- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-1071-560/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10532-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- M. N.
- Ieškovas
- Nordea Bank Finland Plc
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovui M. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo M. N. priteisti 6 492,93 Lt skolos, 24 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad su atsakovu 2005-07-19 sudarė sutartį dėl MasterCard kredito kortelės su nustatytu kredito limitu išdavimo. Panaudojęs nustatytą kredito limitą, atsakovas jo negrąžino. Ieškovas atsakovą ne sykį informavo apie sutarties nevykdymą bei ketinimą nutraukti sutartį, tačiau atsakovas vis tiek skolos nesumokėjo, taip pat neatlygino patirtų skolos išieškojimo išlaidų, kurias sudaro: 5 062,61 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito, 1 264,23 Lt įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 153,99 Lt nesumokėtų palūkanų už naudojimąsi kreditu, 12,10 Lt skolos išieškojimo sąnaudų. Vadovaujantis sutarties 4.4 punktu, iš atsakovo ieškovas prašė priteisti 24 proc. dydžio procesines palūkanas.
Atsakovui M. N. nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir vadovaujantis LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 2011 m. sausio 18 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo reikalavimai atsakovui M. N. buvo patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas M. N. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti 24 proc. dydžio metines palūkanas. Prašė teismo pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Nors metinių palūkanų dydis už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sulygtas sutartimi, tačiau abi sutarties šalys nėra tolygūs sutarties subjektai, turintys patirtį verslo ir derybų srityje ir galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes bei laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Ieškovas yra juridinis asmuo, teikiantis bankines ir finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsakovas yra ekonomiškai silpnesnė, neturinti derybų patirties ir mažiau informuota sutarties šalis, todėl prašė 24 proc. metinių palūkanų dydį mažinti iki 5 proc.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-21 nutartimi buvo panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-04-28 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovo M. N. ieškovo Nordea Bank Finland Plc naudai priteisė 5 062,61 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito, 1 264,23 Lt įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 153,99 Lt nesumokėtų palūkanų už naudojimąsi kreditu, 12,10 Lt skolos išieškojimo sąnaudų (viso 6 492,93 Lt), 24 proc. dydžio palūkanas už panaudotą ir negrąžintą kreditą (5 216,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 040,92 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo vykdymą atidėjo 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Taip pat iš atsakovo M. N. valstybės naudai priteisė 20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl skolos dydžio. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutartimi sulygtų palūkanų dydžio. Pažymėjo, kad atsakovas, pasirašydamas su ieškovu sutartį, patvirtino, kad yra susipažinęs su bendrosiomis sutarties sąlygomis bei įkainiais, patvirtino, kad jam yra priimtinos visos sutarties sąlygos, tame tarpe ir susitarimas dėl palūkanų dydžio, sutiko su sąlyga, kad už įsipareigojimų vykdymo pažeidimą privalės mokėti 24 proc. dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas. Sutarčiai galiojant, atsakovas sutarties sąlygų neginčijo, nesiekė jų pakeisti, atsakovą keturis metus sutarties sąlygos tenkino, todėl teismas nusprendė, kad keisti šias sutarties sąlygas nėra pagrindo. Šalių sutartas palūkanų dydis – 24 proc. nelaikytinas akivaizdžiai prieštaraujančiu sąžiningumo ir protingumo principams, jis neprieštarauja įstatymams, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 24 proc. dydžio metines palūkanas yra teisėtas, pagrįstas, todėl tenkintinas. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, dėl ko atsakovui būtų sunku iškarto įvykdyti teismo sprendimą, padarė išvadą, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendimo vykdymą atidėjo pusei metų. Teismas, remdamasis LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str. nuostatomis, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 195 t žyminio mokesčio, 182,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu, 1 663,75 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (viso 2 040,92 lt) bei valstybės naudai 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas M. N. apeliaciniu skundu prašo jo skundą patenkinti ir iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-28 sprendimą, priteisiant 5 procentus metinių palūkanų už panaudotą ir negrąžintą kreditą ( 5 216,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistos 24 proc. dydžio procesinės palūkanos. Pažymėjo, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas, todėl teismas turi teisę vertinti sutarties sąlygą dėl palūkanų sąžiningumo, protingumo, teisingumo pažiūriu. Susitarimo dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešai tvarkai. Neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją. Tokiu atveju palūkanos tampa skolininko nubaudimo priemone. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta ieškovo paruoštomis sąlygomis, sutarties šalys nėra lygios, pripažintina, kad priteistos 24 proc. dydžio procesinės palūkanos yra neprotingai didelės, todėl jos turėtų būti sumažintos iki 5 proc. