- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-506-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05870-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Euroelektronika“, "Euroelektronika" EURO-ALIARMAS
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroelektronika“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-11727-920/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euro-aliarmas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euroelektronika“ dėl įsiskolinimo priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroelektronika“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Euro-aliarmas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Euro-aliarmas“ 2017 m. kovo 17 d. ieškiniu ir 2017 m. gegužės 31 d. dubliku prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Euroelektronika“ 2 102,64 Eur įsiskolinimą, 756,95 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2012 m. balandžio 25 d. tarp ieškovės (subrangovo) ir atsakovės (rangovo) buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014 m. birželio 17 d. pasirašytas susitarimas Nr. 3, pagal kuriuos ieškovė įsipareigojo per sutartyje bei susitarimuose nustatytus terminus savo rizika ir lėšomis šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, tvarka ir pagal atsakingo projekto vadovo nurodymus, atlikti objektuose sutartus sistemų montavimo, instaliavimo, paleidimo, derinimo bei kitus suderėtus darbus ir perduoti pagal rangovo reikalavimus veikiančias sistemas rangovui, o rangovas įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti atliktų darbų rezultatus ir sumokėti sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotą darbų kainą. Visų išvardintų sistemų montavimo, testavimo, programavimo, kompiuterinio atvaizdavimo darbai, optikos virinimas numatyti objekte „Gamybos ir pramonės paskirties pastatas ((duomenys neskelbtini))“, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta, kad rangovo subrangovui mokėtina kaina yra nustatoma atskiruose šalių susitarimuose prie sutarties, įvertinant konkrečių darbų apimtis ir jų atlikimą (4.1 p.), o rangovas už atliktus darbus sumoka subrangovui per 45 darbo dienas po sąskaitos-faktūros ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto gavimo pagal faktiškai atliktus darbus, jei kitaip nebuvo nurodyta konkrečiame darbų atlikimo susitarime (4.2. p.). Vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovei nuolat po etapinių darbų atlikimo buvo teikiami daliniai (darbų) priėmimo ir perdavimo aktai (2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 29 d., 2014 m. rugsėjo 30 d.) bei išrašomos PVM sąskaitos faktūros (2014 m. birželio 30 d. EA Nr. 1344A, 2014 m. liepos 31 d. EA Nr. 1354, 2014 m. rugpjūčio 29 d. EA Nr. 1359, 2014 m. rugsėjo 30 d. EA Nr. 1370). Kurį laiką atsakovė atsiskaitinėjo su ieškove už atlikus darbus laiku ir tinkamai, tačiau 2014 m. pabaigoje, išrašius 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą EA Nr. 1384 2 102,64 Eur (7 260 Lt) sumai ir pateikus ją atsakovei kartu su 2014 m. spalio 31 d. daliniu priėmimo ir perdavimo aktu, atsakovė neatsiskaitė su ieškove ir liko skolinga. Atsakovės projektų vadovas priėmė dalinius priėmimo-perdavimo aktus, kuriuos perdavė ieškovės įgalioti asmenys. Atsakovės projektų vadovui 2014 metų lapkričio mėnesį į rankas buvo perduotas 2014 m. spalio 31 d. dalinis priėmimo-perdavimo aktas ir 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra EA Nr. 1384, priėmęs šiuos dokumentus, pinigų pagal sąskaitą-faktūrą sutartyje numatytais terminais nepervedė. Tuo pačiu projektų vadovas negrąžino subrangovo atstovams ir minėtų dokumentų su pastabomis, jog darbai neatlikti ar atlikti su trūkumais. 