Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.3.2; 2.3.2.7; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.2.6.11; 3.4.1.2

2017 m. gruodžio 21 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. patikslintą ieškinį atsakovei I. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas T. B. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (b. l. 3-5) prašo santuoką tarp ieškovo T. B. ir atsakovės I. S., sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovui po santuokos nutraukimo palikti pavardę B., atsakovei – S., taip pat iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) Atsakovė yra Rusijos pilietė, tačiau gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Vaikų neturi. Iš pradžių gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, vėliau, ieškovui pardavus minėtą butą, persikėlė gyventi į ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Kadangi kita buto bendraturtė šiuo metu butu pati nesinaudoja, ji leido ieškovui ir atsakovei naudotis visu butu. Tačiau atsakovei niekur gyventi nepatiko, atsakovė nuolat skųsdavosi, būdavo nepatenkinta, jai nepatikdavo kaimynai, anot jos, ji čia neranda draugių, jai trūksta bendravimo, pramogų. Ieškovo ir atsakovės santuoką nuo pat jos pradžios lydėjo kivirčai, barniai, nesutarimai dėl skirtingų požiūrių į ateitį, šeimyninį gyvenimą, savitarpio santykius. Šiuo metu šalių artimi šeimyniniai ryšiai yra faktiškai nutrūkę, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuoką vilčių nėra.

2016 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta Povedybinė sutartis. Nutraukiant ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, taikytinas sutuoktinių sudaryta Povedybine sutartimi nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Atsakovė I. S. nuosavybės teise įregistruotu nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi.

T. B. vardu įregistruoti automobiliai - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), ieškovo įgyti iki santuokos su atsakove sudarymo, t.y. iki (duomenys neskelbtini)

Ieškovo T. B. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune; 99/1000 dalys negyvenamosios patalpos – sandėlio su administracinėmis ir aptarnavimo patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune; 99/1000 dalys negyvenamosios patalpos – veterinarijos klinikos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ieškovo įgyti iki santuokos su atsakove sudarymo, t.y. iki (duomenys neskelbtini)

Ieškovo T. B. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),, ir Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), remiantis Povedybinės sutarties 2.1. ir 2.3 punktais, yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir, remiantis minėtos sutarties 4.1. punktu, nutraukiant santuoką nėra dalijamas.

Kreditoriniai įsipareigojimai ieškovo T. B. buvo įgyti iki santuokos su atsakove sudarymo, t.y. iki (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. Sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3457-887/2013 buvo patvirtinta T. B. ir R. B. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, atiteko po ½ dalį buto T. B. ir R. B., o kreditoriniai įsipareigojimai AB Danske bank (buvęs AB SAMPO bankas) pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo T. B. ir R. B. solidariai lygiomis dalimis. Remiantis Povedybinės sutarties 2.2 punktu, kreditai įgyti iki santuokos sudarymo yra asmeniniai kiekvieno sutuoktinio įsipareigojimai kreditoriui.

Taigi santuokoje bendromis sutuoktinių lėšomis, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto nėra, santuokoje įgytų bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Išlaikymo iš sutuoktinės (atsakovės) nepageidauja. Kadangi abu yra darbingi, neturi sveikatos problemų, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nenustatytas.

Atsakovė su patikslintu ieškiniu sutinka. Atsiliepime nurodė, kad su ieškovu susituokė (duomenys neskelbtini) Vaikų neturi. Darnus gyvenimas su ieškovu nesusiklostė. Jau santuokos pradžioje išryškėjo nesuderinami požiūriai į šeimą, vyro ir moters pareigas šeimoje. Pradėjo nesutarti tiek esminiais gyvenimo klausimais, tiek ir buitiniais klausimais. Kilo nesutarimai dėl skirtingų požiūrių į ateitį, šeimyninį gyvenimą, savitarpio santykius. Namuose buvo nuolatiniai kivirčai, barniai. Ieškovas norėjo vaikų, atsakovei svetimoje šalyje svarbiau buvo adaptuotis, susirasti draugų, darbą, o ne „užsidaryti“ namuose, auginant vaikus. Ieškovo gyvenimo ašis buvo darbas ir namai, atsakovei tuo tarpu atrodė, kad yra per jauni užsidaryti rate „darbas - namai“, norėjosi bendravimo, pramogų. Dėl nesuderinamų požiūrių neprieštarauja ieškovo norui nutraukti santuoką. Juo labiau, kad artimi šeimyniniai ryšiai yra faktiškai nutrūkę, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuoką vilčių nėra.