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad dabar apeliantas negali grąžinti priteistos sumos ir šešių mėnesių atidėjimo laikotarpis yra per trumpas. Be to, apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog jis pastoviai gyvena ieškinyje nurodytu adresu, gyvenamosios vietos nekeitė, nagrinėjamu atveju negalima buvo naudotis išimtiniu dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu, o ieškovas nesąžiningai naudojosi suteiktomis teisėmis, dėl ko, apelianto manymu, jis turėtų būti atleistas nuo 182,17 Lt sumokėjimo. Tai pat apeliantas mano, kad priteistos 1 663,75 Lt dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra per didelės, neatitinka rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio maksimalaus dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovas Nordea Bank Finland Plc pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad sudarant sutartį atsakovas buvo supažindintas su Bendrųjų kortelių išleidimo ir naudojimosi tvarka bei Paslaugų įkainiais privatiems klientams. Šalys susitarė dėl palūkanų už naudojimąsi kreditu, kurios laikomos mokėjimo (atlyginimo) funkciją atliekančiomis palūkanomis (CK 6.872 str. 1 d.), mokėjimo ir įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, kurios yra laikomos kompensacinę (nuostolių atlyginimo) funkciją atliekančiomis palūkanomis (CK 6.874 str.), mokėjimo. CK nustatyta, kad kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas ir jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.). Atsakovas savo kaltais veiksmais, pažeisdamas sutartį netinkamai vykdė prievoles, dėl ko atsirado ieškovo teisė iš atsakovo reikalauti šalių susitartų palūkanų mokėjimo esant prievolės pažeidimui. Taigi, šalys sutartyje numatė sąlygą, kad 24 proc. įsipareigojimų nevykdymo palūkanos mokamos iki realaus skolos sumokėjimo dienos, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistos 24 proc. sutartinės palūkanos, skaičiuojamos tiek iki bylos iškėlimo teisme, tiek ir po bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško skolos padengimo. Pažymėjo, kad teismas neturi teisės sumažinti sutarties palūkanas, jeigu nėra nustatyti palūkanų mažinimo pagrindai, t.y. nėra konkrečiai konstatuojama, kad palūkanų dydžiu yra pažeidžiami protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai bei šalių interesų pusiausvyros principas. Šiuo atveju teismas, atsižvelgęs į šalių santykių ilgalaikiškumą ir tęstinumą, į tai, kad atsakovui buvo žinomos sutarties sąlygos, jis sutarties nevykdo nuo 2009 m., palūkanų dydį ėmė ginčyti nutraukus sutartį, konstatavo, kad šalių sutartas palūkanų dydis nėra laikytinas kaip akivaizdžiai prieštaraujantis sąžiningumo ir protingumo principams, neprieštarauja įstatymams. Sutartinės 24 proc. įsipareigojimų nevykdymo palūkanos nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Ieškovas pažymi, kad 24 proc. metinių palūkanų norma atitinka 0,06 proc. delspinigių už kiekvieną praleistą dieną dydį, o teismai priteisia ir didesnes netesybų sumas, pavyzdžiui 0,2 proc. už kiekvieną pavėluotą įvykdyti prievolę dieną, kas atitinka 73 proc. metinių palūkanų. Dėl šių aplinkybių ieškovas yra įsitikinęs, jog sulygtų palūkanų dydis yra sąžiningas ir atitinka protingumo reikalavimus. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu atidėti vykdymą 6 mėnesiams, nepateikia jokių argumentų, dėl kokių priežasčių teismo sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas ilgesniam laikotarpiui. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nei atsakovas, nei jo atstovė tiek iki bylos nagrinėjimo iš esmės, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo ieškovo reikalavimo dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo bei nereiškė prieštaravimų dėl prašomos priteisti sumos už advokato teisinę pagalbą. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto M. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-28 sprendimo dalis, kuria iš atsakovo M. N. priteistos 24 proc. dydžio palūkanos už panaudotą ir negrąžintą kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei kuria iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, keistina.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovas Nordea Bank Finland Plc ir atsakovas M. N. 2005-07-19 sudarė sutartį dėl MasterCard kredito kortelės su nustatytu kredito limitu išdavimo. Atsakovas panaudojo jam suteiktą kreditą, tačiau jo ieškovui negrąžino. Atsakovui netinkamai vykdant sutartines prievoles, ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį ir su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 5 062,61 Lt negrąžinto kredito dalies, 1 264,23 Lt įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 153,99 Lt palūkanų už naudojimąsi kreditu ir 12,10 Lt skolos išieškojimo sąnaudų priteisimo, t.y. ieškovas viso prašė priteisti 6 492,93 Lt dydžio įsiskolinimą. Taip pat ieškovas prašė priteisti 24 proc. dydžio palūkanas už panaudotą bet negrąžintą kreditą (5 216,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas – 2 040,92 Lt (žyminį mokestį, išlaidas, susijusias su dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu bei išlaidas už advokato teisinę pagalbą). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-04-28 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui jo reikalautas sumas. Taip pat teismas iš dalies patenkino atsakovo prašymą ir atidėjo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams.
