- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-102-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18898-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- UAB „Šiaulių būstas“
- Atsakovas
- L. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Šiaulių būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šiaulių būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Saulės valda“) ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratorius. Atsakovei nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nuosavybės teise priklauso buto, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu atsakovė, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų savininkė privalo proporcingai savo daliai apmokėti už šių objektų išlaikymui bei priežiūrai suteiktas paslaugas. Remdamasis tuo ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 154,25 Lt skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovė paaiškino, kad ginčo butu pradėjo disponuoti tik nuo 2011 m. rugsėjo 12 d., kai iš buto priverstinai buvo iškeldinti A. G. ir G. G.. 2011 m. gegužės 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi šie asmenys buvo įpareigoti ne tik išsikelti iš ginčo buto, bet ir sumokėti visus priklausančius mokėti komunalinius mokesčius (už elektrą, dujas ir kt.) pagal paslaugų tiekėjų išrašytas sąskaitas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatęs, kad prašoma priteisti skola susidarė už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d., o A. G. ir G. G. teismo patvirtinta taikos sutartimi įsipareigojo sumokėti visus mokesčius, susidariusius iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., už butą, konstatavo, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Kadangi ieškovas nesutiko atsakovų pakeisti, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Šiaulių būstas“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu atsakovė, kaip buto, esančio name – (duomenys neskelbtini), savininkė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu. Ši atsakovės pareiga yra besąlyginė ir imperatyvi. Bendro turto išlaikymo išlaidas atsakovė privalo mokėti nuo nuosavybės teisės įgijimo momento, o ne nuo to laiko, kai įgijo galimybę naudotis butu. Aplinkybė, jog atsakovė negyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute iki 2011 m. rugsėjo 12 d., teisiškai nėra reikšminga pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę apimčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. P. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškina, kad jai priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovė įgijo galimybę naudotis tik 2011 m. rugsėjo 12 d. Bet kuriuo atveju atsakovė su ieškovu nėra sudariusi jokių paslaugų teikimo sutarčių. Pastebėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi įpareigojo A. G. ir G. G. net tik išsikelti iš ginčo buto iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., bet ir sumokėti visus priklausančius mokėti komunalinius mokesčius pagal paslaugų tiekėjų išrašytas sąskaitas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nustatyta, kad ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 99 „Dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo“ buvo paskirtas gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriumi (b. l. 8-11). Atsakovės nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2009 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 15-16).
CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkams.
Ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. teikė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas. Už suteiktas paslaugas atsakovei įstatymo pagrindu atsirado prievolė proporcingai jos daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje apmokėti minėtų paslaugų teikimo išlaidas, t.y. 154,25 Lt.
Siekdama paneigti, jog ji turi prievolę atsiskaityti su ieškovu už pastarojo suteiktas paslaugas, atsakovė pateikė įrodymus (antstolio 2011 m. rugsėjo 12 d. iškeldinimo protokolą (b. l. 37), kad ji jai nuosavybės teise priklausančiu butu pradėjo disponuoti tik 2011 m. rugsėjo 12 d., kai iš buto priverstinai buvo iškeldinti A. ir G. G.. Taip pat į bylą buvo pateikta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2135-207/2011, kuria buvo patvirtinta atsakovės ir A., M. bei G. G. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią A. ir G. G. įsipareigojo sumokėti visus priklausančius mokėti komunalinius mokesčius, suteiktus butui (duomenys neskelbtini), pagal paslaugų tiekėjų išrašytas sąskaitas (b. l. 38-39). Tokia taikos sutarties sąlyga kvalifikuotina kaip skolos perkėlimas pagal skolininko ir skolos perėmėjo susitarimą – atsakovė savo skolinę prievolę ieškovui perkėlė A. ir G. G..
Pagal CK 6.116 straipsnio 1 dalį perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik gavęs kreditoriaus sutikimą. Kreditoriaus sutikimas dėl skolininko pasikeitimo yra būtina sąlyga susitarimui dėl skolos perkėlimo įsigalioti (CK 6.616 straipsnio 3 dalis). Įrodymų, kad prieš sudarant taikos sutartį, patvirtintą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi, atsakovė būtų pranešusi ieškovui apie skolos perkėlimą naujiems skolininkams, į bylą pateikta nebuvo. Ieškovo veiksmai – pareiškiant ieškinį atsakovei, atsisakant keisti atsakovus A. ir G. G., patvirtina, jog ieškovas su atliktu skolos perkėlimu nesutinka, todėl pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, nes atsakovės skolinė prievolė ieškovui kitiems asmenims perkelta nebuvo. Taigi neesant ginčo dėl ieškovo reikalavimo dydžio bei pagrįstumo, esant neginčijamai atsakovės įstatyminei prievolei apmokėti ieškovo suteiktas gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t.y. priteisiant iš atsakovės ieškovui tiek visą skolą, tiek palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pastebėtina, jog šiuo sprendimu iš jos priteistas sumas atsakovė turės teisę išsireikalauti iš A. ir G. G. remiantis pastarųjų taikos sutartimi prisiimta prievole.
Panaikinus sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso sumokėjo 70 Lt žyminio mokesčio (b. l. 6, 48) ir 71 Lt už apeliacinį skundą (b. l. 84). Šios sumos iš atsakovės ieškovui priteistinos visiškai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas perkant teisinės pagalbos išlaidas. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad ieškovas UAB „SKOLOS LT“ už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą sumokėjo 60 Lt (b. l. 4-5), už ieškinio – 181,50 Lt (b. l. 47, 49), šių išlaidų atlyginimas ieškovui priteistinas iš atsakovės. Įrodymų, kad būtų patyręs išlaidų dėl apeliacinio skundo parengimo, ieškovas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Šiaulių būstas“ (j. a. k. 144619514) 154,25 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (154,25 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 141 Lt žyminio mokesčio ir 241,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.