Santuokoje įgytas turtas ir kreditoriniai įsipareigojimai: santuokoje bendromis sutuoktinių lėšomis, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto nėra, santuokoje įgytų bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Kadangi 2016 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta Povedybinė sutartis, nutraukiant atsakovės ir ieškovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, taikytinas Povedybine sutartimi nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Išlaikymo iš sutuoktinio (ieškovo) nepageidauja. Kadangi abu yra darbingi, neturi sveikatos problemų, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nenustatytinas.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove nebendrauja nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio, kuomet atsakovė išvyko į Rusiją. Su atsakove nei bendro turto, nei kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovui priklausęs nekilnojamasis turtas Kuršių gatvėje parduotas, taip pat ir automobilis (duomenys neskelbtini) šiuo metu parduotas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Atsakovė yra Rusijos pilietė, gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Santuoka iširo, nes išsiskyrė šalių požiūriai į šeimos gyvenimą. Ieškovas norėjo vaikų, o atsakovė nenorėjo. Šalims nesutariant, atsakovė išvyko atgal į Rusiją.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

kons tatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė. Šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio. Šalys santuokoje neįgijo registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. ½ dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., taip pat automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini),, ieškovo įgyti iki santuokos su atsakove sudarymo, t.y. iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 16, 18). 99/1000 dalis negyvenamosios patalpos – sandėlio su administracinėmis ir aptarnavimo patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kaune; 99/1000 dalis negyvenamosios patalpos – veterinarijos klinikos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), ieškovas įgijo iki santuokos sudarymo, ir kaip ieškovas patikslino teismo posėdžio metu, šiuo metu yra parduota (b. l. 13, 14, 18).

Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., įgijo būnant santuokoje su atsakove. Vadovaujantis šalių 2016 m. balandžio 25 d. sudarytos Povedybinės sutarties 2.1. ir 2.3 punktais, minėtas ieškovo vardu registruotas turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nėra dalijamas (b. l. 15, 17, 20-25).

Ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai AB Danske bank (buvęs AB SAMPO bankas) pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgyti iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl yra asmeniniai ieškovo įsipareigojimai kreditoriui (CK 3.109 straipsnis) (b. l. 41-42, 43-45). Povedybinės sutarties 2.2 punktas, taip pat numato, kad kreditai įgyti iki santuokos sudarymo yra asmeniniai kiekvieno sutuoktinio įsipareigojimai kreditoriui.

Kitų kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi.

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu jis bei jo atstovė paaiškino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – dėl šalių nesuderinamumo, skirtingo požiūrio į šeimyninį gyvenimą, savitarpio santykius, ateitį, požiūrį į vaikus (CK 3.27 straipsnis). Tas pačias santuokos iširimo priežastys atsiliepime į ieškinį nurodė ir atsakovė.

Byloje nesant jokių duomenų, jog santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nedėjo pastangų siekti šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje.

Esant minėtiems ieškovo ir jo atstovės paaiškinimams, bei atsakovės atsiliepime nurodytoms aplinkybėms ir teismo nustatytoms aplinkybėms, bei nesant byloje kitokių įrodymų, spręstina, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu.

Kadangi šalys daugiau nei vienerius metus gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, darytina išvadai, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas klausimas dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Po santuokos nutraukimo ieškovas prašo palikti jam jo prigimtinę pavardę – B., o atsakovė prašo jai palikti jos pavardę S.. Šalių reikalavimai dėl pavardžių po santuokos nutraukimo tenkintini.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Bylos šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo, kad yra darbingi, neturi sveikatos problemų, todėl išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas 41 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, žyminis mokestis nepriteistinas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką tarp ieškovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos iširimo kaltais pripažintini ieškovas T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė I. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo ieškovui T. B. palikti pavardę – B., atsakovei I. S. palikti pavardę – S..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.