2014 spalio mėnesio daliniame priėmimo-perdavimo akte nurodyti darbai yra atlikti, tačiau už juos atsakovė neatsiskaitė. Pagal 2012 m. balandžio 25 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą subrangos sutartį Nr. 12-065 (ir ją lydinčius susitarimus) ieškovė, tik atlikusi darbus objekte, surašydavo dalinio priėmimo ir perdavimo aktus bei PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus. Darbai, kurie nurodyti 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje EA Nr. 1384 2 102,64 Eur (7 260 Lt) sumai ir 2014 m. spalio 31 d. daliniame priėmimo ir perdavimo akte yra atlikti, pati atsakovė yra perdavusi ieškovei medžiagas šiems darbams atlikti, tik atsisakė atliktus darbus priimti savo tylėjimu. Atsakovė, atsisakydama pasirašyti darbų priėmimo aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Tačiau to padaryta nebuvo. Subrangovas kaip sąžiningas asmuo, vadovaudamasis Sutartimi ir jos priedais, 2014 m. gruodžio 12 d. dar kartą kreipėsi į rangovą su raštu, kuriame aiškiai nurodė, kokie darbai yra atlikti ir paprašė sumokėti 2 102,64 Eur (7 260 Lt) įsiskolinimą. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad subrangovas atliko 2014 spalio mėnesio daliniame darbų perdavimo-priėmimo akte užfiksuotus darbus, o rangovas, vengdamas priimti darbus ir negrąžindamas subrangovui minėto dalinio darbų priėmimo-perdavimo aktus prisiėmė atsakomybę sumokėti subrangovui už 2014 spalio mėnesį atliktus ir tinkamai priduotus darbus. Sutarties 9.1.p. numatyta, kad atsakovei uždelsus su ieškove atsiskaityti ilgiau nei 30 kalendorinių dienų, atsakovė (rangovas) už kiekvieną kalendorinę dieną privalės mokėti ieškovei (subrangovui) 0,2 (dviejų dešimtųjų) procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos, jei nebuvo nurodyta kitaip konkrečiame darbų atlikimo susitarime. Kadangi atsakovė yra praleidusi prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovė, sutinkamai su CK 6.71 - 6.73 straipsniais, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatomis, prašė priteisti iš atsakovės ir 756,95 Eur netesybas, paskaičiuotas nuo 2102,64 Eur skolos už 180 kalendorinių dienų.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Euroelektronika“ 2017 m. balandžio 25 d. atsiliepimu ir 2017 m. birželio 27 d. tripliku su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog vienašališkai pasirašyto akto UAB „Euroelektronika“ niekada nėra nei gavusi, nei apie tokį vienašališką akto pasirašymą ji buvo informuota, todėl 2014 m. spalio 31 d. dalinis darbų perdavimo ir priėmimo aktas negali sukurti ir nesukuria jokių vienašalio perdavimo akto teisinių padarinių. Bet koks vėlesnis dalinio priėmimo ir perdavimo akto pasirašymas turi būti vertinamas kaip nesąžiningi ieškovės UAB „Euro-aliarmas“ veiksmai, kuriais siekiama neteisėtai pasipelnyti.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Euroelektronika“ 2017 m. birželio 27 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė teismo priteisti iš ieškovės UAB „Euro - aliarmas“ 7 030,04 Eur nuostolių atlyginimą, 2176,23 Eur delspinigius, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad 2012 m. balandžio 25 d. UAB „Euroelektronika“ (rangovas) ir UAB „Euro-aliarmas“ (subrangovas) sudarė Sutartį, o 2014 m. birželio 17 d. Sutartį papildė Susitarimu. Pagal Sutartį ir Susitarimą UAB „Euro-aliarmas“ įsipareigojo per Sutartyje bei Susitarimuose nustatytus terminus, t y. nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d., savo rizika ir lėšomis, Sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir pagal atsakingo projekto vadovo nurodymus atlikti objektuose sutartus sistemų montavimo, instaliavimo, paleidimo, derinimo: ir kitus suderėtus darbus ir perduoti pagal rangovo reikalavimus veikiančias sistemas rangovui, o UAB „Euroelektronika“ įsipareigojo Sudaryti būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti atliktų darbų rezultatus ir sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotą darbų kainą. Pagal Susitarimą UAB „Euro-aliarmas“ turėjo atlikti apsauginės signalizacijos (apsauginė signalizaciją, įeigos kontrolė, vaizdo stebėjimas), gaisro signalizacijos ir elektroninių ryšių montavimo, testavimo, programavimo, kompiuterinio atvaizdavimo bei optikos virinimo darbus. Šalys susitarė, kad bendra darbų kaina yra 66 550 Lt (19 274,21 Eur). UAB „Euro- aliarmas“ atliko darbų už 45 677,50 Lt (13 229,12 Eur) (3 630 Lt + 13 310 Lt + 13 310 Lt + 15 427,50 Lt = 45 677,50 Lt). Taigi buvo neatlikta darbų už 20 872,50 Lt (6 045,09 Eur) (66 550 Lt - 45 677,50 Lt = 20 872,50 Lt). Po Sutarties nutraukimo UAB „Euroelektronika“ Sutartyje numatytiems darbams pabaigti pasitelkė dar tris subrangovus: 2014 m. lapkričio 26 d. UAB „Euroelektronika“ su MB „Pirmonta“ sudarė subrangos sutartį Nr. 14-155 bei 2014 m. lapkričio 26 d. susitarimu