Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nukentėjusiajam R. M., nukentėjusiajai – civilinei ieškovei I. M., kaltinamojo D. M. atstovei pagal įstatymą – civilinei atsakovei E. V., kaltinamojo E. D. atstovei pagal įstatymą – civilinei atsakovei R. S., kaltinamajam D. M., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, kaltinamajam E. D., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, neviešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 7 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d.,

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 7 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, 2013-11-26 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindais už BK 178 str. 2 d. numatytos veikos padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji E. D. ir D. M. 2014-05-08, apie 11.45 val., (duomenys neskelbtini), Kaune prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą prieš nepilnametį nukentėjusįjį R. M., t. y. D. M. kumščiu trenkė nukentėjusiajam R. M. į pilvo sritį, po ko E. D. trenkė nukentėjusiajam R. M. 3-4 kartus kumščiu į veidą, tuo pačiu metu iškraustė R. M. kuprinę ir drabužių kišenes ir radęs megztinio dešinės pusės kišenėje 5 Lt juos pagrobė, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą iš nepilnamečio nukentėjusiojo R. M. pagrobė 5 Lt.

Kaltinamasis E. D. kaltu padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino pilnai ir nurodė, kad jis su D. M. susitiko prie mokyklos, ten jie sumušė R. M., kurį pažinojo. Jis trenkė ranka R. kelis kartus į veidą, o D. – vieną kartą į pilvą. Kodėl trenkė – nežino. Jam suduodant smūgius, R. nuo smūgių dengėsi. R. pats padavė jiems 5 Lt, už kuriuos jis su D. kažką nusipirko. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingus parodymus, jis prašė R. paskolinti pinigų. Atrodo, kad pirma sudavė smūgius, o po paprašė paskolinti. Mano, kad nukentėjusysis išsigando, nes jam jie trenkė. Gailisi dėl savo tokio poelgio, civilinį ieškinį pripažįsta. Po šio įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, jo neatsiprašė, nežino, ar nori atsiprašyti.

Perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 litus paėmė jis, radęs juos R. megztuko kišenėje (b. l. 54)), kaltinamasis E. D. nurodė, kad R. jam pats padavė 5 Lt.

Kaltinamasis D. M. kaltu padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino pilnai ir nurodė, jis trenkė R. į pilvą, po to pribėgo E. ir trenkė nukentėjusiajam 3-4 kartus. Kodėl jis trenkė – nežino, R. jis pažinojo. P. R. buvo 5 Lt, kuriuos E. išėmė iš R. megztinio kišenės, jis E. padėjo. Tuos 5 Lt išleido abu su E. parduotuvėje. E. prašė R. paskolinti pinigų. Gailisi dėl savo tokio poelgio, civilinį ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

N. R. M. parodymais. Jis nurodė, kad viskas vyko prie mokyklos. E. D. ir D. M. prie jo pribėgo, D. jam trenkė į pilvą, tada E. 3-4 kartus trenkė jam į veidą. Tai buvo pirmas kartas, kai kaltinamieji jį mušė. E. ištraukė pinigus iš jo kairės pusės megztuko kišenės. Neprašė paskolinti, iš karto traukė pinigus. Buvo 5 Lt. Jam buvo praskelta lūpa, į medikus nesikreipė.

Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės I. M., teisiamojo posėdžio metu apklaustos kaip liudytoja, parodymais. Ji nurodė, kad sūnus Rytis, parėjęs iš mokyklos, jai pasiskundė, kad jį sumušė, atėmė pinigėlius, išmėtė daiktus, buvusius kuprinėje. Sakė, kad jį užpuolė D. ir E., atėmę pinigus, jų dar reikalavo. Iš sūnaus veido buvo matyti, kad jis sumuštas, jam skaudėjo pilvą. Po to sūnus bijodavo eiti į mokyklą, teko jai važiuoti į mokyklą ir iš jos pasiimti sūnų. 5 Lt ji buvo sūnui davusi pietums. Prašo sūnui priteisti 200 Lt, o 5 Lt jai, nes tai buvo jos pinigai, duoti sūnui.

