- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- 1S-40-851/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo R. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo R. K. turtui: 1) pastatui – poilsio nameliui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1 400,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis; 2) žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 551,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis; 3) pastatui – garažui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1 690,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis; 4) kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 168,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, 6 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 28 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-38-923/2025, kurioje R. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija).
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. sausio 28 d. nutarimu 6 mėnesių terminui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. K. turtui: 1) pastatui – poilsio nameliui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1 400,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis; 2) žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 551,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis; 3) pastatui – garažui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1 690,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis; 4) kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 168,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kauno apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas šiam turtui buvo ne kartą pratęstas.
3. Paskutinį kartą laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartimi. Šia nutartimi pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas aukščiau aprašytam turtui, 6 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 28 d.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Kaltinamasis R. K. skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį, kuria 6 mėnesių laikotarpiui pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. K. turtui arba 2) pakeisti laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas ir, nebepratęsus laikino nuosavybės teisės apribojimo termino, taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kitam kaltinamajam R. K. priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms - 10 400 Eur sumai, kuri per keturiolika dienų nuo numatomos nutarties įsiteisėjimo turėtų būti pervesta į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą.
4.1. Nurodo, kad kaltinamasis pateikė bylą nagrinėjančiam teismui prašymą, kuriuo prašė skirti nekilnojamojo turto vertės ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta jam priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė, bei prašė pakeisti laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas – taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kitam jam priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms 10 400 Eur. Tačiau, kaltinamojo teigimu, skundžiamoje nutartyje dėl jo pateiktų prašymų nepateikiama iš esmės jokių argumentų, tik pasisakoma, kad turto ekspertizę skirti nėra pagrindo.
4.2. Pažymi, jog VĮ „Registrų centras“ nustatyta turto vertė yra aiškiai per maža, paskaičiuota taikant masinį, o ne individualų vertinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 13 d. nekilnojamojo turto vertinimo pažymoje (konsultacinėje išvadoje) nurodoma, kad nekilnojamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė yra 10 400 Eur. Visgi, minėtai išvadai teismas neteikė jokios reikšmės.
4.3. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nukrypstama nuo nekaltumo prezumpcijos bei procesinių prievartos priemonių proporcingumo principo, neužtikrinami ne tik galima teisėti kaltinamojo, bet ir išieškotojų (valstybės) interesai, jeigu kada nors, priėmus kaltinamojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, tokį turtą tektų parduoti vykdymo proceso tvarka, kadangi turtas, kuriam pratęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas, yra avarinės būklės. Per laikotarpį, per kurį yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas, turto būklė radikaliai pablogėjo, o jis, būdamas neužtikrintas dėl tokio turto ateities (kadangi teoriškai įmanomas ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas bei su tuo susijęs minėto turto konfiskavimas), negali skolintis lėšų šio turto remontui ar konservacijai. Pirmosios instancijos teismas, nepakeisdamas objekto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pažeidžia ir trečiųjų asmenų interesus, nes minėtas nekilnojamasis turtas yra ant vandens, link jo patenkama nesaugiu, skylėtu liepteliu, todėl tretieji asmenys gali susižaloti ar net paskęsti bei tokiu atveju civilinė atsakomybė už tokio nekilnojamojo turto nepriežiūrą tektų kaltinamajam. Jo galimybės neleidžia palaikyti tokią nekilnojamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, būklę, kad ji bent jau nekeltų pavojaus tretiesiems asmenims, jau nekalbant apie galimybę naudotis tokiu turto pagal jo paskirtį.
4.4. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad laikotarpis, kurį taikoma ši procesinės prievartos priemonė, yra itin ilgas, tačiau šios aplinkybės tinkamai teisiškai neinterpretavo ir nesusiejo su aukščiau minėtu proceso proporcingumo principu bei faktine turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, situacija.
