- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-2189-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07835-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- S. A., Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.4.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos E. G. pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – S. A., Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja E. G. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo G. D. mirties (duomenys neskelbtini) priimti. Nurodė, jog apie tėvo mirtį sužinojo tik 2014-09-06 atvykusi į Lietuvą. Nuvykusi pas notarą buvo informuota, jog visą tėvo palikimą priėmė pareiškėjos sesuo S. A.. Pareiškėja gyvena Kaliningrade, o Lietuvoje paskutinį kartą buvo tik 2007 m., kadangi neturėjo reikiamų dokumentų bei finansinių galimybių atvykti į Lietuvą. Sesuo jai nepranešė apie tėvo mirtį, nors ir žinojo pareiškėjos telefono numerį, kurį taip pat turėjo ir notarė R. B., tačiau apie pradėtą palikimo priėmimo procedūrą jai taip pat nepranešė. Pareiškėjos manymu, jos sesuo nuslėpė nuo notarės pareiškėjos gyvenamąją vietą. Tėvo G. D. palikimą sudaro neišmokėta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija – 343,06 EUR (1 184,52 Lt).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareikštu pareiškimu nesutinka. Taip pat nurodė, jog ji E. G. pasakė, jog tėvas G. D. yra miręs, kai ji buvo atvykusi 2014 m. rugsėjo mėnesį. S. A. nebuvo žinoma pareiškėjos gyvenamoji vieta Kaliningrade.
Suinteresuotas asmuo notarė R. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog po G. D. mirties (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure 2011-11-22 buvo užvesta paveldėjimo byla įpėdinės S. A. pareiškimo pagrindu, kuri be kita ko nurodė, kad turi ir seserį, kuri išvykusi iš Lietuvos Respublikos. Gyventojų registre pareiškimo priimti palikimą pasirašymo dienai duomenų apie E. G. nebuvo. Atsižvelgiant į tai, palikimą priėmė mirusiojo dukra S. A. ir 2012-02-08 jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Notarė prašė pareiškimą spręsti atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad palikimą priėmęs asmuo nenuslėpė fakto apie seserį. Priežastys, dėl kurių pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą priimti palikimo, notarei nežinomos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės – jos gyvenamoji vieta ne Lietuvos Respublikoje, neįrodyta finansinė padėtis bei asmens dokumento (paso) kurį laiką neturėjimas – nelaikytinos įrodytomis ir svarbiomis termino priimti palikimą po tėvo mirties praleidimo priežastimis. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 2007 m. iki 2014 m. nesidomėjo tėvu, gyvenančiu Lietuvoje, su juo nebendravo. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas pareiškėjos Rusijos Federacijos pasas, kuris išduotas 2012-12-12, tačiau netgi gavusi pasą, pareiškėja į Lietuvą atvyko tik 2014 m. Kitokių svarbių aplinkybių, galėjusių objektyviai ar subjektyviai sutrukdyti jai laiku kreiptis dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo pareiškėja nenurodė ir neįrodinėjo. Teismas laikė, jog pareiškėja pati savo pasyviais veiksmais sąlygojo palikimo priėmimo termino praleidimą. Suinteresuotas asmuo S. A. nesiekė nuslėpti nei G. D. mirties fakto, nei palikimo atsiradimo fakto. Teismas darė išvadą, kad termino palikimui po tėvo mirties priimti atnaujinimas pareiškėjai ir tokiu sprendimu sukeltos teisinės pasekmės būtų neproporcingos, neadekvačios kito sąžiningo suinteresuoto asmens S. A. interesams. Dėl to teismas negali pripažinti, kad pareiškėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežastys, įvertinus ir praleisto termino ilgą trukmę, yra įrodytos ir buvo svarbios ir dėl to atnaujinti terminą palikimui priimti (CK 5.57 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja E. G. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad apie tėvo mirtį sužinojo tik 2014 metais, atvykusi į Lietuvą iš Rusijos federacijos, kur gyvena. Prieš tai paskutinį kartą pareiškėja Lietuvoje buvo 2007 metais. Anksčiau atvykti į Lietuvą pareiškėja negalėjo, nes neturėjo pinigų, kadangi nuo 2008 m. yra pensininkė ir labai vargingai gyvena. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus, kad nuo 2007 iki 2014 metų gyveno Rusijos Federacijoje, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Suinteresuotas asmuo S. A. ir notarė žinojo pareiškėjos telefono numerį ir galėjo bei turėjo jai pranešti. Teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad nekėlė ragelio, kad nereiktų pranešti apie tėvo mirtį, tačiau teismas neatsižvelgė ir į šias aplinkybes. Pareiškėja vargingai gyvena ir jai yra labai svarbi jos palikimo dalis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B. prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. A. prašo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad ji savo pareigą informuoti paveldėjimo procedūrą atliekantį notarą apie visus asmenis, turinčius paveldėjimo teisę, įvykdė laiku ir tinkamai, todėl suinteresuoto asmens elgesys nebuvo kliūtis pareiškėjai įgyvendinti savo teises į paveldėjimą. Pačios pareiškėjos elgesys neatitiko atidumo, sąžiningumo ir rūpestingumo kriterijų. Ji nesidomėjo tėvu, buvo abejinga jo likimui ir poreikiams, net ir sužinojusi apie tėvo mirtį 2014-09-06, pareiškėja į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2016 m. gegužės mėnesį, t. y. po 21 mėnesio. Vizos į Lietuvą lietuvių kilmės asmenims išduodamos nemokamai, todėl apeliantės argumentai, kad ji neatvyko į Lietuvą dėl lėšų stygiaus vizai gauti, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) (redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 8 d.). