Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-09-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-396-383/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A6.-1406-738/2019Nutarimas · 2019-07-12Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-396-383/20192019-09-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-09-27
Bylos Nr.
AN2-396-383/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00965-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-396-383/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00965-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutarimo A. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal VMI pareiškimą dėl to, kad A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas — (duomenys neskelbtini) (toliau — Bendrovės), vadovu nuo 2012 m. birželio 25 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI, t. y., kad bendrovė nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. skolinga valstybės biudžetui, skyrė lėšas atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne su valstybe, taip pažeidė kreditoriaus VMI interesus bei CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

2. Apylinkės teismas savo nutarime konstatavo, kad iš rašytinės bylos medžiagos bei proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu VMI prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

3.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nelogiškas, nenustatytos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės, neteisingai įvertinti VMI pateikti įrodymai. Nesutiktina su išvada, kad Bendrovės sąskaita rodo, kad nutarties priėmimo dienai yra visiškai atsiskaičiusi su valstybės biudžetu ir sumokėti visi einamieji mokesčiai. Bendrovės sąskaitos banke likutis gali rodyti tik turimų piniginių lėšų sąskaitoje likutį, o ne mokestinės prievolės likutį valstybei. Nutarimo priėmimo dienai Bendrovė yra skolinga valstybės biudžetui 44 827,74 Eur.

3.2. Skunde pažymima, kad nutarime teismas vertina tik lėšų judėjimą banke esančioje Bedrovės sąskaitoje, kuri buvo areštuota prokuroro nutarimais. Priešingai, VMI savo pareiškimą grindė atskaitingo asmens bendrovės vadovo - A. J. avansinėmis apyskaitomis, kurios teismo nebuvo vertintos. Apeliacinio skundo rašymo dienai yra likusi nesumokėta tikrintino laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. mokestinė nepriemoka 13 797,00 Eur. Bendrovės vadovas, atlikdamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais grynaisiais pinigais, šiuos mokėjimus apskaitė per avansines apyskaitas ir taip pažeidė ir Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. sausio 30 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą bendrovės turtui. Grynieji pinigai taip pat yra bendrovės turtas, kurio naudojimas buvo apribotas prokuroro nutartimi. Bendrovės vadovas neturėjo teisės vykdyti atsiskaitymų grynaisiais pinigais, apskaitydamas Bendrovės mokėjimus per avansines apyskaitas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į VMI apeliacinį skundą, A. J. atstovas advokato padėjėjas E. Š. prašo palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad VMI nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu A. J. atžvilgiu, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

7. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. J. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo A. J. veiksmuose. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms bei motyvams, kodėl nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nepagrindžia administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. kaltės. Be to, naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, apeliantas teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

9. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį įstatyme išvardytą alternatyvų pažeidimą.

10. Nagrinėjamu atveju yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kur įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

11. Nagrinėjamu atveju A. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis neužtikrino (pažeidė) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai jis vadovavo, būdama VMI skolininkė, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriai ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI teises.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

13. Iš VMI 2019 m. gegužės 15 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Bendrovės banko sąskaitos likutis, esantis AB (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 1 d. buvo 81 424,27 Eur, o 2019 m. kovo 31 d. – 103189,75 Eur. 2019 m. kovo 31 d. duomenimis, Bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2019 m. kovo 31 d. sudarė 433 843,02 Eur, o kreditorinis (be kreditorinio įsipareigojimo VMI) – 53320,19 Eur. Atsižvelgiant į CK 6.930¹ normą, pagal kurią nustatytas privalomumas dengiant įsiskolinimus kreditoriams pagal eiles tuo atveju, jeigu juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Įvertinant bendrovės finansinius rodiklius 2019 metų kovo 31 dienai šios teisės normos kontekste, matyti, kad tuo laikotarpiu įmonė turėjo pakankamai lėšų padengti visus kreditorinius įsipareigojimus. Vis dėlto, 2019 m. sausio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu bendrovės turtui buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kilnojamam turtui (automobiliams) bei piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose, tarp jų ir AB (duomenys neskelbtini) . Pradėjus taikyti visišką nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms, esančioms banke, Bendrovė prarado galimybę normaliai funkcionuoti, vykdyti įmonės veiklą, o juo labiau atsiskaityti su kreditore VMI. Nesutikdamas su šiuo prokuroro nutarimu, Bendrovės atstovas pateikė skundą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartimi buvo pakeistas prokuroro nutarimas ir taikytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir privalomus mokesčius VSDFV bei VMI. Priėmus šią nutartį, kaip teigia A. J., jis ir toliau neturėjo galimybės atsiskaityti su VMI, kadangi prokuroras neįgyvendino teismo nutarties, buvo prašoma informuoti Turto arešto registro sistemą ir pateikti informaciją į PLAIS, suteikti galimybę bendrovei disponuoti piniginėmis lėšomis. 2019 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą pakeisti laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas, leidžiant disponuoti 18 000 eurų suma, mokant darbo užmokestį ir privalomus mokesčius VSDFV bei VMI. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki prokurorui priimant nutarimus dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo Bendrovės piniginėms lėšoms, esančioms bankuose, Bendrovė atsiskaitinėjo su kreditore VMI ir 2018 metų gruodžio 31 dienai su ja buvo pilnai atsiskaičiusi. Leidus disponuoti dalimi piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, Bendrovė pradėjo mažinti susidariusi įsiskolinimą VMI ir bankiniais pavedimais pervesti kreditorei pinigus (b. l. 127-129). Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad negalėjimą atsiskaityti su kreditore iš esmės lėmė ne tyčiniai, piktybiški A. J. veiksmai, o aplinkybė, kad Bendrovės veikla buvo neproporcingai suvaržyta prokuroro nutarimais, taikant visišką bankuose esančių piniginių lėšų apribojimą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. J. dėjo pastangas atsiskaityti su VMI, skundė prokuroro nutarimus taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir, leidus disponuoti dalimi Bendrovės piniginių lėšų, pradėjo mažinti įsiskolinimą VMI. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. J. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymio – kaltės, todėl jo atžvilgiu administracinė teisena nutraukta pagrįstai.

