Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-34-780/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
1-34-780/2012
Teisminio proceso Nr.
1-72-1-00093-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
L. J.
Nukentėjusysis
N. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-34-780/2012(Proceso Nr. 1-72-1-00093-2011-7)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3.; (S) 1.1.8.2.; 1.2.9.9.; 2.3.6.4.5.;
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 5 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, kaltinamajam L. J., nukentėjusiajai N. I., viešame tei­siamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Res­pu­blikos pilietis, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, vidurinio išsilavinimo, gyv. Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pa­gal Lietuvos Respublikos bau­džiamojo kodekso (toliau BK) 164 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. vengė pareigos pagal 2007-05-25 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui ar teikti kitą būtiną materialinę paramą – nepilnametės V. I., gim. 1993 m. gegužės 22 d., išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki dukros V. I. pilnametystės, laikotarpiu nuo 2008-04-29 iki 2011-04-01, dėl ko susidarė įsiskolinimas N. I. ir Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamasis L. J. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad N. I. pažįsta, bendravo su ja prieš 20 metų, turėjo su ja intymių santykių, žino, kad ji buvo iškėlusi civilinę bylą jam dėl vaiko tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tačiau ši byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir jis nežinojo, kad iš jo buvo priteistas išlaikymas. Jis dalyvavo tik viename teismo posėdyje, nurodė teismui savo gyvenamosios vietos adresą, tačiau teismas šaukimus nuolat siuntė į jo buvusios gyvenamosios vietos adresą kur jis negyveno, todėl šaukimų jis negaudavo ir nedalyvaudamas teismo posėdžiuose nežinojo koks sprendimas priimtas. Nepamena kodėl nenuvyko DNR ekspertizės atlikimui. Patį sprendimą pirmą kartą pamatė atliekant šį ikiteisminį tyrimą, tačiau jo nuorašas jam niekada nebuvo įteiktas. Pripažįsta, kad apie priimtą sprendimą priteisti iš jo išlaikymą vaikui 2008 m. jį informavo policijos pareigūnai kai jis buvo iškviestas paaiškinimo surašymui, tačiau jis nenuvyko pas antstolę dėl šio sprendimo vykdymo, nes mano, kad jis turi būti supažindintas su sprendimu. Jis pripažįsta, kad nuo 2007 m. jis visą laiką dirba, daugiausiai pagal verslo liudijimą, ir gauna pajamas, tačiau išlaikymo neteikė todėl, kad nežinojo apie priimtą sprendimą, kurio jam niekas neįteikė, o ne todėl, kad vengė tą daryti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji N. I. parodė, kad kaltinamasis vengia išlaikyti jų vaiką, teismo sprendimo nevykdo, patvirtino, kad jis pats norėjo vaiko, žadėjo būti geru tėvu, su ja bendravo ir po vaiko gimimo, buvo priregistravęs ją tuo pačiu adresu kur gyveno pats, o į civilinės bylos teismo posėdžius jis neatvykdavo piktybiškai, atvykdavo tik po atvesdinimų, visą laiką nurodydavo tą patį adresą Karkazų rato g. Kaune, kur jam negalėdavo įteikti šaukimų nes ten jis negyveno. Kaltinamasis pats prašė atliki DNR ekspertizę civilinėje byloje, tačiau du kartus neatvyko į ekspertizės atlikimą. Apie priimtą ir antstolės vykdomą sprendimą kaltinamasis žinojo, tačiau apgaudinėjo ir antstolę.

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad L. J. nevykdo teismo sprendimo teikti išlaikymą vaikui, todėl pagal N. I. prašymą V. I. išlaikymas mokamas iš fondo lėšų (b.l. 5-7).

2007-05-25 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas patvirtina, kad L. J. yra pripažintas V. I. tėvu ir iš jo priteistas išlaikymas vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 29-30).

Iš antstolės raštų ir vykdymo metu priimtų dokumentų matyti, kad 2007-05-25 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas vykdomas priverstinai, tačiau išlaikymas neišieškomas, susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, L. J. nei karto nebuvo atvykęs pas antstolę, o vykdymo procese jam buvo skelbta paieška (31-36, 38-41, 43-59, 67).