4.5. Nurodo, kad jeigu teismas teigia, jog nekilnojamojo turto vertė gali kisti, t. y. didėti ar mažėti, tai turto vertės nustatymo ekspertizė yra būtina, kadangi baudžiamojo proceso proporcingumo principas netoleruoja situacijos, kuomet taikomi nuosavybės teisės apribojimai brangesniam turtui, nei to reikalautų bylos aplinkybės. Kita vertus, valstybė, net jei toks turtas kada nors atitektų jai, nėra nekilnojamojo turto administravimo funkcijas vykdantis subjektas, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimas nekilnojamojo turto vertę atitinkančiam turtui – piniginėms lėšoms – laikytinas prioritetiniu. Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė didėti negali dėl to, kad bet koks nekilnojamasis turtas reikalauja investicijų jo eksploatacijai, o resursų palaikyti minėto turto vertę kaltinamasis neturi. Minėtas nekilnojamasis turtas yra avarinės būklės, taigi, šio turto vertė, jo neremontuojant ir nerenovuojant, gali tik mažėti, kas jau realiai ir atsitiko.
4.6. Be to, nurodo, jog nekilnojamasis turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra įgytas anksčiau, nei kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
2. Taip pat kaltinamasis pateikė prašymą papildyti skundo medžiagą rašytiniais dokumentais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto (duomenys neskelbtini) pastatų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), konstrukcijos ekspertizės akto Nr. 25-02/03 nuorašu bei nurodė, jog šis ekspertizės aktas patvirtina skundo teiginius, jog jam priklausantis turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra avarinės būklės.
Motyvuojamoji dalis
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo R. K. skundas atmetamas.
6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. BPK 151 straipsnyje nustatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį, kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą arba kai reikalinga užtikrinti nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikomas esant pakankamai duomenų, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nustatyta, kad R. K. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), padarymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, parodymo atpažinti asmenį iš nuotraukų protokole, kratos protokole, daiktų (vaizdo įrašų) apžiūros protokole, Muitinės laboratorijos specialisto išvadoje dėl alkoholio koncentracijos bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nustatyta, kad skundžiama nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. K. turtui pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinį ieškinį.
9. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad byloje R. K. atžvilgiu yra pareikštas vienas civilinis ieškinys – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 660 231 Eur žalos atlyginimo. Ar ši žala išties buvo padaryta, jei taip, koks konkrečiai buvo jos dydis, nagrinėjamu atveju nustatys bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Tačiau, įvertinus tiek pareikštų kaltinimų pobūdį, tiek prašomą priteisti žalos dydį, aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – siekis užtikrinti civilinį ieškinį, šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatytas pagrįstai.
10. Be to, kaltinamajam R. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, turint tikslą jas realizuoti, pobūdis leidžia spręsti apie galimą turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) taikymą. Todėl apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja ir kitas aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas – t. y. siekis užtikrinti galimą turto konfiskavimą.
11. Taip pat šios procesinės prievartos priemonės taikymui neturi reikšmės kaltinamojo nurodytas argumentas, jog turtas, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įgytas anksčiau, nei galimai padaryta kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, turto įgijimo aplinkybių nevertina. Nors galutines išvadas dėl turto atitikimo konfiskuotino turto požymiams teismas spręs tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, vien tai neleidžia tvirtinti, kad kaltinamojo nuosavybės teisės suvaržytos nepagrįstai ar neproporcingai. Taip pat paminėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Todėl, kaltinamajam priklausantis nekilnojamas turtas, nepaisant to, kada jis yra įgytas, taip pat gali būti skirtas BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimo užtikrinimui. Teismui nusprendus išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tokio sprendimo vykdymas gali būti nukreiptas ir į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriam šioje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Be to, kaip minėta anksčiau, šiuo atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas siekiant užtikrinti ne tik galimą turto konfiskavimą, tačiau ir civilinį ieškinį.
12. Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apygardos teismas, pagrįstai nustatė laikino nuosavybės teisės apribojimo tolesnio taikymo kaltinamajam priklausančiam turtui pagrindus.
13. Kaltinamasis skunde prašo pakeisti laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas ir, nebepratęsus laikino nuosavybės teisės apribojimo termino, taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kitam kaltinamajam R. K. priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms 10 400 Eurų sumai.
14. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vidutinė rinkos vertė: 1) pastato – poilsio namelio, registro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1 400,00 Eur; 2) žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini),vertė: 551,00 Eur, 3) pastato – garažo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1 690,00 Eur, 4) kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 168,00 Eur. Taigi, bendra turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis – 3 809 Eur. Kaltinamasis skunde akcentuoja, kad VĮ „Registrų centras“ nustatyta turto vertė yra aiškiai per maža. Aukštesnysis teismas sutinka, jog šie duomenys neatspindi tikrosios nekilnojamojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertės, kadangi nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta nekilnojamojo turto vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, kuris, akivaizdu, nėra tikslus. Nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu, neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę – faktinę objekto būklę, įrengimo lygį, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumą, plėtros potencialą ir kt. Viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią turto vertę nustatančią funkciją.
15. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 13 d. nekilnojamojo turto vertinimo pažymą (konsultacinę išvadą), kurioje nurodoma, kad turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė yra 10 400 Eur. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamojo pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 13 d. konsultacinėje išvadoje nurodoma turto kaina nustatyta vadovaujantis užsakovo (t. y. R. K.) pateikta trumpa informacija bei VĮRC pateiktais per paskutinius 36 mėn. laikotarpį įvykusių sandorių duomenimis. Taigi, akivaizdu, jog šioje pažymoje nurodyta turto vertė gali kisti, priklausomai nuo rinkos sąlygų ir kitų aplinkybių. Be to, turto vertės nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas, esant teisiniam pagrindui, realiai galėtų būti parduotas – viešųjų varžytynių esmė yra parduoti turtą už kuo didesnę kainą, tačiau varžytynėse parduodamo turto kaina gali ir padidėti (jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialiems pirkėjams), ir sumažėti (jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos, nėra susidomėjimo, poreikio ir pan.). Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog apygardos teismas pagrįstai nutarė nekeisti laikino nuosavybės teisės apribojimo objekto į šio turto vertę, nustatytą konsultacinėje išvadoje, atitinkančią pinigų sumą, kadangi nustatyta turto vertė nėra tiksli bei gali kisti.
16. Be to, aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, jog nėra pagrindo byloje skirti kaltinamajam R. K. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės, kadangi, kaip jau buvo nurodyta ankstesnėse nutartyse, ekspertizės metu nustatyta turto vertė taip pat būtų aktuali tik prašymo pateikimo momentui, tačiau ne galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo dienai, kadangi nustatyta turto vertė gali kisti.
17. Kaltinamasis skunde teigia, kad dėl taikomų apribojimų neužtikrinami ne tik kaltinamojo, bet ir išieškotojų (valstybės) interesai, kadangi per laikotarpį, kurį yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, turto būklė radikaliai pablogėjo, o jis, būdamas neužtikrintas dėl tokio turto ateities (kadangi teoriškai įmanomas ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas bei su tuo susijęs minėto turto konfiskavimas), negali skolintis lėšų šio turto remontui. Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Pirmiausia, teismas pažymi, kad kaltinamasis, teigdamas, jog per laikotarpį, kurį yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, šio turto būklė radikaliai pablogėjo bei jo vertė sumažėjo bei toliau mažės, nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų, o nurodė tik savo subjektyvų vertinimą, teigdamas, jog šio turto vertė didėti negali dėl to, kad bet koks nekilnojamasis turtas reikalauja investicijų. Nors kaltinamasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto (duomenys neskelbtini) sodybos pastatų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), konstrukcijos ekspertizės akto Nr. 25-02/03 nuorašą, kuriame nurodoma, jog poilsio pastato bei garažo esama techninė būklė netenkina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų esminių statinio reikalavimų, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo panaikinti taikomos procesinės prievartos priemonės. Be to, šiame ekspertizės akte padarytos išvados dėl statinių techninės būklės, nepatvirtina, jog šio turto būklė pablogėjo būtent per pastaruosius metus, kai jam yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taip pat teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog šiam turtui yra taikomi apribojimai, kaltinamasis, kaip turto savininkas, privalo užtikrinti, kad jo turimas turtas būtų deramai prižiūrimas, nekeltų grėsmės aplinkiniams. Nors skunde nurodyta, kad kaltinamasis, nebūdamas tikras dėl ateities negali investuoti į šį turtą, tačiau laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas tam kelio neužkerta, kadangi nustatyti apribojimai tik uždraudžia atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, uždraudžia šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį, tačiau nedraudžia šiuo turtu naudotis bei gerinti jo būklę. Be to, kaltinamojo teiginius, kad jis neturi piniginių lėšų tam, jog bent palaikytų šio nekilnojamojo turto būklę, kad ji nekeltų pavojaus tretiesiems asmenims, paneigia paties R. K. prašymas taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą kitam jam priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms 10 400 Eur.
18. Teismas sutinka su kaltinamojo skundo argumentu, kad baudžiamojo proceso proporcingumo principas netoleruoja situacijos, kuomet taikomi nuosavybės teisės apribojimai brangesniam turtui, nei to reikalautų bylos aplinkybės. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinai apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma proporcingai. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys 660 231 Eur sumai. Duomenų apie civilinio ieškinio atlyginimą nėra. Be to, kaip minėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas ir siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Taigi, nors šiuo atveju baudžiamojoje byloje nėra nustatyta tiksli turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė (pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis šio turto vertė – 3 809 Eur, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacinę išvadą – 10 400 Eur), akivaizdu, jog civilinio ieškinio suma yra didesnė nei turto, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, vertė.
19. Taip pat kaltinamasis skunde akcentuoja, kad laikino nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas ilgą laiko tarpą. Teismas pažymi, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas nuo 2021 m. sausio 28 d. Baudžiamoji byla yra nagrinėjama ir dėl sunkaus nusikaltimo, kurio padarymu R. K. yra kaltinamas, todėl, pratęsus procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, BPK nuostatos nebus pažeistos. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau kaltinamojo interesų iškelia nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisę į jiems nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą bei teisingumo atkūrimą, įpareigodamas teismą imtis visų priemonių šiam atlyginimui užtikrinti (BPK 116 straipsnis). Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisės ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Kiekvienos procesinės prievartos priemonės taikymo metu asmuo patiria tam tikrus suvaržymus, todėl sprendžiant dėl jos skyrimo pagrįstumo turi būti vertinamas jų proporcingumas siekiamiems tikslams ir atsižvelgiama į tokios priemonės netaikymo ar panaikinimo padarinius, kurie šiuo atveju būtų ženklūs. Šiuo atveju nors taikomas nuosavybės teisės apribojimas trunka jau daugiau nei ketverius metus, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurios inkriminuojamos R. K. ir kitiems kaltinamiesiems, pobūdį, jų sunkumą ir pavojingumą bei baudžiamosios bylos apimtį (5 kaltinamieji, 20 bylos tomų, byloje įvyko 10 posėdžių, be to, nustatyta, kad dalis suplanuotų teisiamųjų posėdžių neįvyko į juos neatvykus kaltinamiesiems ar jų gynėjams, taip pat apygardos teismas, siekdamas užtikrinti spartesnį bylos nagrinėjimą, suplanavo teisiamųjų posėdžių grafiką – byloje suplanuoti dar 5 teismo posėdžiai), baudžiamojo proceso trukmę (baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme nagrinėjama nuo 2023 m. gegužės 31 d.), taip pat ir R. K. turtui taikomų apribojimų apimtį (palikta teisė naudotis nekilnojamuoju turtu) konstatuoti, kad R. K. atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė, teisinio pagrindo nėra. Nors ir taikoma ilgai, tokia procesinės prievartos priemonė vis dar yra reikalinga, tikslinga ir proporcinga ir nesuvaržo kaltinamojo ar kitų asmenų teisių į nuosavybę labiau nei to reikia tokiais apribojimais siekiamiems tikslams pasiekti.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą ar pakeisti laikino nuosavybės teisės apribojimo objektą į jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Baudžiamojo proceso įstatyme laikinam nuosavybės teisės apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl daroma išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės terminas šiuo atveju tęsiamas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK nuostatų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl galimo turto konfiskavimo ir civilinio ieškinio įvykdymas, todėl R. K. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti kaltinamojo R. K. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.