambarių sienas. Jokių kitų gyvenamojo namo remonto darbų, J. B. niekada neatliko ir savo piniginių lėšų tam nenaudojo. Jai priklausančio gyvenamojo namo kaminas buvo apmūrytas bei tinkuojamas jos pačios lėšomis. Gyvenamojo namo grindys nebuvo keičiamos, juo labiau – nebuvo mūrijami jokie stulpeliai. Sutinka, kad buvo tvarkomi gyvenamojo namo pamatai, tačiau tai vėl buvo daroma jos lėšomis, darbai buvo minimalūs, nes gyvenamojo namo pamatai šiuo metu yra suirę. Gyvenamojo namo laiptai apskritai niekada nebuvo remontuojami. Įvedant kanalizaciją į gyvenamąjį namą, tokiems darbams atlikti ir tam reikalingoms medžiagoms nupirkti, pinigus davė ji. Ūkinio pastato grindys buvo išbetonuotos, durys ir grotos sudėtos, nurodyto pastato statybos metu. Malkos buvo perkamos už jos pinigus, jų kapoti nereikėjo, nes visą laiką jas pirkdavo jau sukapotas. Atsakovės nuomonę, ieškovės pareikštas ieškinys yra visiškai niekinis, nes ji jo pagrindimui nepateikė jokių statybinių medžiagų įsigijimą, darbų atlikimą ar apmokėjimą už atliktus darbus, patvirtinančių įrodymų, ieškinyje net nenurodė apytikslių sunaudotų statybinių medžiagų kiekių ir jų kainų. Laiko, jog ieškovė neturi ne tik teisinio, bet ir moralinio pagrindo reikalauti iš jos priteisti 30000,00 Lt sumą. Dėl to, atsakovė O. B. prašė ieškovės J. B. pareikštą ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą, taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovė O. B. papildomai paaiškino faktines aplinkybes ir prašė ieškovės ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas adv. padėjėjas G. M. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė O. B. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė ieškovės J. B. ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš civ. bylos Nr. 2-63-950/2014 medžiagos matyti, kad atsakovei O. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 23). O. B. buvo susilaukusi sūnaus J. (J.) B. (b.l. 14). Iš šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų neginčijamai nustatyta, kad ieškovė J. B. (tuo metu – M. (b.l. 17)) nuo 1991 m. gyveno kartu su J. B., su juo vedė bendrą ūkį, tačiau santuokos teisės aktų nustatyta tvarka nurodyti asmenys įregistravę nebuvo. Iš šalių paaiškinimų bei pažymos apie asmens duomenis (b.l. 6) taip pat akivaizdu, kad J. B. ir J. B. gyveno atsakovei O. B. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). J. B. ir J. B. susituokė tik (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12). (duomenys neskelbtini)J. B. mirė (b.l. 13).
Ieškovė J. B. 2013-10-02 kreipėsi su ieškiniu į Prienų rajono apylinkės teismą (b.l. 2-4), prašydama priteisti iš atsakovės O. B. - 30000,00 Lt dydžio sumą bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo materialinį teisinį reikalavimą ieškovė grindė tuo, jog nuo 1991 m. gyvendama su J. B., atsakovei O. B. prikausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį savo asmeninėmis lėšomis ir darbu minėtą gyvenamąjį namą pagerino, dėl ko O. B. nepagrįstai praturtėjo, o ji patyrė 30000,00 Lt dydžio nuostolius, kurie jai turi būti atlyginti.
Atsakovė O. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko (b.l. 35-36). Atsikirsdama į ieškovės reikalavimą nurodė, jog jokių jai priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo ar remonto darbų J. B. neatliko, turėtų piniginių lėšų tam neskyrė. Nedideli gyvenamojo namo remonto darbai buvo atlikti išimtinai už jos pinigines lėšas.
Lietuvos Respublikos CK 6.242 str. 1 d. nurodyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kad būtų taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, būtina konstatuoti kito asmens sąskaita praturtėjusio asmens nesąžiningumą (Lietuvos Respublikos CK 6.242 str. 1 d.). Be to, praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, taip pat praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Respublikos CK 6.242 str. 3 d.). Pareiga įrodyti, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, tenka ieškovui (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)str.).
Ieškovė J. B. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jokių rašytinių dokumentų patvirtinančių jos turėtas išlaidas dėl atsakovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto ir jo pagerinimo, ji neturi, t.y. neišsaugojo jokių statybinių medžiagų kvitų ar pan. Todėl šį faktą ieškovė įrodinėjo liudytojų (R. Š., A. K., J. P. V., J. T., D. K., R. R., N. S.) parodymais.