Nr. 1 (prie 2014 m. lapkričio 26 d. subrangos sutarties Nr. 14-155) susitarė dėl vaizdo stebėjimo sistemos montavimo, paleidimo ir derinimo darbų atlikimo „Gamybos ir pramonės paskirties pastate ((duomenys neskelbtini))“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 26 d. UAB „Euroelektronika“ su UAB „Aukštuminių darbų sprendimai“ sudarė subrangos sutartį Nr. 14-156 bei 2014 m. lapkričio 26 d. susitarimu Nr. 1 (prie 2014 m. lapkričio 26 d. subrangos sutarties Nr. 14-156) susitarė dėl gaisro EEx daviklių montavimo, derinimo darbų atlikimu „Gamybos ir pramonės paskirties pastate ((duomenys neskelbtini))“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 2 d. UAB „Euroelektronika“ su UAB „IT Baltics“ sudarė subrangos sutartį Nr. 14-123 bei 2014 m. gruodžio 2 d. susitarimu Nr. 1 (prie 2014 m. gruodžio 2 d. subrangos sutarties Nr. 14-123) susitarė dėl LAN, apsaugos, praėjimo kontrolės sistemų montavimo, paleidimo, derinimo darbų atlikimo bei optikos virinimo „Gamybos ir pramonės paskirties pastate ((duomenys neskelbtini))“, esančioje (duomenys neskelbtini). Norint laiku suspėti pabaigti UAB „Euro-aliarmas“ nebaigtus darbus, UAB „Euroelektronika“ teko labai greitai ieškoti kitų subrangovų, o tai lėmė didesnes kainas ir UAB „Euroelektronika“ atsiradusius nuotolius. Sutarčių su kitais subrangovais už atliktus darbus bendra kaina sudarė 13 075,13 Eur (1 190,64 Eur + 6 938,72 Eur + 1 000 Eur + 2 000 Eur + 1 945,77 Eur = 13 075,13 Eur). UAB „Euro- aliarmas“ neatliktų darbų kaina sudarė 6 045,09 Eur. UAB „Euroelektronika“ patirtų nuostolių suma atitinka kainų skirtumą, kuris yra lygus 7 030,04 Eur (13 075,13 EUR-6 045,09 EUR = 7 030,04 EUR). Sutartyje UAB „Euro-aliarmas“ įsipareigojo pradėti ir baigti darbus Susitarime dėl konkrečių darbų atlikimo nustatytais terminais, iki 2014 m. lapkričio 24 d., tačiau UAB „Euro-aliarmas“ šio termino nesilaikė ir 2014 m. spalio 31 d. pateikdamas PVM sąskaitą faktūrą EA Nr. 1384 buvo atlikęs tik dalį Susitarime numatytų darbų, konkrečiai: dalinai buvo atlikti apsauginės signalizacijos, įeigos kontrolės, gaisrinės signalizacijos, LAN kabelių klojimo darbai. Neatlikti darbai sudarė nemažą dalį visų Susitarimu sulygtų darbų, t. y. UAB „Euro-aliarmas“ dar buvo neatlikęs vaizdo stebėjimo sistemos, gaisro signalizacijos sistemos, elektroninių ryšių sistemos darbų bei optikos virinimo darbų. Šių darbų UAB „Euro-aliarmas“ iš viso neatliko, taip praleisdamas 2014 m. lapkričio 24 d. nustatytą darbų atlikimo terminą. Sutartimi šalys susitarė, kad UAB „Euro-aliarmas“ privalo nedelsiant, UAB „Euroelektronika“ pareikalavus, atlyginti dėl jo kaltų veiksmų UAB „Euroelektronika“ padarytą bet kokią žalą, įskaitant ir UAB „Euroelektronika“ pagal sudarytas sutartis su užsakovu ar trečiaisiais asmenimis atlygintinus nuostolius, mokėtinas palūkanas ir netesybas. Tai reiškia, jog UAB „Euro-aliarmas“ nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų UAB „Euroelektronika“ turėjo teisę sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenims ir šiuo pagrindu reikalauti atlyginti patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas. Be to, pagal Sutartį UAB „Euro-aliarmas“ įsipareigojo praleidęs darbų atlikimo pagal šią sutartį terminus mokėti UAB „Euroelektronika“ 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo pavestų atlikti darbų vertės už kiekvieną pradelstą dieną ir netesybas.
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovė tris sutartis sudarė su subrangovais, nors sutartis su ieškove dar nebuvo nutraukta, o reikalaudama priteisti 7 030,04 Eur nuostolius ir delspinigius, remiasi įstatymo nuostata, prieštaraujančia faktinei padėčiai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovės UAB „Euro-aliarmas“ ieškinį patenkino visiškai, atsakovės UAB „Euroelektronika“ priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Euroelektronika“ ieškovei UAB „Euro-aliarmas“ 2 102,64 Eur skolą, 756,95 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 859,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 27 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, 86 Eur žyminį mokestį, 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 15,91 Eur procesines išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai.