Kaltinamojo E. D. atstovės pagal įstatymą – civilinės atsakovės R. S., teisiamojo posėdžio metu apklaustos kaip liudytoja, parodymais. Ji nurodė, kad yra žinoma, kad jos sūnus E. D. užpuolė R. M.. Apie tai sužinojo tik tada, kai paskambino policija. Kalbėjosi su sūnumi apie tai, sūnus sakė, kad trenkė, prisipažino. Namuose sūnus – labai ramus vaikas. Civilinį ieškinį pripažįsta, atlygins. Į policiją yra tekę vykti dėl sūnaus, ji yra bausta administracine tvarka dėl sūnaus elgesio.

A. M. pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad prieš kelias dienas jos sūnus R. M. jai pasiskundė, kad du jam iš matymo pažįstami jaunuoliai E. ir D. iš jo atėmė pinigus (b. l. 3).

Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta – teritorija, esanti prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, (duomenys neskelbtini). R. M. parodė, kurioje vietoje E. D. su D. M. jį sumušė ir pagrobė iš jo 5 litus (b. l. 28-30).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma (kaltinamųjų prisipažinimais, nukentėjusiojo R. M., liudytojos I. M. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga) neginčytinai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamieji D. M. ir E. D., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą prieš nepilnametį nukentėjusįjį R. M., iš nepilnamečio nukentėjusiojo R. M. pagrobė 5 Lt, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Pažymėtina, kad plėšimas yra vienas pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei. Jo pavojingumas pasireiškia ne vien atviru kėsinimusi į nuosavybę, bet tokio kėsinimosi padarymo būdu. Plėšimo pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai: konkreti nuosavybė (pagrindinis) ir asmens sveikata, žmogaus veiksmų laisvė (papildomas). Svetimo turto pagrobimas paprastai yra susijęs su staigiu turto turėtojo užpuolimu. Užpuolimu suprantamas staigus, agresyvus savininko ar kito turto valdytojo antpuolis. Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti nuo pat užgrobimo momento. Tiek nukentėjusysis, tiek patys kaltinamieji parodė, kad pribėgę kaltinamieji prie nukentėjusiojo iš karto sudavė smūgius ir po to pasisavino turtą – 5 Lt. Ir nors kaltinamasis E. D. nurodė, kad po smūgių sudavimo pats nukentėjusysis padavė jiems pinigus, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais R. M. ir kito kaltinamojo D. M. parodymais, kad pinigai buvo ištraukti iš nukentėjusiojo kišenės.

Baigiamojoje kalboje gynėjai prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Asmenybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Norint konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia tik tada, kai objektyviai įvertinęs aplinkybių visumą (pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) gali nuspręsti, kad kaltininkas iš tikrųjų gailisi padaręs nusikaltimą. Šie kaltininko veiksmai turi būti atlikti savo noru.