Ginčo tarp šalių dėl įsiskolinimo dydžio, jo paskaičiavimo, nėra. Apeliantas M. N. nesutinka su teismo sprendimo dalimi priteisti iš jo 24 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas bei sprendimo vykdymą atidėti tik 6 mėnesiams. Su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.
Pagal LR CK 6.37 str. 1 d. palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal šio straipsnio 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Šalių sudarytos sutarties 4.4. punkte numatyta, kad tuo atveju, jei lėšų banko sąskaitoje nepakanka ar atsiranda neleistinas banko sąskaitos kreditas, yra skaičiuojamos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurių dydis nurodytas Įkainiuose, t.y. 24 proc. dydžio metinės palūkanos. Įsipareigojimų nevykdymo palūkanos yra skaičiuojamo nuo nustatytos mokėjimo dienos iki pakankamo lėšų kiekio sukaupimo sąskaitoje ar neleistino banko sąskaitos kredito padengimo dienos įskaitytinai. Kaip seka iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo prašymą sumažinti palūkanas ir, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas buvo supažindintas su šia sutarties sąlyga, su ja sutiko, jos neginčijo bei neprašė pakeisti sutarties galiojimo metu, taip pat atsižvelgdamas į šalių santykių ilgalaikiškumą bei tęstinumą, konstatavo, jog šalių sutartas palūkanų dydis (24 proc.) nelaikytinas akivaizdžiai prieštaraujančiu sąžiningumo ir protingumo principams, jis neprieštarauja įstatymams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu ši pirmosios instancijos teismo išvada nelaikytina pagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į susiklosčiusių tarp šalių teisinių santykių pobūdį ir nekvalifikavo ginčo sutarties vartojimo sutartimi, netaikė CK 1.39 str. 1 d., 6.188 str., 6.886 str. nuostatų. Byloje nustatyta, kad sutartis, kurios pagrindu reikalaujama priteisti įsiskolinimą, sudaryta tarp juridinio asmens (verslininko, savo veiklos profesionalo) ir fizinio asmens. Sutartis sudaryta pagal iš anksto ieškovo parengtą sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui (LR CK 6.185 str.). Kredito limitas buvo suteiktas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl šių aplinkybių tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina vartojimo kredito sutartimi, kurios sąlygos vertintinos sąžiningumo aspektu (LR CK 1.5 str., 6.188 str.), bei, esant abejonėms, aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais vartojimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai.
Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).
Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kredito davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, kad palūkanų norma neproporcingai didelė santykyje su suteikta kredito suma, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, teisėjų kolegija daro išvadą, jog priteistos 24 procentų dydžio palūkanos už panaudotą ir negrąžintą kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, neproporcingai (atsižvelgiant į skolos dydį) apsunkina atsakovo – vartotojo padėtį. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priteista palūkanų norma už panaudotą ir negrąžintą kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mažintina iki 5 proc. dydžio metinių palūkanų, t.y. iki LR CK 6.210 str. 1 d. numatyto dydžio. Tai, kad sutarties galiojimo metu atsakovas, kaip vartotojas, neginčijo sutarties sąlygų, numatyto palūkanų dydžio, savaime nepanaikina teismo pareigos savo iniciatyva ginti teisėtus vartotojo interesus, nes, kaip minėta tokio pobūdžio ginčų sprendimas yra susijęs su viešuoju interesu ginti vartotojų teises ir yra svarbus didelei visuomenės daliai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą minimomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nes nesutampa nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai nepagrįstai palūkanų dydį lygina su kitose bylose priteistais delspinigių dydžiais. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl delspinigių priteisimo, jų dydžio. Be to, įstatymas riboja terminą, už kurį gali būti priteisti delspinigiai (ne daugiau nei 6 mėnesiai), todėl ieškovo aiškinimai, jog 24 proc. metinių palūkanų norma atitinka 0,06 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną dydžiui, nėra pagrįsti šios bylos kontekste, neatitinka įstatymo nuostatų, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už įsiskolinimą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo užtikrina ieškovo, kaip kreditoriaus, teisėtų interesų gynimą, minimalių nuostolių atlyginimą (LR CK 1.5 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Atsakovas nesutinka su teismo nurodymu teismo sprendimo vykdymą atidėti 6 mėnesiams, tačiau nepateikia jokių pagrįstų argumentų, dėl kokių priežasčių teismo sprendimo įvykdymas turėtų būti atidėtas ilgesniam laiko tarpui, t.y. vienerių metų laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį, kitus įrodymus ir padarė pakankamai pagrįstą išvadą teismo sprendimo vykdymą atidėti tik 6 mėnesiams. Šio teismo pagrįsto sprendimo apeliantas nepaneigė, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingas išvadas, tuo labiau, kai nuo apeliacinio skundo pateikimo teismui ir jo išnagrinėjimo yra praėję kiek daugiau nei 10 mėnesių, todėl nėra pagrindo nustatyti ilgesnį, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, terminą sprendimo vykdymui atidėti. Dėl šių aplinkybių apelianto prašymas šioje dalyje teismo sprendimą pakeisti ir atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams netenkintinas.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priteisė pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas. Kaip seka iš skundžiamo teismo sprendimo, iš atsakovo M. N. ieškovo Nordea Bank Finland Plc naudai buvo priteista 2 040,92 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. 195 Lt žyminio mokesčio, 182,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui viešo paskelbimo būdu, ir 1 663,75 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Taip pat iš atsakovo buvo priteista valstybės naudai 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė, priskirta būtent teismo kompetencijai, o toks klausimas spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Nagrinėjama civilinė byla nėra sudėtinga, ginčo suma nėra didelė, ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo, duomenų, kad ieškovas patyrė išlaidas rengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teisme, nėra, o advokatas ieškovo interesus atstovavo tik viename teismo posėdyje, kuris iš esmės truko 30 minučių bei per kurį ir buvo išnagrinėta ši byla, todėl bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos iki 400 Lt dydžio.
Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog nėra pagrindo iš jo priteisti ieškovo naudai išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Iš bylos medžiagos seka, jog pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei ieškinio ir jo priedų kopijos buvo siunčiamos atsakovo gyvenamosios vietos adresu (Vydūno g. 7-87, Vilniuje), tačiau šie dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, nes nieko nebuvo rasta namie bei niekas neatsiliepė į paliktus pranešimus, o atsakovas niekur oficialiai tuo metu nedirbo. Dėl šių aplinkybių teismas pagrįstai, nepažeisdamas LR CPK 130 str. nuostatų, patenkino ieškovo prašymą jo lėšomis įteikti procesinius dokumentus atsakovui M. N. viešo paskelbimo būdu, dėl ko ieškovas papildomai patyrė 182,17 Lt išlaidų, kurios pripažintinos išlaidomis, susijusiomis su procesinių dokumentų įteikimu. Teismui patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuo atveju nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1-3 d. numatytų išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.
Kartu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-01-31 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovas M. N. buvo atleistas nuo 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir nuo išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstas šias išlaidas (20 Lt) priteisė iš M. N..
Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-28 sprendimas iš dalies keistinas: priteistas palūkanas už panaudotą ir negrąžintą kreditą (5 216,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sumažinant iki 5 procentų metinių palūkanų dydžio, priteistas iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 777,17 Lt bei panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo valstybės naudai priteistos 20 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Nordea Bank Finland Plc prašo, atmetus apeliacinį skundą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nors apeliacinis skundas tenkintas tik iš dalies, tačiau apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė jokių patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų, todėl toks atsakovo prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329-330 str., teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo M. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą iš dalies pakeisti. Ieškovui Nordea Bank Finland Plc iš atsakovo M. N. priteistas palūkanas už panaudotą ir negrąžintą kreditą (5 216,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sumažinti iki 5 procentų metinių palūkanų dydžio, ieškovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 777,17 Lt dydžio.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo M. N. valstybės naudai priteistos 20 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.