Spręsdamas dėl ieškovės UAB „Euro-aliarmas“ ieškinio reikalavimų teismas nustatė, kad 2012 m. balandžio 25 d. tarp ieškovės (subrangovo) ir atsakovės (rangovo) buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. 12-065 (b. l. 11-15). 2014 m. birželio 17 d. tarp šalių pasirašytas susitarimas Nr. 3, pagal kurį ieškovė įsipareigojo per Sutartyje bei Susitarimuose nustatytus terminus savo rizika ir lėšomis šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis, tvarka ir pagal atsakingo projekto vadovo nurodymus, atlikti objektuose sutartus sistemų montavimo, instaliavimo, paleidimo, derinimo ir kitus suderėtus darbus ir perduoti pagal rangovo reikalavimus veikiančias sistemas rangovui, o rangovas įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti atliktų darbų rezultatus ir sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotą darbų kainą (b. l. 15-16). Ieškovei išrašius 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą EA Nr. 1384 2 102,64 Eur (7 260 Lt) sumai ir 2014 m. spalio 31 d. dalinį priėmimo ir perdavimo aktą, atsakovė neatsiskaitė su ieškove (b. l. 25-26). 2014 m. gruodžio 12 d. ieškovė kreipėsi į rangovą su raštu, kuriame paprašė sumokėti 2 102,64 Eur (7 260 Lt) įsiskolinimą (b. l. 28-30). 2015 m. kovo 27 d. ieškovė atsakovei nusiuntė priminimą, kuriame paprašė sumokėti 2 102,64 Eur (7 260 Lt) įsiskolinimą (b. l. 31). 2015 m. balandžio 16 d. atsakymu į 2015 m. kovo 27 d. priminimą atsakovė, remdamasi Sutarties 12.2. punktu, nutraukė Sutartį (b. l. 32). 2014 m. lapkričio 26 d. UAB „Euroelektronika“ su MB „Pirmonta“ sudarė subrangos sutartį Nr. 14-155 bei 2014 m. lapkričio 26 d. susitarimu Nr. 1 (prie 2014 m. lapkričio 26 d. subrangos sutarties Nr. 14-155) susitarė dėl vaizdo stebėjimo sistemos montavimo, paleidimo ir derinimo darbų atlikimo „Gamybos ir pramonės paskirties pastate ((duomenys neskelbtini))“, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 61-67, 97-98). 2014 m. lapkričio 26 d. UAB „Euroelektronika“ su UAB „Aukštuminių darbų sprendimai“ sudarė subrangos sutartį Nr. 14-156 bei 2014 m. lapkričio 26 d. susitarimu Nr. 1 (prie 2014 m. lapkričio 26 d. subrangos sutarties Nr. 14-156) susitarė dėl gaisro EEx daviklių montavimo, derinimo darbų atlikimu „Gamybos ir pramonės paskirties pastate ((duomenys neskelbtini))“, esančioje (duomenys neskelbtini). (b. l. 68-74, 84-86). 2014 m. gruodžio 2 d. UAB „Euroelektronika“ su UAB „IT Baltics“ sudarė subrangos sutartį Nr. 14-123 bei 2014 m. gruodžio 2 d. susitarimu Nr. 1 (prie 2014 m. gruodžio 2 d. subrangos sutarties Nr. 14-123) susitarė dėl LAN, apsaugos, praėjimo kontrolės sistemų montavimo, paleidimo, derinimo darbų atlikimo bei optikos virinimo „Gamybos ir pramonės paskirties pastate ((duomenys neskelbtini))“, esančioje (duomenys neskelbtini). (b. l. 75-83).