2008-04-29 L. J. paaiškinimas policijai patvirtina, kad šio paaiškinimo surašymo metu jis buvo informuotas apie priimtą teismo sprendimą priteisti iš jo išlaikymą vaikui ir jis apie savo pareigą sužinojo, be to, jam buvo išaiškinta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 str. už vengimą išlaikyti vaiką (b.l. 42).

VSDFV SoDra pažyma patvirtina, kad L. J. nuo 2007 m. gegužės mėn. dirbo tiek įvairiose darbovietėse, tiek pagal verslo liudijimą (b.l. 63).

Civilinės bylos Nr. 2-881-54/2007, kurioje buvo priimtas sprendimas priteisti išlaikymą iš kaltinamojo, medžiaga patvirtina, kad L. J. dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose (2005-09-20, 2005-10-20 ir 2007-03-22), pats prašė skirti DNR ekspertizę, tačiau du kartus nenuvyko jos atlikti, o dėl savo gyvenamosios vietos pats klaidino teismą ir paiešką vykdžiusius policijos pareigūnus, nes visą laiką nurodydavo tokį savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo faktiškai negyveno ir negalėjo gauti šaukimų.

Vykdomosios bylos Nr. 0021/07/01383 medžiaga patvirtina, kad vykdant 2007-05-25 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dėl priteisto išlaikymo išieškojimo L. J. nei karto nebuvo atvykęs pas antstolę, siunčiami dokumentai jam nebuvo įteikti, jam buvo skelbiama paieška.

Kaltinamajam inkriminuotas BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Pagal suformuotą teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-7-68/2009, 2K-328/2011).

Tiek ištirta vykdomosios bylos medžiaga, tiek kiti šioje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad teismo sprendimas priteisti iš L. J. išlaikymą jo vaikui nėra vykdomas ir pats kaltinamasis pripažįsta, kad priteisto išlaikymo jis neteikia. Taip pat nekyla abejonių, kad kaltinamasis objektyviai gali teikti priteistą išlaikymą, nes įrodymai apie jo įsidarbinimus ir jo paties parodymai patvirtina, jog jis visą laiką dirba ir gauna pajamas, jo turtinė padėtis nėra tokia, kuri objektyviai neleistų jam vykdyti jo pareigos išlaikyti vaiką. Kaltinamasis neigia tik vieną būtiną baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą sąlygą – žinojimą apie savo pareigą teikti išlaikymą.

Savo nekaltumą kaltinamais grindžia tuo, kad jis nedalyvavo civilinės bylos nagrinėjime, kur buvo sprendžiamas jo tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo klausimas, nežinojo apie priimtą teismo sprendimą ir šis sprendimas jam nebuvo įteiktas, todėl jis nežinojo, kad turi pareigą išlaikyti vaiką. Tačiau atsižvelgiant į visų šios baudžiamosios bylos įrodymų visumą teismas pripažįsta, kad kaltinamojo parodymai prieštarauja ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumai, kuri paneigia jo versiją apie savo pareigos nežinojimą, ir leidžia pripažinti jį kaltu dėl vengimo išlaikyti vaiką, tačiau dėl trumpesnio vengimo laikotarpio nei inkriminuota kaltinamajame akte.

Visų pirma pabrėžtina, kad baudžiamosios teisės prasme sužinojimo apie pareigą išlaikyti vaiką būdas ir momentas nėra siejamas išimtinai tik su priimto teismo sprendimo nuorašo įteikimu asmeniui, kuriam tokia pareiga nustatoma. Sprendžiant klausimą ar asmuo kaltas dėl vengimo išlaikyti vaiką svarbu yra ne tai kokiu būdu jis sužinojo apie savo pareigą, o tai ar jis apie ją iš viso žinojo ir nuo kada sužinojo. Apie tokią pareigą sužinoti galima įvairiomis aplinkybėmis ir iš įvairių šaltinių. Minėtos civilinės bylos medžiaga patvirtina kaltinamojo parodymus, kad teismo sprendimas pripažinti jį tėvu ir priteisti išlaikymą buvo priimtas jam nedalyvaujant teismo posėdyje, kuriame civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės, todėl jis nebuvo paskelbtas pačiam L. J.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 straipsnio 1 dalį teismo sprendimo nuorašas posėdyje nedalyvavusiam L. J. buvo išsiųstas paštu, tačiau nebuvo įteiktas adresatui ir iki šiol yra civilinėje byloje. Jokie kiti šios baudžiamosios bylos įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis kada nors gavo šį teismo sprendimą. Tačiau tai nereiškia, kad šio teismo sprendimo neįteikimas kaltinamajam savaime reiškia, jog jis negali būti traukiamas atsakomybėn už šio sprendimo nevykdymą.

Kaip minėta, vykdymo procese buvo paskelbta L. J. paieška ir policijai jį suradus jis buvo informuotas apie priimtą teismo sprendimą ir apie šiuo sprendimu nustatytą jo pareigą teikti išlaikymą vaikui. Apie tai buvo surašytas minėtas 2008-04-29 L. J. paaiškinimas, kuriame ne tik užfiksuota, jog jis sužinojo apie savo pareigą, bet ir tai, kad jis buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 164 str. už šios pareigos nevykdymą, ir tai, kad jis įsipareigojo nuvykti pas antstolę dėl šio sprendimo vykdymo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu jis žinojo kokie reikalavimai jam buvo pareikšti ir pats prašė atlikti DNR ekspertizę jo tėvystei nustatyti, į tai, kad policija jo ieškojo ir šį paaiškinimą surašė dėl sprendimą vykdančio antstolio paskelbtos jo paieškos vykdant teismo sprendimą, akivaizdu, jog kaltinamasis po šios apklausos policijoje tikrai suvokė kuo pasibaigė minėta civilinė byla ir kokios pareigos jam atsirado priėmus sprendimą joje. Todėl tai, kad surašant 2008-04-29 L. J. paaiškinimą jam nebuvo įteiktas pats teismo sprendimo nuorašas nereiškia, kad kaltinamais po šios apklausos ir toliau nežinojo apie savo pareigą išlaikyti vaiką.

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad būtent nuo 2008-04-29 L. J. žino, jog turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, ir gaudamas pajamas bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo, nesąžiningai naudodamasis aplinkybe, kad teismo sprendimas jam nėra įteiktas.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais L. J. veiksmuose nustatyti visi vengimo išlaikyti vaiką sudėties požymiai, tačiau priimant nuosprendį patikslintinas šio trunkamojo nusikaltimo laikotarpis, o būtent nusikaltimo pradžios momentas. Kaltinamajame akte nurodoma, kad L. J. vengė išlaikyti vaiką nuo 2005-05-05, tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis negalėjo pradėti šios nusikalstamos veikos nuo nurodytos datos, nes tai yra vaiko motinos kreipimosi į teismą dėl kaltinamojo tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo data. Tuo metu vaiko tėvas iš viso dar nebuvo žinomas, todėl nukentėjusioji N. I. ir kreipėsi į teismą. Akivaizdu, kad baudžiamosios teisės prasme pareiga išlaikyti vaiką, kurio tėvas nežinomas, anksčiausiai gali atsirasti tik nuo tėvystės nustatymo momento jeigu apie tai iš karto sužino ir vaiko tėvas. Tuo tarpu jeigu tėvystė nustatoma nedalyvaujant vaiko tėvui, tai baudžiamoji atsakomybė jam galima nuo to momento kai jis sužino, kad yra pripažintas tėvu ir privalo teikti išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į šiuos argumentus pripažintina, kad kaltinamais L. J. vengė išlaikyti vaiką nuo sužinojimo apie savo pareigą momento, kurį patvirtina šios bylos įrodymai, t.y. nuo 2008-04-29, iki šios trunkamosios nusikalstamos veikos nutraukimo momento, t.y. ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2011-04-01.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra.

Kaltinamasis padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, laikomas neteistu, todėl remiantis BK 55 straipsniu jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį ir tikslus atitinka sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, kuri ir skirtina šiuo konkrečiu atveju.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad nėra nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę ir jo nesavikritišką požiūrį į padarytą nusikaltimą. Įvertinus šių aplinkybių visumą L. J. skirtina vidurkio dydžio bausmė (BK 61 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str.2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

nusprendžia:

L. J., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nuteisti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka