Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Gapučio, Kristinos Latožienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2023-12-16 veika) ir jai paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2024-01-13 veika) ir jai paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir J. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi subendrinta bausme – ketverių metų laisvės atėmimo bausme, ir J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Į subendrintą bausmę įskaitytos bausmės, atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d., 2024 m. balandžio 2 d. ir 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžius ir šiais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. Be to, J. S. 2024 m. sausio 13 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamo korpuso tualete, tyčia sudavė vieną smūgį lazda D. M.į nugaros sritį, po to, tęsdama nusikalstamą veiką apie 13.00 val. pastarajai išėjus į kiemą, prie II -ojo korpuso durų, tyčia sugriebė kaire ranka D. M. už plaukų ir taip laikydama juos tampė, o dešine ranka sudavė vieną smūgį D. M. į veidą, po to kaire ranka laikydama D. M. plaukus, palenkė jos galvą žemyn ir dešine ranka sudavė du smūgius į kairį šoną, taip mušdama ir kitaip smurtaudama padarė D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą – odos nubrozdinimą nosies srityje, poodinę kraujosruvą nugaros kairės pusės apatinėje dalyje bei sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistoji neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nekelia kaltės ar veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jai paskirta bausme. Šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apylinkės teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį bei pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo vidurkio. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.

7. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, įsigaliojus naujiems pakeitimams, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, parenkant ir tikrinant pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmės rūšis nuteistajai J. S.bei nustatant jų dydžius, bus vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistosios teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų, išsprendė tiek J. S. baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės skyrimo klausimus bei nuteistajai paskyrė tinkamai individualizuotą, tiek padarytų veikų, tiek jos asmenybės pavojingumą atitinkančią subendrintą bausmę. Pirmosios instancijos teismo motyvai aiškūs, išsamūs bei atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.

9. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnyje, sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas J. S. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, parinkdamas skirtinų bausmių rūšis tinkamai įvertino tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, tiek kaltinamosios asmenybę bei laisvės atėmimo bausmės paskyrimą savo sprendime motyvavo. Kaip ir minėta, motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes bei su jais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas J. S. skirtinų bausmių rūšis bei nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o būtent, J. S. padarė 2 nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, veikos tyčinės, smurtinės, baigtos. Be to, J. S. daug kartų teista, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, teista už viešosios tvarkos sutrikdymą, bausta ir administracine tvarka. Šiuo metu J. S. atlieka kitais nuosprendžiais jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę Panevėžio kalėjime, ji registruota Priklausomybės ligų centre, jai buvo taikytas psichiatrinis gydymas, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2024 -06-19 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 39). Jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad šias nusikalstamas veikas ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Nors iš tiesų nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ir sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad šiuo atveju nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nesuformulavo sprendimo pripažinti J. S.recidyviste, nelaikytinas esminiu pažeidimu ir savaime nesudaro pagrindo naikinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Juo labiau, kad pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją nusikaltimų recidyvo atveju asmuo buvo laikomas recidyvistu savaime, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis). Šiuo klausimu formuotoje teismų praktikoje buvo nurodyta, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). Tad net ir šiuo klausimu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepriėmus atskiro sprendimo, nėra pagrindo laikyti, jog pirmosios instancijos teismui nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatavus, kad J. S. yra recidyvistė ir pripažinus tai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

11. Čia reikia pažymėti ir tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), numato, jog sprendimas dėl asmens (ne) pripažinimo recidyvistu visais atvejais turi būti motyvuojamas – net jei asmuo turi neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Tad naujai įsigaliojusiomis įstatymo nuostatomis panaikintas aptariamos teisės normos savaiminis taikymas, dėl to nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina nuteistųjų teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią. Todėl teisėjų kolegija pasisako, ar J. S.pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus laikoma recidyviste ir ar yra pagrindas jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikalstamas veikas J. S. padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Kaip matyti, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu J. S.buvo teista 21 kartą, iš jų 16 nusikalstamų veikų J. S. padarė būdama pilnametė. Naujas nusikalstamas veikas ji padarė neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus. Skundžiamu nuosprendžiu, kaip minėta, J. S.nuteista už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą. Nusikalstamos veikos įvykdytos Panevėžio kalėjime, kur šiuo metu J. S. atlieka kitais nuosprendžiais jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, J. S.ne kartą bausta ir administracine tvarka. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad J. S.tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padariusi, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydama visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jos asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju net ir pagal naujai įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, nėra teisinio pagrindo faktiškai nelaikyti J. S.recidyviste. Taigi, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta visiškai pagrįstai. Visgi, atsižvelgus į tai, jog procesas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal nuteistosios skundą ir, atitinkamai, pagal BPK 320 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą jos teisinė padėtis negali būti sunkinama, teisėjų kolegija atskiro procesinio sprendimo dėl J. S. (ne)pripažinimo recidyviste nepriima ir plačiau šiuo klausimu nepasisako.

13. Aptariamu atveju, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistosios J. S.asmenybės ir jos padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug J. S.ir jos veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jos padarytos nusikalstamos veikos, už kurias ji buvo nuteista, neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas, pakartotinumas, leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje J. S.nebenusikals. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės neužkardė J. S.nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, be to, teismas, skirdamas bausmę, negali remtis galbūt įvyksiančiomis hipotetinėmis aplinkybėmis, t. y. J. S. pažad u laikytis įstatymų, vesti su teisės normomis suderintą gyvenimo būdą ir būti sąžininga Lietuvos piliete. J. S.apeliaciniame skunde savo ankstesnį elgesį bando pateisinti tuo, jog turi rimtų sveikatos problemų ir šiuo metu yra gydoma, vartoja vaistus. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog psichikos problemos nelemia fakto, kad asmuo daro nusikalstamas veikas. Antra, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2024-06-19 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 39). Visa tai rodo, kad ne kas kita, o asmuo pats pasirinko atitinkamą elgesį ir gyvenimo būdą, kuris yra nesuderintas nei su socialinėmis, nei su teisės normomis. Kaip matyti, J. S. iš ankstesnių nuteisimų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio ji nepasimokė ir skirtos bausmės jos nuo naujo nusikalstamo elgesio neatgrasė. Ankstesniais teismo nuosprendžiais jai skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – nepasiekė, nes nuteistoji toliau darė nusikalstamas veikas. J. S.įvykdytos nusikalstamos veikos, taip pat ir ankstesni teistumai – praeityje teista už turtinius nusikaltimus, leidžia spręsti esant susiformavusiam nuteistosios sistemingo nusikalstamo elgesio modeliui, kuriam iš esmės jokios įtakos ankstesnės taikytos poveikio priemonės neturėjo bei visiškai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog bausmėms keliamus tikslus, tarp jų ir sulaikyti nuteistąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, galima pasiekti tik taikant griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą, o ne areštą, kaip to pageidauja apeliantė.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 140 straipsnio 1 dalies norma nuo 2025 m. vasario 1 d. nesikeitė, t. y. sankcijoje ir toliau liko numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 1 metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2023-12-16 veika) J. S. paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2024-01-13 veika) - laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir J. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Nors sutiktina, kad šiuo atveju J. S. buvo paskirtos bausmės artimesnės už šį nusikaltimą galimai skirti maksimaliai laisvės atėmimo bausmei, tačiau įvertinus tai, kad J. S. yra linkusi daryti nusikalstamas veikas, teisiama 22 kartą, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, J. S.daromos nusikalstamos veikos vis pavojingėja, šias bausmes nei savo rūšimi, nei dydžiu laikyti aiškiai per griežtas nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. S.už kiekvieną jos padarytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės yra teisingos, proporcingos, atitinka tiek nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jos asmenybę. Kadangi nuteistajai J. S.paskirtos bausmės buvo tarpusavyje bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, tai yra, nuteistajai palankesniu būdu, ir bendrinant dalinio sudėjimo būdu, buvo pridėta nedidelė bausmės, paskirtos už kitą nusikalstamą veiką, dalis, todėl ir subendrinta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.

15. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistosios atžvilgiu buvo pritaikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, J. S.paskiriant sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių. O kadangi, nuteistoji J. S. nusikalstamas veikas įvykdė neatlikusi ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, kurios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi buvo subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta – ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi subendrinta bausme ir J. S. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d., 2024 m. balandžio 2 d. ir 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžius ir šiais nuosprendžiais įskaitytus laikotarpius.

16. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus švelnesnę ir / ar trumpesnę bausmę. Priešingai, bausmės švelninimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistosios J. S.veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje ji gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindama kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistosios elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nustatyta jos trukmė atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistosios asmenybę, todėl nelaikytina per griežta.

17. Pasisakant dėl kitų skundo argumentų, pažymėtina, kad kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – nuteistoji gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, jau buvo įvertintos apylinkės teismo skiriant bausmę ir parenkant jos dydį, todėl dar kartą jas vertinti ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

18. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad priešingai nei nurodo nuteistoji, Baudžiamojo kodekso nuostatos dėl paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, pažeistos nebuvo, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, taip pat nenustatyta, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 24 d. nuosprendis kaip teisėtas ir pagrįstas paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistosios J. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios J. S. apeliacinį skundą atmesti.