Vertindamas tarp šalių kilusį ginčą dėl 2 102,64 Eur įsiskolinimo priteisimo, teismas rėmėsi CK 6.694 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Nustatė, kad ieškovė atsakovei po etapinių darbų atlikimo teikė dalinius (darbų) priėmimo ir perdavimo aktus (2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 29 d., 2014 m. rugsėjo 30 d.) bei išrašė PVM sąskaitas faktūras (2014 m. birželio 30 d. EA Nr. 1344A, 2014 m. liepos 31 d. EA Nr. 1354, 2014 m. rugpjūčio 29 d. EA Nr. 1359, 2014 m. rugsėjo 30 d. EA Nr. 1370), atsakovė pagal pateiktus dokumentus su ieškove atsiskaitė (b. l. 17-24). Šalys šių aplinkybių neginčijo, todėl teismas pripažino pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad tokia nusistovėjusi atsiskaitymo tvarka tarp šalių atsakovei buvo priimtina (b. l. 103). Atsakovė negrąžino subrangovo atstovams 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros EA Nr. 1384 2 102,64 Eur (7 260 Lt) sumai ir 2014 m. spalio 31 d. dalinio priėmimo ir perdavimo akto su pastabomis, jog darbai neatlikti ar atlikti su trūkumais, t. y. atsakovė neįvykdė 2012 m. balandžio 25 d. subrangos sutarties 8.1. p. ir 11.4 p. reikalavimų. Atsakovės nurodytame tarp šalių vykusiame susirašinėjime, atsakovės teigimu įrodančiame, jog ieškovė netinkamai vykdė sutarties sąlygas, teismas nenustatė konkrečių aplinkybių, susijusių su 2014 m. spalio 31 d. dalinio priėmimo ir perdavimo akte nurodytais atliktų darbų trūkumais (b. l. 91-95). 2017 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu liudytoju byloje apklaustas atsakovės projekto vadovas V. S. pripažino, kad jokiame akte darbų trūkumai nebuvo užfiksuoti, nes bendravimas dėl darbų trūkumų su ieškove vyko telefonu bei elektroniniu paštu. Atsakovės pateiktos sutartys su kitomis įmonėmis neįrodo fakto, kad 2014 m. spalio 31 d. dalinio priėmimo ir perdavimo akte nurodyti darbai nebūtų atlikti. Nors ieškovė iki galo neįvykdė 2012 m. balandžio 25 d. subrangos sutarties, tačiau pateikė pakankamai pagrįstus paaiškinimus, kad tai padarė atsakovei atsisakius apmokėti 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą EA Nr. 1384. Atsakovė nutraukė 2012 m. balandžio 25 d. subrangos sutartį tik 2015 m. balandžio 16 d., nors ginčo dokumentai kartu su raštu dėl darbų priėmimo pagal bylos duomenis jai buvo išsiųsti 2014 m. gruodžio 19 d. (b. l. 30). Ieškovės nurodomą aplinkybę, kad Rangovo atstovui - projektų vadovui 2014 metų lapkričio mėnesį į rankas buvo perduotas 2014 m. spalio 31 d. dalinis priėmimo-perdavimo aktas ir 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra EA Nr. 1384, teismo vertinimu, patvirtina tarp šalių vykęs susirašinėjimas, kuriame 2014 m. gruodžio 15 d. atsakovės projektų vadovas nurodė sąskaitos už spalio mėn. apmokėjimo sąlygas (b. l. 95).
Spręsdamas dėl atsakovės UAB „Euroelektroninka“ priešieškinio reikalavimų teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo įrodyti aplinkybę, jog priešieškinyje nurodytas įmones buvo priversta samdyti ir turėjo joms sumokėti nurodytas sumas dėl ieškovės neatliktų darbų. Teismas pripažino, kad atsakovės pateiktos sutartys su kitomis įmonėmis (b. l. 61-86, 97-98), neįrodo fakto, jog 2014 m. spalio 31 d. dalinio priėmimo ir perdavimo akte ieškovės nurodyti darbai nebuvo atlikti. Nors ieškovė pripažįsta, kad iki galo neįvykdė 2012 m. balandžio 25 d. subrangos sutarties, tačiau pateikė pakankamai pagrįstus paaiškinimus, kad tai padarė atsakovei atsisakius apmokėti 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą EA Nr. 1384. Atsakovė negrąžino subrangovo atstovams 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros EA Nr. 1384 2 102,64 Eur (7 260 Lt) sumai ir 2014 m. spalio 31 d. dalinio priėmimo ir perdavimo akto su pastabomis, jog darbai neatlikti ar atlikti su trūkumais. Tai reiškia, kad atsakovė neįvykdė 2012 m. balandžio 25 d. subrangos sutarties 8.1. p. ir 11.4 p. reikalavimų. Atsakovė nenurodė konkrečių 2014 m. spalio 31 d. dalinio priėmimo ir perdavimo akte atliktų darbų trūkumų. Nurodydama, kad ieškovė iki galo neįvykdė 2012 m. balandžio 25 d. subrangos sutartyje nurodytų įsipareigojimų, atsakovė nepateikė į bylą duomenų, kurie leistų nustatyti, kokių konkrečiai darbų ieškovė neatliko. Ši aplinkybė neleidžia teismui neabejotinai nustatyti fakto, kad atsakovė su kitomis įmonėmis sudarė sutartis būtent ieškovės neatliktiems darbams pabaigti, o ne kitokios apimties darbams. Dėl to teismas nurodė, jog nėra galimybės nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovės neatliktų darbų ir atsakovės patirtų nuostolių dėl su kitomis įmonėmis sudarytų sutarčių. Be to, atsakovė sutartis su kitomis įmonėmis sudarė 2014 m. lapkričio 26 d. ir 2014 m. gruodžio 2 d., o subrangos sutartį su ieškove nutraukė jau po šių sutarčių sudarymo, t. y. 2015 m. balandžio 16 d.. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad trys sutartys su subrangovais buvo sudarytos ne nutraukus šalių sutartį, bet dar jai galiojant, tuo tarpu CK 6.258 straipsnio 5 dalis numato, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Todėl teismas sprendė, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas nurodytu teisiniu pagrindu negali būti tenkinamas, nes neatitinka CK 6.258 straipsnio 5 dalyje numatytų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Euroelektronika“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą, ieškovės UAB „Euro - aliarmas“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, patenkinti atsakovės UAB „Euroelektronika“ priešieškinį: priteisti iš ieškovės atsakovei 7 030,04 Eur nuostolius, 2 176,23 EUR delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas bei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismo išvados padarytos ydingai vertinant įrodymus, ignoruojant bylos faktines aplinkybes, joje esančią medžiagą bei pažeidžiant materialines ir proceso teisės normas. Nors atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškovės sutartimi prisiimtų darbų ir trečiųjų asmenų subrangos sutartimis prisiimtų darbų apimties sutapimą, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovės neatliktų darbų ir atsakovės patirtų nuostolių dėl su kitomis įmonėmis sudarytų sutarčių, todėl sprendė, jog atsakovė neįrodė dėl kokių konkrečiai ieškovės veiksmų atsakovė patyrė nuostolius.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę sumokėti už ieškovės neatliktus ir neperduotus, bei atsakovės nepriimtus darbus. Teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog darbai, už kuriuos buvo išrašyta 2014 m. spalio 13 d. PVM sąskaita-faktūra EANr. 1384, nebuvo atlikti. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog ieškovė atliko sąskaitoje nurodytus darbus: ieškovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei kartu su jais pateiktuose prieduose ar liudytojų paaiškinimais nepaneigė atsakovės į bylą pateiktų elektroninių susirašinėjimų tarp ginčo šalių, atsakovės ir trečiųjų asmenų sudarytomis sutartimis, darbų projektu ir liudytojų paaiškinimais pagrįstų faktinių aplinkybių, jog atsakovė nebuvo atlikusi darbų, už kuriuos ieškovė prašė priteisti neva susidariusį įsiskolinimą.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog ieškovė ne kartą iš atsakovės buvo gavusi pretenzijas dėl darbų trūkumų ir terminų nesilaikymo. Šį aplinkybė parodo UAB „Euro – aliarmas“ atsainumą į darbą, nebendradarbiavimą su UAB „Euroelektronika“ ir piktybišką sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pažeidžiant Sutartį ir Susitarimą prie Sutarties.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nevertino teismo posėdyje dalyvavusių liudytojų paaiškinimų, tokiu būdu pažeidė CPK teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino darbų projekto ir padarė klaidingą išvadą dėl darbų apimties ir tokiu būdu pažeidė CPK 181 straipsnio 1 dalies ir CPK 270 straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose numatytą pareigą motyvuoti savo atsisakymą vertinti dalyvaujančių asmenų nustatyta tvarka į bylą pateiktą įrodymą, taip pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Nesivadovaudamas atsakovės į bylą pateiktu darbų projektu teismas nepagrįstai sprendė, jog negalima neabejotinai nustatyti fakto, kad atsakovė su kitomis įmonėmis sudarė sutartis būtent ieškovės neatliktiems darbams pabaigti, o ne kitokios apimties darbams. Darbų apimtis buvo aiškiai apibrėžta darbų projekte, pagal kurį darbus vykdė tiek ieškovė, tiek jį pakeitę tretieji asmenys.