Liudytoja apklausta R. Š. paaiškino, kad J. B. gyveno kartu su J. B., O. B. priklausančiame name. Ji pati gyveno kaimynystėje. Ilgą laiką gyvendami nurodytame name, J. B. ir J. B. tą namą tvarkė, tačiau kokius konkrečiai darbus ir už kokias pinigines lėšas atliko, ji pasakyti negali. Matė, jog buvo vedama kanalizacija, betonuojami pamatai, pjaunamos malkos.
Liudytoju apklaustas A. K. paaiškino, kad J. B. gyveno su J. B.. Jis pats gyveno kaimynystėje. Gyvenamasis namas, kuriame gyveno ieškovė, buvo blogos būklės, visas sulinkęs. Todėl J. B. kartu su J. B. jį tvarkė – namą iškėlė, betonavo pamatus. Tam jie skolindavosi iš jo pinigų, kuriuos sąžiningai grąžindavo. Skolindavosi J. B. cementui, kitoms medžiagoms. Kartais ateidavo skolintis ir J. B.. Matė, kaip J. B. mūrijo naują kaminą. Tai galėjo būti prieš 10 m. Taip pat J. B. lėšomis buvo įvesta kanalizacija.
Liudytoju apklaustas J. P. Vilkas paaiškino, kad J. B. gyveno kartu su J. B. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis gyveno netoli jų. Prisimena, jog J. B. su J. B. nurodytą gyvenamąjį namą tvarkė, jį remontavo. Matė paremontuotus gyvenamojo namo laiptus, tačiau kas tai darė, jis nežino. Pats padėjo tvarkyti elektros instaliaciją.
Liudytoju apklaustas J. T. paaiškino, kad J. B. gyveno su J. B.. Jis gyveno netoliese. Jie gyveno vienoje gyvenamojo namo pusėje. Gyveno ūkiškai. Matė, jog J. B. su J. B. tvarkė gyvenamojo namo pamatus, mūrijo kaminą, įsivedė kanalizaciją. Mano, kad atlikti gyvenamojo namo remonto darbai buvo vidutinio sudėtingumo. Taip pat matė, jog buvo pastatyta malkinė.
Liudytoju apklaustas D. K. paaiškino, kad J. B. gyveno su J. B., O. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis padėjo remontuoti minėtą gyvenamąjį namą – tvarkė pamatus, remontavo vieną gyvenamojo namo kambarį. Vienas gyvenamojo namo galas buvo labai „susėdęs“, todėl jo pamatai buvo tvarkomi iš esmės. Taip pat jis asmeniškai padėjo statyti ir malkinę. Už atliktus darbus, jis jokio atlygio neimdavo. Medžiagas pirko J. B. ir J. B., dalį medžiagų parūpino ir jis.
Liudytoju apklaustas R. R. paaiškino, kad yra ieškovės J. B. žentas. Žinojo, kad J. B. 20 m. gyveno kartu su J. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Padėjo nurodytą gyvenamąjį namą remontuoti - betonavo pamatus, „pakėlė“ gyvenamojo namo kampus, padėjo sutvarkyti du gyvenamojo namo kambarius. Kas pirko statybines medžiagas tiksliai nežino, turbūt – J. B. ir J. B..
Liudytoja N. S. paaiškino, kad J. B. ir J. B. kartu gyveno gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Minėtame gyvenamajame name, kuris priklausė J. B. motinai, nuolat lankydavosi, todėl žino, kad gyvenamasis namas buvo remontuojamas, buvo betonuojami pamatai, laiptai, J. B. sumūrijo kaminą, buvo įvesta kanalizacija. Tai buvo daroma iš J. B. piniginių lėšų.
Teismo posėdžio metu buvo apklausti ir atsakovės O. B. nurodyti liudytojai (E. G., N. L., J. K., A. S., R. K.).
Liudytoja apklausta E. G. paaiškino, kad gerai pažįsta O. B., yra jos kaimynė. Žino, kad J. B. gyveno kartu su J. B., jos kaimynės namuose. Atsimena, kad J. B. savo jėgomis įsivedė į gyvenamąją namą kanalizaciją, o pinigus vamzdžiams davė kaimynė (O. B.). Kiek žino, truputį buvo taisyti ir gyvenamojo namo pamatai. Taip pat, J. B. savo jėgomis pastatė malkinę.
Liudytoja apklausta N. L. paaiškino, kad prižiūri ir rūpinasi atsakove O. B.. Ieškovė J. B. gyveno kartu su J. B., atsakovės namuose. Žino, kad buvo remontuojami atsakovei priklausančio gyvenamojo namo pamatai, tačiau tai buvo daroma už O. B. pinigus. Taip pat prisimena, kad J. B. įvedė į gyvenamąjį namą kanalizaciją. Atsakovė jai minėjo, kad buvo truputį paremontuotas kaminas.
Liudytoja apklausta J. K. paaiškino, jog atsakovė yra jos teta. Žino, kad J. B. gyveno su J. B., jos tetos namuose. Tetos namas niekada nebuvo dažytas, blogos būklės. Apie jokius remonto darbus ji nežino, galbūt buvo truputį gyvenamasis namas patvarkytas, patinkuotas.
Liudytoja apklausta A. S. paaiškino, jog atsakovė O. B. yra jos draugė. Gerai pažįsta ir J. B.. Žino, jog ji gyveno kartu su J. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Visus darbus ten dirbo tik J. B.. Kiek žino, J. B. remontavo vieną gyvenamojo namo kampą. Kad būtų atlikti kokie nors kiti remonto darbai, ji nežino.
Liudytoja apklausta R. K. paaiškino, kad gerai pažįsta O. B., yra jos draugė. Žino, kad J. B. gyveno O. B. namuose. Ji ten nuolat lankydavosi, jai O. B. skųsdavosi dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Apie atliktus remonto darbus ji nieko nežino ir nieko pasakyti negali, bet pats gyvenamasis namas atrodo labai blogai.
Teismas įvertinęs civ. byloje Nr. 2-63-950/2014 esančius rašytinius įrodymus bei visų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus konstatuoja, kad ieškovė J. B. neįrodė, jog atliko kokius nors atsakovei O. B. priklausančio gyvenamojo namo pagerinimus ir tam išleido konkrečią – 30000,00 Lt – sumą. Civ. byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad J. B. kada nors būtų pirkusi kokias nors statybines medžiagas ir jas panaudojusi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) remontui. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai tik patvirtino, kad matė, jog tam tikru metu buvo įvesta kanalizacija, sutvarkyti gyvenamojo namo pamatai, sumūrytas kaminas, pastatyta malkinė. Tačiau liudytojai negalėjo patvirtinti už kieno (kokio asmens) pinigines lėšas, kokio dydžio bei kas konkrečiai, atliko tuos remonto darbus. Kad J. B. negalėjo atsakovei priklausančio gyvenamojo namo pagerinimui išleisti 30000,00 Lt sumos liudija ir tai, kad remiantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo informacija, minėto gyvenamojo namo rinkos vertė (2013-08-01) apskritai buvo tik 24500,00 Lt (b.l. 23), t.y. ženkliai mažesnė už prašomą priteisti sumą. Iš pateiktų fotonuotraukų (b.l. 43, 67-71) tai pat matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) techninė būklė yra bloga.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovei J. B. visada buvo žinoma, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno kartu su J. B., priklauso jo motinai – atsakovei O. B.. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad net jeigu ieškovė savo lėšomis per 20 m. laikotarpį ir atliko vienokius ar kitokius minėto gyvenamojo namo pagerinimus, tai ji darė išimtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Respublikos CK 6.242 str. 3 d.).
Be to, teismas svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad ieškovė J. B. su J. B., atsakovei O. B. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno daugiau kaip 20 m. visiškai neatlygintinai, nesudarę jokios nuomos ar kitos panašios sutarties. Ši faktinė aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad tarp jų, t.y. O. B. (iš vienos pusės) ir J. B. su J. B. (iš kitos pusės) buvo susiformavę neatlygintinos panaudos teisiniai santykiai dėl neatlygintino naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalimi (Lietuvos Respublikos CK 6.629 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.636 str. aiškiai numato, kad panaudos gavėjas (šiuo atveju – J. B. ir J. B.) privalo išlaikyti ir saugoti perduotą neatlygintinai naudotis daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Remiantis tuo, akivaizdu ir visiškai logiška, jog ieškovė J. B., neatlygintinai nuo 1991 m. gyvendama atsakovei O. B. priklausančio gyvenamojo namo dalyje, privalėjo jį remontuoti bei padengti išlaidas tokio turto išlaikymui. Todėl tokios išlaidos iš atsakovės negali būti priteistos ieškovei dar ir dėl nurodytų motyvų.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, ieškovės J. B. ieškinys atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 185 str., Lietuvos Respublikos CK 6.242 str. 3 d., 6.636 str.).
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog civ. byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovės O. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos atsakovei nepriteistinos.
Ieškovė J. B. pateikdama Prienų rajono apylinkės teismui ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo sumokėjo 145,00 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį (b.l. 5). Likusios žyminio mokesčio dalies (755,00 Lt) sumokėjimas jai buvo atidėtas iki sprendimo civ. byloje priėmimo (b.l. 29-30). Kadangi ieškovės J. B. ieškinys atmestinas, tai iš jos, valstybės naudai, priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 755,00 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.).
Atmetus ieškovės J. B. ieškinį, iš jos priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 35,90 Lt, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 178 str., 185 str., 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 271 str.,
nusprendžia:
Ieškovės J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 755,00 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt penkis Lt) nesumokėto žyminio mokesčio bei 35,90 Lt (trisdešimt penki Lt, 90 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).
Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. (trisdešimt dienų) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.