Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-07-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1406-738/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-12
Bylos Nr.
A6.-1406-738/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00965-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Birutė Drozdienė
Pažeidėjas
A. J.
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1406-738/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00965-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 7.11.; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. liepos 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Birutė Drozdienė,sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui A. J., jo atstovui advokato padėjėjui E. Š.,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau -VMI prie FM) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

VMI prie FM pateikė teismui pareiškimą dėl to, kad A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas — (duomenys neskelbtini) (toliau — Bendrovės), vadovu nuo 2012-06-25, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM, t. y., kad bendrovė nuo 2019-01-01 iki 2019-03-31 skolinga valstybės biudžetui, skyrė lėšas atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne su valstybe. Todėl savo neteisėtais veiksmais bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus bei CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Pareiškime nurodoma, kad VMI prie FM pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, nustatė, kad nuo 2019-01-01 iki 2019-03-31 vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybė buvo teikiama ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl buvo pažeisti CK 6.930¹ straipsnio reikalavimai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. J., žinojo apie Bendrovės finansinę padėti bei įsipareigojimus VMI prie FM. Todėl pareiškėjas, įvertinęs įmonės lėšas mokėjimo eiliškumo prasme, vien tik iš atskaitingo asmens A. J. avansiniu apyskaitų duomenų, padarė pagristą išvadą, kad Bendrovė skyrė lėšas atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne su valstybe, nors atskaitingi asmenys turėjo žinoti apie susidariusias mokestines prievoles biudžetui - 2019-05- 28 Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 53562,70 Eur, be to, atsiskaitymas su valstybės biudžetui ir toliau nevyksta sklandžiai. Teismo prašė iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. J., už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą.

VMI prie FM atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo išdėstytą poziciją.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu prokuroras taikė laikiną UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisių apribojimą, uždrausdamas bet kokių bendrovės lėšų judėjimą iš sąskaitų. Prokuroro nutarimai skirti visišką turto apribojimą buvo skundžiamos, jam teikiami prašymai leisti susimokėti privalomąsias įmokas valstybei, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pakeistos iki 2019-05-17, kai prokuroras pats nutarimus pakeitė laikino nuosavybės teisės apribojimo mąstą ir leido ne daugiau kaip 18 000 eurų naudoti sumokant nurodytus mokesčius. Ankstesnis prašymas dėl leidimo VMI prie FM susimokėti 53562,70 Eur buvo atmestas, nors bedrovės sąskaitoje buvo didesnis pinigų kiekis, nei yra priskaičiuota VMI mokėtina mokesčių suma. Jis kaip vadovas dėjo ir deda visas pastangas, kad būtų leista sumokėti VMI įmokas ir jos buvo nesumokėtos ne dėl jo kaltės, o dėl prokuroro, organizuojančio ir vadovaujančio ikiteisminiam tyrimui, veiksmų. Prokurorui leidus atsiskaityti su valstybės biudžetu ir iki 2019-07-01 su valstybe buvo visiškai atsiskaityta. Šiai dienai jokio įsiskolinimo nėra. Prašo bylą nutraukti

Šalies argumentai

A. J. atstovas prašė administracinę bylą, pradėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. J. atžvilgiu pagal 120 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

VMI su pareiškimu teismui pateikė duomenis dėl A. J. kaltės įvykdžius ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 2-5); mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 6-12); integruota kliento informacija – bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 13-32); VMI 2018-05-15 Nr. (21.222) FR1042-1782 operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 33-37, 38); avanso apyskaitos (b. l. 39-41, 42-43, 44-46); A. J. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu prokuroras taikė laikiną bendrovės nuosavybės teisių apribojimą, uždrausdamas bet kokių bendrovės lėšų judėjimą iš sąskaitų, todėl bedrovės sąskaitoje yra didesnis pinigų kiekis, nei yra priskaičiuota VMI mokėtina mokesčių suma. Jis kaip vadovas dėjo ir deda visas pastangas, kad būtų leista sumokėti VMI įmokas ir jos nesumokėtos ne dėl jo kaltės, o dėl prokuroro, organizuojančio ir vadovaujančio ikiteisminiam tyrimui, veiksmų (b. l. 47-48); nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad A. J. baustas administracine tvarka (b. l. 54-57).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pateikė teismui duomenis - Kauno apygardos prokuratūros nutarimus, kuriais buvo taikytas ir pakeistas laikinas Bendrovės nuosavybės teisių apribojimas, teismo nutartis ir prašymus, pateiktus prokurorui leisti atsiskaityti su valstybės biudžetu, bei Bendrovės sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad Bendrovė šiai dienai yra visiškai atsiskaičiusi su Valstybės biudžetu ir sumokėti einamieji mokesčiai.

Administracinio teisės nusižengimo teisena nutrauktina.

Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimais, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, nutarimas skirti administracinę nuobaudą gali būti grindžiamas tik leistinais, teismo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl šių įrodymų pakankamumo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Be to, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei dėl konkretaus asmens kaltės nusižengimo padarymu, nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI skolininke buvo tik trumpu laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-03-31. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad bendrovės mokestinė nepriemoka pradėta likviduoti iškart po to kai prokuroras, kontroliuojantis atliekamą ikiteisminį tyrimą ir taikęs laikinąsias apsaugos priemones, pakeitė savo nutarimus ir leido atsiskaityti su valstybe. Be to, teismui pateiktuose dokumentuose, VMI prie FM, nėra įrodymų, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos būtų atsiskaitinėta su kitais kreditoriais. Pareiškime dėl administracinės bylos iškėlimo, teigiama, kad atsiskaitinėjimą su kitais kreditoriais patvirtina atskaitingo asmens A. J. avansinių apyskaitų duomenys. Tačiau visa tai patvirtina, jog bendrovė laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-03-31 buvo įsiskolinusi VMI, tačiau su jokiais kitais kreditoriais iš jos sąskaitos nebuvo atsiskaitinėjama, tai ir negalėjo būti daroma, nes Kauno apygardos prokuroro nutarimu buvo taikytas visiškas kilnojamojo turto ir bankuose esančiose sąskaitose pinigų judėjimas - laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad byloje esant abejonių, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, t. y. būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu.

Bendrovės direktorius kaltinamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nesilaikymu, tačiau iš rašytinės bylos medžiagos bei proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J., veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

nutraukti pradėtą administracinę teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. J. atžvilgiu pagal 120 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Drozdienė