14. Apeliaciniame skunde nesutinkama su išvada, kad Bendrovės sąskaita rodo, kad nutarties priėmimo dienai yra visiškai atsiskaičiusi su valstybės biudžetu ir sumokėti visi einamieji mokesčiai, kadangi nutarimo priėmimo dienai Bendrovė yra skolinga valstybės biudžetui 44 827,74 Eur. Apylinkės teismas aprašomojoje nutarimo dalyje nurodė, kad A. J. atstovas pateikė teismui Bendrovės sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad Bendrovė yra visiškai atsiskaičiusi su Valstybės biudžetu ir sumokėti einamieji mokesčiai. Sutiktina su apelianto nurodyta aplinkybe, kad byloje nėra duomenų, kad Bendrovė būtų pilnai atsiskaičiusi su kreditore, to neneigia ir atsiliepime A. J. atstovas, tačiau, kaip matyti iš VMI byloje pateiktų duomenų, po to, kai buvo leista disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis bankuose, kaip minėta, Bendrovė pradėjo dengti įsiskolinimą VMI.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nutarime teismas vertina tik lėšų judėjimą banke esančioje bedrovės sąskaitoje, tačiau nevertina A. J. avansinių apyskaitų. Atsakydamas į šį apelianto argumentą, apygardos teismas pažymi, kad, visų pirma, taikant prokuroro nutarimais visišką bendrovės piniginių lėšų, esančių bankuose, apribojimą, Bendrovės veikla buvo neproporcingai suvaržyta, ką ir konstatavo teismai, nagrinėdami A. J. atstovo skundus dėl prokuroro nutarimų skirti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą. Taikant apribojimus, bendrovė prarado galimybę įprastai funkcionuoti, atsiskaityti su kreditoriais, apmokant už suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes, vystant Bendrovės veiklą bei tokiu būdu kilo bankroto grėsmė. Antra, byloje esančios avansinės Bendrovės apyskaitos neįrodo fakto, kad apmokėjimai grynaisiais pinigais avansu iš tiesų įvyko, t. y. byloje nėra buhalterinių dokumentų (PVM sąskaitų-faktūrų, kurių pagrindu buvo vykdomi mokėjimai, kasos išlaidų orderių ar kt.), įrodančių avansinių apyskaitų pagrįstumą bei šių finansinių operacijų realumą. Be to, vertintina, kad Bendrovė turėjo pakankamai pinigų padengti visiems kreditoriniams įsipareigojimams, tačiau, taikant areštą piniginėms lėšoms bankuose, buvo nepagrįstai apsunkinta Bendrovės veikla, trukdant jai normaliai funkcionuoti, neleidžiant atsiskaityti nei su darbuotojais, nei su paslaugų tiekėjais, nei juo labiau su valstybe, todėl šiuo atveju avansiniai apmokėjimai pateisintini kaip siekis išlaikyti įmonės veiklą, pašalinti bankroto grėsmę. Akcentuotina, kai, kaip ir minėta, A. J. dėjo pastangas atsiskaityti su VMI, skųsdamas prokuroro nutarimus ir, atsiradus galimybei padengti įsiskolinimą, pradėjo jį mažinti.

16. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutarimu teisingai taikytos ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos ir pagrįstai administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį A. J. atžvilgiu nutraukta. Naikinti šį procesinį sprendimą VMI apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas