- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-1057-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08375-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- K. P.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą antstolei V. Š. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. P. pateikė skundą antstolei V. Š. dėl antstolio veiksmų, o teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės V. Š. vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jose atliekamą išieškojimą iš turto: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su baldais, inventoriumi, treniruokliais, įranga, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas šis skundas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės V. Š. vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.
3. Teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimo pobūdį, argumentų turinį, padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės tikėtinai patvirtina skundo reikalavimo pagrįstumą, t. y. kyla tikėtinų abejonių dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje, kurioje atliekamas išieškojimas iš pareiškėjo nekilnojamojo turto išieškotojos akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių bankas naudai.
4. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tikėtina grėsmė, kad, nesustabdžius antstolės V. Š. vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynių metu bus parduotas pareiškėjo K. P. nekilnojamasis turtas, o gautos lėšos už parduotą turtą gali būti pervestos išieškotojui ir antstolė gali pasidengti savo apskaičiuotas galbūt nepagrįstai dideles vykdymo išlaidas, dėl to, tikėtinai patenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, o įvykdžius priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjo parduoto nekilnojamojo turto būsimo galbūt pareiškėjui palankaus procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti K. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pareiškėjas, prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus, nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjo interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus.
5.2. Vien dėl to, kad teismas nusprendė, jog egzistuoja tikėtina grėsmė, kad nesustabdžius antstolės vykdomose vykdomosiose vykdymo veiksmų antstolė pasidengs savo apskaičiuotas galimai nepagrįstai dideles vykdymo išlaidas, teismas nesilaikė proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų ir savo veiksmais nukėlė neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą.
5.3. Teismui taikant laikinąsias apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą, tikslinga išgirsti ne tik pareiškėjo teiginius, teismas gali išsireikalauti procesiniam sprendimui priimti vykdomąsias bylas, tai šiuo atveju padaryta nebuvo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą – atmesti K. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia taip pat ir sąžiningo išieškotojo AB Šiaulių bankas interesus.
6.2. Teismas skundžiamą nutartį priėmė nesusipažinęs su vykdomosiomis bylomis, neįvertinęs aplinkybės, kad skolininko K. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali turėti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, neįsitikinęs, ar skolininko prašymas yra skirtas apginti pažeistus skolininko interesus ir teises vykdymo procese, ar yra kaip priemonė vilkinti vykdymo veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo paduotas CPK 510 straipsnio 2 dalies tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato procedūrą, taikomą tuo laikotarpiu, kai asmuo pateikia antstoliui skundą dėl jo procesinių veiksmų ar neveikimo ir siekia, jog iki antstolio patvarkymo dėl skundo priėmimo būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iš skundo antstolei matyti, jog pareiškėjas antstolės prašė: panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su baldais, inventoriumi, treniruokliais, įranga, esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atšauktos; sujungti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) į vieną vykdomąją bylą. Pareiškėjas skundą motyvavo tuo, kad antstolė V. Š. yra užvedusi 5 vykdomąsias bylas, kuriose atliekamas išieškojimas iš tų pačių skolininkų, to paties išieškotojo naudai, išieškojimą nukreipiant į tuos pačius du nekilnojamojo turto kompleksus. Antstolė nepagristai tuo pačiu pagrindu dėl tų pačių šalių nukreipdama išieškojimą į tą patį turtą užvedė net 5 vykdomąsias bylas, kadangi taip yra nepagrįstai didinamos vykdymo išlaidos.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimui neįvykdyti. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
11. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
12. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas įrodė galbūt jam palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo grėsmę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tikėtina grėsmė, kad, nesustabdžius antstolės V. Š. vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose, varžytinių metu bus parduotas pareiškėjo K. P. nekilnojamasis turtas, o gautos lėšos už parduotą turtą gali būti pervestos išieškotojui ir antstolė gali pasidengti savo apskaičiuotas galbūt nepagrįstai dideles vykdymo išlaidas, dėl to tikėtinai patenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, o įvykdžius priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjo parduoto nekilnojamojo turto būsimo galbūt pareiškėjui palankaus procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Pažymėtina, jog, pagal CPK 611 straipsnio 3 dalį, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju teismas, nustatęs, kad antstolė neteisingai apskaičiavo vykdymo išlaidas, įpareigotų antstolę pareiškėjui grąžinti nuskaičiuotas nepagrįstas vykdymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu ir būtų šioje byloje nustatyta, kad antstolė nepagrįstai užvedė 5 vykdomąsias bylas ir galėjo pasidengti savo apskaičiuotas galimai nepagrįstai dideles vykdymo išlaidas (kurias pareiškėjas turėtų atskirai skųsti), galimai pareiškėjui palankaus procesinio sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir netaptų neįmanomas.
13. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi byla išnagrinėta ir pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestas. Minėtas procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo yra paduotas atskirasis skundas. Teismų praktikoje yra formuojama nuostata, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (pvz., Lietuvos apeliacinio tesimo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014, kt.). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, remiantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, skundžiant antstolės veiksmus civilinėje byloje Nr. 2YT-11092-1051/2017. Taip pat pažymėtina, kad priimant skundžiamą nutartį, nebuvo duomenų apie antstolės priimtą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, todėl tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės turėjo būti vertinamos kritiškai. Nustatyta faktinė aplinkybė, jog yra išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, pagal anksčiau nurodytą teismų praktiką sudaro prielaidas konstatuoti, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl galbūt pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo minėtoje (skundo dėl antstolės veiksmų) byloje. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog nėra ir šios būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtinai pagrįsto reikalavimo.
14. Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog ginčijama nutartimi klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas išsprendė netinkamai, taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjo nurodytais motyvais nebuvo pagrindo.
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas naikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo K. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.