Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 16 d., 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,57 promilės), kai nustatytas vidutinis girtumo (neblaivumo) laipsnis, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą ir posūkio vingyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei susidūrė su priešinga kryptimi atvažiuojančia transporto priemone. Po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,14,127 punktų reikalavimus.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6. – 254 – 888/2015 medžiaga paaiškėjo, jog šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. J. yra buvęs Kauno apylinkės teismo teisėjos V. J. sutuoktinis, o taip pat yra Kauno apylinkės teismo darbuotojos – teisėjo padėjėjos I. J. artimas giminaitis, t.y. tėvas.

Pažymėtina, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nusišalinimo pagrindų ir nusišalinimo sprendimo tvarkos, todėl ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija. Kadangi tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl asmens pripažinimo kaltu padarius neteisėtą veiką, pagal analogiją taikytinos nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 57-61 str. normos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. 1 d. ir 2 d. reglamentuoja teisėjo nusišalinimo pagrindus. Šios įstatymo nuostatos įtvirtintos tam, kad kiekvienam asmeniui būtų garantuota teisė į nešališką teismą. Nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, būtent pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 5 d.). Taigi esant pagrindui abejoti teismo nešališkumu, teisėjas turi nusišalinti (LVAT 2007 m. spalio 2 d. nutartis Nr. N-444-1736-07).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, formuojamą teismų praktiką bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 59 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, jog teisėjas privalo nusišalinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. nurodytais pagrindais, nors teisėja ir neturi asmeniško šališkumo bylos baigtimi, tačiau siekiant pašalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti proceso dalyviams abejones dėl teisėjos nešališkumo, išankstinio subjektyvaus nusistatymo ar tendencingumo nagrinėjant bylą, teisėja nusišalina nuo minėtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla negali būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, todėl ji perduotina Kauno apygardos teismo pirmininkui, spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam Kauno apygardoje esančiam apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str., 59 str. 229 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 str., 280 str. 1 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str., 59 str., 229 str. 1d., 2 d. 1 p., 439 str.,

nutaria:

nusišalinti nuo administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., nagrinėjimo.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6. – 254 – 888/2015 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-09249-2014-3) perduoti Kauno apygardos teismo primininkui spręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo kitam apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.