Pirmosios instancijos teismas ydingai interpretavo CK 6.258 straipsnio 5 dalį ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas neatitinka šiame straipsnyje numatytų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas per daug formaliai vertino CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąlygas, jas aiškino pažodžiui, neatsižvelgdamas į tikrąją šio straipsnio prasmę, kuri yra atlyginti nukentėjusiai šaliai šios patirtus nuostolius dėl kitos šalies sutarties pažeidimo ir atsiradusių kainų skirtumo dėl šią sutartį pakeičiančių sutarčių sudarymo.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra galimybės nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovės neatliktų darbų ir atsakovės patirtų nuostolių dėl su kitomis įmonėmis sudarytų sutarčių. Teismo argumentas, jog neįmanoma nustatyti, kokių darbų neatliko ieškovė ir kad būtent šiuos darbus baigė atlikti tretieji asmenys, yra nepagrįstas, nes apie šiuos darbus galima spręsti iš naujų su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių, priešieškinio, elektroninio susirašinėjimo bei liudytojo V. S. paaiškinimų.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Euro-aliarmas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Euroelektronika“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos priimtą teismo sprendimą bei priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo pateikimu.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog byloje nekilo ginčas dėl atsakovės neatsiskaitymo fakto su ieškove, pagal ieškovės pateiktą 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą EA Nr.1384 2 102,64 Eur sumai. Atsakovė bandė teigti ir įrodyti, kad darbai, už kurių atlikimą prašoma apmokėti, neatlikti, tačiau neįrodė šio fakto, nes toks faktas objektyviai neegzistuoja, juo labiau tiek šalių Sutartis, tiek įstatymai reglamentuoja atitinkamas taisykles kaip turi būti įforminami tiek atlikti darbai, tiek jų perdavimas, tiek nesutikimas su atliktais darbais, pretenzijų pareiškimas dėl nekokybiškų darbų ir pan. Priešingai, ieškovės elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad darbai atlikti, jame nurodoma, kad sumokės už atliktus darbus, jeigu bus vykdoma sutartis. Be to, atsakovė savo apeliaciniame skunde patvirtina, jog projektų vadovas V. S. yra daugybę kartų buvęs objekte (skundo 35 punktas), todėl mano, jog toks asmuo sutarties vykdymo metu privalėjo žinoti ir fiksuoti situaciją, jeigu ji neatitiko tikrovės. Nesant tokių rašytinių įrodymų, remtis tuo kaip bandymu paneigti nesamus dalykus teisminiuose ginčuose negalima, nes tai yra nesąžininga.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog atsakovės pateiktos sutartys su kitomis įmonėmis (b. l. 61-86, 97-98) neįrodo fakto, kad 2014 m. spalio 31 d. dalinio priėmimo ir perdavimo akte ieškovės nurodyti darbai nebūtų atlikti (sprendimo 11 p.). Nesant atsakovės užfiksuotų aktų dėl ieškovės neva darbų neatlikimo arba jų atlikimo apimties ir baigtumo procento, negalima kalbėti apie jų nebuvimą, kai ieškovė pagrindžia įstatymo leistinomis priemonės jų atlikimą. Ieškovė neginčijo byloje aplinkybės dėl visiškos sutarties įvykdymo/neįvykdymo, nes tai įvyko dėl atsakovės kaltės, tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė į bylą duomenų, kurie leistų nustatyti, kokių konkrečiai darbų ieškovė neatliko. Būtent tai galėtų būti atskaitos tašku atsakovės teikiamo priešieškinio pagrįstumui analizuoti, nes pasikliauti vien tik atsakovės teigimu apie nuostolių patyrimą dėl užbaigiamų darbų apimties ir kainos būtų neteisinga. Juo labiau, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog objektas priduotas, t. y. tik atsakovė kaip užsakovas turi ir galėjo pateikti į bylą statybų žurnalus, kur labai konkrečiai matytųsi ne tik konkretūs atlikti darbai, bet ir jų atlikimo konkretus laikas - tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės neatliktų darbų ir atsakovės patirtų nuostolių dėl su kitomis įmonėmis sudarytų sutarčių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama ieškovės apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.
16. Šioje byloje keliamas tinkamų įrodymų, įrodinėjimo pareigos įvykdymo ir tinkamo įrodymų vertinimo klausimas, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
17. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai juos įvertinęs ir nepažeisdamas procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą bei įrodymų vertinimą, pagrįstai nustatė sprendime nurodytas faktines aplinkybes ir sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė nepagrįstai nesumoka už ieškovės 2014 m. spalio mėnesį atliktus darbus, o atsakovė neįrodė, jog ji pagrįstai iš ieškovės reikalauja nuostolių atlyginimo, dėl ko pagrįstai ieškovės ieškinį patenkino, o atsakovės (apeliantės) pareikštą priešieškinį atmetė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Todėl teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų esminių argumentų.
19. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę sumokėti už ieškovės neatliktus ir neperduotus, bei atsakovės nepriimtus darbus, jis nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog darbai, už kuriuos buvo išrašyta 2014 m. spalio 13 d. PVM sąskaita-faktūra EA Nr. 1384, nebuvo atlikti, kadangi byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog ieškovė atliko sąskaitoje nurodytus darbus.
20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sutikti su tokiu apeliacinio teismo argumentu nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, t. y. ieškovės paaiškinimus, kad darbai buvo atlikti, jie fiksuoti akte; rašytinius įrodymus – aktą ir sąskaitą, kurie buvo pateikti atsakovės projektų vadovui V. S.; šio asmens, apklausto teisme liudytoju, pripažinimą, kad akte nurodytų darbų trūkumai nebuvo užfiksuoti; taip pat susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagą, iš kurios matyti, kad atsakovės projektų vadovas V. S. pripažino, kad jam 2014 m. spalio mėnesį atliktų darbų aktas perduotas, nurodė, kad už šiuos darbus bus sumokėta, jei tik ieškovės darbuotojai toliau dirbs (b. l. 25-26 ir 95). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kada atsakovės darbų vadovas elektroniniame susirašinėjime pripažino, kad jis yra gavęs darbų atlikimo aktą ir sąskaitą, nurodė, kad už atliktus darbus bus pagal sąskaitą sumokėta, negalima vertinti, kad darbų ieškovė neatliko ir jų neperdavė atsakovei, kaip kad teigia atsakovė.
21. Negalima, teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi šio teismo išvados, jog nėra galimybės nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovės neatliktų darbų ir atsakovės patirtų nuostolių dėl su kitomis įmonėmis sudarytų sutarčių, padarytos ydingai vertinant įrodymus, ignoruojant bylos faktines aplinkybes, joje esančią medžiagą, atsakovės į bylą pateiktus įrodymus apie tai, kad ieškovės sutartimi prisiimtus ir neatliktus darbus atliko tretieji asmenys pagal atsakovės su jais sudarytas subrangos sutartis.
22. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, tinkamai įvertino, kad nors atsakovė su trečiaisiais asmenimis ir sudarė subrangos sutartis dėl tokių pačių kaip ir su ieškove darbų atlikimo, tačiau tai padarė 2014 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, kada dar nebuvo nutraukta sutartis su ieškove (tai buvo padaryta tik 2015 m. balandžio 1 d.). Be to šis teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog atsakovė byloje nepateikė duomenų, kurie leistų nustatyti, kokių konkrečiai darbų ieškovė neatliko, dėl ko neįmanoma nustatyti, ar atsakovė sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis būtent ieškovės neatliktiems darbams baigti. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, turėjo pagrindą pripažinti, kad neįmanoma nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų (darbų nebaigimo) ir atsakovės nurodomų patirtų nuostolių, sudarant sutartis su kitais subrangovais, ir kad nepagrįstai atsakovė reikalauja priteisti jai nuostolius CK 6.258 str. 5 d. nustatytu pagrindu, t. y. teisės norma, nustatančia, kad jei šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.
23. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra galimybės nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovės neatliktų darbų ir atsakovės patirtų nuostolių dėl su kitomis įmonėmis sudarytų sutarčių. Teismo argumentas, jog neįmanoma nustatyti, kokių darbų neatliko ieškovė ir kad būtent šiuos darbus baigė atlikti tretieji asmenys, yra nepagrįstas, nes apie šiuos darbus galima spręsti iš naujų su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių, priešieškinio, elektroninio susirašinėjimo bei liudytojo V. S. paaiškinimų.
24. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovės vertinimu. Tiek naujai sudarytose sutartyse, tiek ir priešieškinyje nurodyti darbai nekonkrečiai, nėra paaiškinta, kokių konkrečių darbų neatliko ieškovė. Todėl sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad nesant atsakovės užfiksuotų aktų dėl ieškovės neva darbų neatlikimo arba jų atlikimo apimties ir baigtumo procento, negalima kalbėti apie jų nebuvimą. Būtent atsakovė nepateikė į bylą duomenų, kurie leistų nustatyti, kokių konkrečiai darbų ieškovė neatliko, nors kaip tik atsakovė, kaip užsakovas, turėjo ir galėjo pateikti į bylą statybų žurnalus, iš kurių labai aiškiai matytųsi ne tik konkretūs atlikti darbai, bet ir jų atlikimo konkretus laikas, tad būtų galima nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp ieškovės neatliktų darbų ir atsakovės patirtų nuostolių dėl su kitomis įmonėmis sudarytų sutarčių.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo pagrįstumo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų kolegija nepasisako.
26. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė įrodymus – sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą ( b. l. 187-188), iš kurių matyti, kad už advokato konsultacijas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 900 Eur. Ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistina ieškovei iš atsakovės (CPK 98 str.).
27. Iš atsakovės taip pat priteistinos 3,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Euroelektronika“ (j. a. k. 110474243) ieškovei UAB „Euro-aliarmas“ 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Priteisti iš atsakovės UAB „Euroelektronika“ (j. a. k. 110474243) 3,02 Eur (tris eurus ir 2 centus) procesinių dokumentų įreikimo išlaidas į valstybės biudžetą. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.