Nors kaltinamieji ir davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad darant išvadą apie kaltininkų nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jų elgesį po įvykio ir vėliau. Pagal nustatytas bylos aplinkybes D. M. ir E. D. ikiteisminio tyrimo metu neatsiprašė nukentėjusiojo, nedėjo jokių pastangų, kad atlygintų padarytą žalą, teisminio nagrinėjimo metu tik suteikus paskutinį žodį, kaltinamieji formaliai atsiprašė nukentėjusiojo. Atsižvelgiant į tai, teismas negali konstatuoti BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Viena iš įstatyme numatytų bendrininkavimo formų yra bendrininkų grupė. Bendrininkų grupė pagal BK 25 straipsnio 2 dalį yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pažymėtina, kad vykdytojas yra asmuo, ne tik tiesiogiai realizavęs visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir toks asmuo, kuris realizavo bent dalį jų.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji D. M. ir E. D. abu naudojo smurtą prieš nepilnametį R. M., ir nors D. M. pinigų neištraukė iš nukentėjusiojo kišenės, tačiau abu kaltinamieji šiuos pinigus išleido savo reikmėms, todėl konstatuotina, kad šis nusikaltimas buvo įvykdytas veikiant bendrininkų grupe, ir tai pripažintina kaltinamųjų D. M. ir E. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kadangi kaltinamieji E. D. ir D. M. yra nepilnamečiai, teismas skirdamas jiems bausmę atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis E. D. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Jis teisiamas pirmą kartą, praeityje yra neteistas (b. l. 38), administracine tvarka nebaustas, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės grupės vaikų apskaitoje registruotas nuo 2013 metų, yra žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas epizodiškai darantis teisės pažeidimus. Berniukas linkęs vagiliauti, smurtauti bendraamžių atžvilgiu, elgtis chuliganiškai. Vaiko motina R. S. dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 181 str., teismo nutartimi bausta 4 kartus už tai, kad E. D. vogė, sumušė vaiką, šiukšlino (b. l. 41), iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2014-07-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamojo E. D. mama R. S. buvo nubausta 150 Lt bauda dėl pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 2 d., tai yra dėl jos sūnaus E. D. neteisėto elgesio – jis kartu su draugais iš asmens pagrobė piniginę, kurioje buvo 100 Lt, pravažiavimo bilietas ir raktai. Kaltinamasis E. D. nuo 2013-09-05 įrašytas į Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN policiją dominančių vaikų apskaitą už įvairius administracinės teisės pažeidimus (b. l. 43), mokslo įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai: (duomenys neskelbtini) mokyklos administracijos pateiktoje R. D. charakteristikoje nurodoma, kad kaltinamojo 2013/2014 mokslo metų metinis vidurkis 3,3, III trimestro mokymosi vidurkis – 3,5. Mokinys metiniame turi penkis neigiamus įvertinimus, todėl gavo vasaros darbus. E. lankomumas labai blogas, E. D. mama niekada neatsiliepia telefonu, prašyta susisiekti su mokykla – to nepadaro (b. l. 45). Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad E. D. turi polinkį nesilaikyti įstatymų, šį nusikaltimą padarė neatsitiktinai, o tai yra jo loginė gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis E. D. UAB Panemunės šeimos sveikatos centre lankėsi tik dėl profilaktinių patikrinimų arba dėl peršalimo ligų (b. l. 34), priklausomybės ligų kabinete neužregistruotas (b. l. 36), kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis D. M. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Jis teisiamas pirmą kartą, praeityje yra neteistas (b. l. 66), administracine tvarka nebaustas, tačiau 2013-11-26 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindais už BK 178 str. 2 d. numatytos veikos padarymą (b. l. 67-72). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės grupės vaikų apskaitoje registruotas nuo 2012 metų, yra žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas epizodiškai darantis teisės pažeidimus, linkęs elgtis antivisuomeniškai ir vandališkai. Vaiko motina E. V. dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 181 str., teismo nutartimi bausta 3 kartus, taip pat E. V. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros registruota nuo 2009 metų, berniuko tėvas su šeima negyvena, jo auklėjime nedalyvauja (b. l. 40-41). Kaltinamasis D. M. nuo 2011-11-24 įrašytas į Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN policiją dominančių vaikų apskaitą už įvairius administracinės teisės pažeidimus (b. l. 43), mokslo įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai: (duomenys neskelbtini) mokyklos administracijos pateiktoje D. M. charakteristikoje nurodoma, kad D. M. pamokose praktiškai visada būna nedrausmingas, nesukalbamas, įžūlus, pamokoje dirba prastai, trukdo kitiems, namų darbų neatlieka, praktiškai kasdien savavališkai pasišalina iš pamokų, nuo 2013 metų rugsėjo 1-osios (iki gegužės 30 d. imtinai) praleido 621 pamokų, iš jų net 566 pamokos nepateisintos. D. M. nedalyvauja jokioje papomokinėje ar klasės veikloje, lanko bokso klubą Kaune. Mokytojų atsiliepimai apie moksleivį yra iš esmės tik negatyvūs, su klasės draugais bendrauja grubiai, pakankamai dažnai rodydamas agresiją ar neapykantą, yra sumušęs, pasityčiojęs arba kitaip nuskriaudęs bendramokslius, draugų klasėje neturi (b. l. 74-75). Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad D. M. turi polinkį nesilaikyti įstatymų, šį nusikaltimą padarė neatsitiktinai, o tai yra jo loginė gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis D. M. UAB Panemunės šeimos sveikatos centre lankėsi tik dėl profilaktinių patikrinimų arba dėl peršalimo ligų (b. l. 62), priklausomybės ligų kabinete neužregistruotas (b. l. 64), kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamiesiems E. D. ir D. M. skirtina, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų darymo BK 181 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, atitinkamai parenkant jo trukmę, atsižvelgiant į nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmės skyrimo taisykles (BK 91 str. 3 d.).

Taip pat įvertinus tai, jog kaltinamasis E. D. ir D. M. nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu yra nepilnamečiai, teisiami pirmą kartą, duomenų, kad per šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį jie būtų padarę naujų nusikalstamų veikų byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. D. ir D. M. atidedant bei paskiriant jiems auklėjamojo poveikio priemonę, kuri turėtų padėti jiems pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį bei padėti pašalinti jų nusikalstamo elgesio priežastis – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1-2 p., 5 p.).

Kaltinamųjų gynėjai prašė teismo atleisti kaltinamuosius E. D. ir D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str.

Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, bet ne pareiga (kasacinės nutartys Nr. 2K-650/2011, 2K-472/2009).

Įvertinus šioje byloje esančius duomenis, matyti, kad formaliai būtinos sąlygos atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės yra, tačiau nėra nei vienos alternatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal minėto straipsnio nuostatas sąlygos. Kaltinamieji nukentėjusiojo atsiprašė tik formaliai, žalos neatlygino. Be to, įvertinus byloje esančius kaltinamųjų asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, tai, kad nusikaltimą darė bendrininkų grupe, E. D. mama R. S. ne kartą buvo nubausta dėl pažeidimo, numatyto ATPK 181 str., už tai, kad jos sūnus grobė svetimus daiktus, smurtavo prieš vaiką, kaltinamasis D. M. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. numatyta tvarka, todėl daryti išvados, kad kaltinamieji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo, ir teismo nuomone, be kriminalinės bausmės jiems paskyrimo negalima tikėtis kaltinamųjų E. D. ir D. M. teigiamų elgesio pokyčių ateityje.

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. M. civilinis ieškinys, kuriuo ji prašo teismo priteisti jai nusikaltimu padarytą 205 litų turtinę žalą (b. l. 19). Apklausta teisiamojo posėdžio metu I. M. civilinį ieškinį palaikė ir prašė teismo jį tenkinti, teismui paaiškino, kad 5 Lt ji prašo priteisti jai, kadangi šie pinigai buvo jos duoti sūnui pietums, o 200 Lt prašė priteisti sūnui R. M., kadangi sūnus patyrė dvasinius išgyvenimus – buvo sumuštas, išsigandęs.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismą tai pat atsižvelgti į pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų – nukentėjusysis R. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl yra pagrindo konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala, susijusi su dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6. 250 str. 1 d.).

Kaltinamasis D. M. ir jo atstovė pagal įstatymą – civilinė atsakovė E. V., kaltinamasis E. D. ir jo atstovė pagal įstatymą – civilinė atsakovė R. S. su šiuo civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu sutiko.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiosios I. M. pareikštas 205 litų reikalavimas atlyginti turtinei ir neturtinei žalai yra tenkintinas, 5 Lt solidariai priteisiant iš kaltinamųjų E. D. ir D. M. jai pačiai, o 200 Lt priteisiant ne I. M., bet tiesiogiai nuo nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiam asmeniui – jos sūnui R. M. (LAT 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo R. M. pilnametystės nustatant jos atstovę pagal įstatymą I. M. (CK 3.185 str.).

CK 6.276 str. 2 d. numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad jų tėvai atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, tai yra tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-497/2009).

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamieji D. M. ir E. D. yra nepilnamečiai, jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, aukščiau minėta suma nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. M. ir R. M. priteistina iš kaltinamųjų atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų E. V. ir R. S. subsidiariai, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų vaikai – kaltinamieji D. M. ir E. D. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, šiuo laikotarpiu paskiriant E. D. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

E. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, šiuo laikotarpiu paskiriant D. M. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios I. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jai solidariai iš kaltinamųjų E. D. ir D. M. 5 Lt (penkis litus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. Kaltinamiesiems E. D. ir D. M. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiajai I. M. priteisti iš kaltinamojo E. D. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės R. S. 2,50 Lt (du litus penkiasdešimt centų) ir iš kaltinamojo D. M. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės E. V. 2,50 Lt (du litus penkiasdešimt centų), nustatant, kad ši civilinių atsakovių R. S. ir E. V. pareiga pasibaigia, kai jų sūnūs sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

I. M. sūnui – nuketėjusiajam R. M. priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. D. ir D. M. 200 Lt (du šimtus litų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamiesiems E. D. ir D. M. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiajam R. M. priteisti iš kaltinamojo E. D. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės R. S. 100 Lt (šimtą litų) ir iš kaltinamojo D. M. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės E. V. 100 Lt (šimtą litų), nustatant, kad ši civilinių atsakovių R. S. ir E. V. pareiga pasibaigia, kai jų sūnūs sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.