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti grindė aplinkybėmis, kad gyvena Rusijos Federacijoje, o ne Lietuvoje, kad dėl dokumentų neturėjimo bei finansų trūkumo retai atvažiuoja į Lietuvą, nuo 2007 m. negalėjo prisiskambinti tėvui, sesuo tyčia nuslėpė tėvo mirties faktą, taip ir notarė, nors ir turėdama pareiškėjos telefono numerį, apie palikimo priėmimo procedūras nieko pareiškėjai nepranešė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra įrodytos ir svarbios bei sudarančios pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl jos pareiškimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, nors tik iš dalies pritardamas apylinkės teismo išvadoms, kad pareiškėja neįrodė buvus jos nurodytoms termino palikimui priimti praleidimo aplinkybėms, iš esmės sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškime nurodytos priežastys nėra svarbios ir nesudaro pagrindo termino atnaujinimui.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti dokumentai ir bylos dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, todėl apylinkės teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė šios aplinkybės, nėra pagrįsta. Tačiau tai yra vienintelė aplinkybė, kurią pareiškėja iš esmės įrodė pirmosios instancijos teisme. Visoms kitoms jos nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti, pagrįsti pareiškėja duomenų nepateikė. Tai, kad ji tik 2012 m. gavo Rusijos Federacijos pasą (ką patvirtina pateikta paso kopija), nepaaiškina, kodėl ji negalėjo dažniau į Lietuvą atvykti su Baltarusijos pasu, kurį turėjo nuo 1999 metų (ką patvirtina pateikta paso kopija), tačiau nuo 2007 iki tėvo mirties 2011 metais į Lietuvą atvykusi nebuvo, o gavusi Rusijos pasą 2012 m. į Lietuvą atvyko tik 2014 m. Apeliantė teigia, kad į Lietuvą negalėjo atvykti dėl sunkios savo turtinės padėties, kuriai pagrįsti pateikė pažymos (neišverstos į valstybinę kalbą) apie gaunamą pensiją 2014-2015 metais kopiją, tačiau šis laikotarpis nėra aktualus, nes palikimas atsirado 2011 metais, o apie 2011 m. buvusią apeliantės turtinę padėti byloje duomenų nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad esama turtinė padėtis nebetrukdo apeliantei dažniau atvykti į Lietuvą bylinėjimosi tikslais. Aplinkybės, kad jos sesuo turėjo pareiškėjos telefono numerį, kad slėpė tėvo mirties faktą, kad telefono numerį turėjo ir notarė, taip pat byloje nebuvo įrodytos, o objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėja neturėjo galimybės susisiekti su tėvu, byloje nustatyta nebuvo. Taigi iš esmės pareiškėja neįrodė, kad egzistavo jos nurodytos aplinkybės (išskyrus tai, kad gyvena Rusijos Federacijoje), kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė, jog pareiškėja pati savo pasyviais veiksmais sąlygojo palikimo priėmimo termino praleidimą, kam apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria. Taip pat svarbu pažymėti, kad pareiškėja net ir sužinojusi apie tėvo mirtį 2014-09-06, į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik 2016-03-07, kas taip pat patvirtina pareiškėjos pasyvumą.
Taip pat pažymėtina, kad apeliantės teiginiai, jog ji praleido terminą palikimui priimti dėl netinkamų suinteresuoto asmens S. A. veiksmų paveldėjimo procese, yra nepagrįsti, kadangi suinteresuotas asmuo S. A. paveldėjimo procedūrą atlikinėjusiai notarei pranešė, kad be jos yra dar vienas įpėdinis – E. G., taigi ji elgėsi sąžiningai ir nieko neklaidino, o pareigos rūpintis, kad pareiškėja laiku paveldėtų, suinteresuotas asmuo neturėjo. Taigi suinteresuoto asmens elgesys nebuvo kliūtis pareiškėjai įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad termino palikimui po tėvo mirties priimti atnaujinimas pareiškėjai ir tokiu sprendimu sukeltos teisinės pasekmės būtų neproporcingos, neadekvačios kito sąžiningo suinteresuoto asmens S. A., kuri rūpinosi ir prižiūrėjo tėvą (kas byloje paneigta nebuvo), interesams ir neprotingai, neteisingai pareiškėjos interesus priimti palikimą iškeltų aukščiau priėmusios palikimą sesers interesų, teisėtų lūkesčių, be to, tokiu sprendimu būtų toleruojamas nerūpestingas, atsainaus aukštąjį išsilavinimą turinčios ir, kaip pati nurodė, aktyvios pareiškėjos pasyvus elgesys laiku priimti palikimą ir paneigtas teisinio tikrumo bei vaikų rūpinimosi tėvais senatvėje principas.
Remdamasis tuo, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino pareiškėjos nurodytų įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, įvertinus ir praleisto termino ilgą trukmę, kaip svarbių ir sudarančių pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, dėl ko pagrįstai atmetė pareiškimą. Atskirajame skunde apeliantė nenurodė argumentų, kurie paneigtų tokias apylinkės teismo išvadas ar sudarytų pagrindą jomis abejoti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.