- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- I-5724-554/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01024-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. balandžio 30 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo periodiškai laikant jį netinkamomis sąlygomis Ligoninėje laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4), atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 89–90) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad kaskart atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – Ligoninė) iš pareiškėjo paimdavo visus viršutinius rūbus ir padėdavo į sandėlį prieš pareiškėjo valią, o vietoj jų išduodavo pižamą (kelnes ir baltinius) ir striukę. Dėl to šaltuoju metų laiku pareiškėjas neturėjo galimybės išeiti į pasivaikščioti lauką. Teigė jog tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į Ligoninės administraciją, kad būtų suteikti viršutiniai rūbai, tačiau ši problema nebuvo sprendžiama. Išduodama pižama buvo ne pareiškėjo dydžio, per maža. Pareiškėjas jautėsi žeminamas, jautė nepatogumus dėvėdamas per mažą pižamą, kuri varžė judesius, jautėsi nepatogiai, žinodamas, kad išduota pižama yra dėvėta kitų žmonių.
Kamerose nebuvo radijo imtuvų, dėl to pareiškėjas negalėjo pozityviai leisti laisvalaikio, klausytis muzikos, radijo laidų. Kameros nebuvo aprūpintos virduliais. Dėl to pareiškėjas negalėjo pasidaryti valgyti, atsigerti virinto vandens, arbatos. Nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, tai lėmė intensyvesnius kalinimo pasekmių išgyvenimus. Nebuvo įrengto kambario maisto produktams laikyti, todėl pareiškėjas negalėjo įsigyti pakankamo kiekio maisto produktų, nes laikant netinkamoje temperatūroje maistas sugestų.
Nurodė, kad nuo 2016 m. birželio 14 d. pareiškėjas bandė atsiimti jo asmeninius vitaminus, kuriuos gavo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje iš artimųjų. Ligoninė 2016 m. liepos 12 d. atsakyme Nr. 7-489 nurodė, kad vitaminus pareiškėjas galės atsiimti atvykus į Ligoninę, tačiau nors buvo Ligoninėje ne kartą, rašė prašymus ir skundus, įstaiga vis tiek neatidavė pareiškėjui vitaminų. Ligoninė nesuteikia galimybės apsipirkti parduotuvėje, tam tikslui yra išduodami prašymai, į kuriuos surašomos prekės, tačiau nemažai prekių parduotuvė neturi, o galimybė nusipirkti panašių prekių nėra sudaroma.
Teigė, jog pareiškėjas, nepriklausantis drausmės grupei, buvo be pagrindo rakinamas kameroje, nebuvo suteikiama galimybė judėti korpuse, tai sukėlė pareiškėjui intensyvesnius suvaržymus nei nustato teisės aktai.
Ligoninėje nebuvo įrengtos virtuvėlės. Nebuvo sudaryta galimybė džiovinti rūbus, todėl pareiškėjas negalėjo jų išsiskalbti. Pareiškėjas nebuvo aprūpintas stalo žaidimais, nebuvo jokio laisvalaikio užimtumo. Įstaiga dušinėje neišduodavo atskiro rankšluosčio, o savo rankšluostį pareiškėjas turėjo tik vieną, tačiau jo nebuvo kur džiovinti. Taip pat einant į dušą nebuvo išduodamas muilas, duše nebuvo įrengta prausiklio dozatorių. Nebuvo įrengto dušo patalpos prieškambario, nusirengimo (apsirengimo) patalpos. Dėl to pareiškėjas negalėjo tinkamai užsitikrinti higienos. Kameroje nebuvo stalo. Pareiškėjui atvykus į Ligoninę iš jo nepagrįstai buvo paimti skalbimo milteliai, indai, kurie pareiškėjui buvo išduoti pataisos namuose. Naujų indų Ligoninė pareiškėjui nesuteikė.
Nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. buvo neteisėtai 5 dienas laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kadangi Ligoninė nutarė pareiškėją perkelti į Alytaus pataisos namus per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, o ne tiesiogiai į Alytaus pataisos namus. Todėl pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo nepagrįstai apsunkintos.
Ligoninė nepriima raštų visą darbo dienos laiką, pareigūnai kviečiant neateina, pareigūnai nepriima raštų juos registruojant nedelsiant bei duodant pasirašyti, priėmę raštus atrenka, kuriuos registruoti, o kuriuos ne. Dėl įstaigos aplaidumo pareiškėjas neteko galimybės 2019 m. kovo 28 d. paskambinti savo artimiesiems ir pranešti, kad yra ligoninėje, tai sukėlė daug nepatogumų.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė išgyvenimus, neteisėtą baudimą, nežmoniškas kalinimo sąlygas, jautėsi pažemintas.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 13–25) su pareiškėjo skundu nesutiko.
Nurodė, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. balandžio 27 d., nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 28 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 17 d., nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. kovo 30 d., nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 7 d., nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.
Nurodė, kad Ligoninė laikosi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai, striukės taip pat. Pacientų asmeniniai drabužiai (išskyrus drabužiai, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi Ligoninės daiktų sandėlyje. Asmeniniai viršutiniai drabužiai iš pareiškėjo paimti vadovaujantis jau aukščiau minėtomis Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės) 17 punkto nuostatomis. Pažymėjo, kad Ligoninės drabužiai - pižamos yra kokybiškos (pasiūta iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukštoje temperatūroje). Pižamos yra standartinių dydžių (56-tas dydis didžiausias). Pižamos pacientams keičiamos ne rečiau kaip kartą per savaitę, pižamos, kurios yra užterštos krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais keičiamos nedelsiant. Atkreipė dėmesį, kad Ligoninėje pižamų turima pakankamai, todėl tais atvejais, kuomet pacientai kreipiasi dėl galimybės pakeisti pižamą į kitą, ji pakeičiama. Nekokybiškos pižamos pacientams neišduodamos. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo išduota nekokybiška pižama nėra. Taip pat Ligoninė yra sudariusi specializuoto (sveikatos priežiūros ir kitoms panašaus profilio įstaigoms) skalbimo paslaugų sutartį Nr. CP089747 (toliau - Sutartis, todėl Ligoninėje naudojami skalbiniai yra skalbiami centralizuotai UAB „Kauno skalbykloje“. Šios Sutarties 15 punkte nustatyta, kad skalbinių apdorojimas skalbyklose turi užtikrinti pilną jų nukenksminimą, taikant šiluminę, šiluminę - cheminę skalbinių dezinfekciją. Ligoninėje kiekviename gydomajame korpuse yra skalbimo mašina, kurioje nuteistieji gali išsiskalbti savo asmeninius rūbus. Nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus Ligoninėje gydomojo skyriaus tvarkinio pareigose (pagal savo pareigybės aprašymus) pagal nuteistųjų (suimtųjų) prašymus ir esant poreikiu surenka ir gražina išskalbtus bei išdžiovintus, nuteistųjų (suimtųjų) asmeninius rūbus. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo teiginiai, kad Ligoninėje negalėjo išsiskalbti ir išsidžiovinti asmeninių drabužių yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.
Ligoninė visus naujai atvykusius nuteistuosius suimtuosius (nuteistuosius) supažindina su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis. Taip pat nuteistųjų dienotvarkė bei bendro pobūdžio informacija apie bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas patalpinami kiekvieno korpuso koridoriuose esančiuose informaciniuose stenduose ir prie taksofono bei laisvai prieinami kiekvienam nuteistajam, kuris vedamas pasivaikščioti ar prie taksofono. Pabrėžė, kad pareiškėjas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole pasirašytinai yra supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis ir įteikta Atmintinė, tai patvirtina Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas, kuriame yra pareiškėjo parašai.
Užtikrinant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punkto reikalavimus, Ligoninėje esantys pacientai laikomi lokalizuotuose korpusuose ir yra rakinami savo gyvenamosiose patalpose. Kiekvieno lokalizuoto pastato atskiroje patalpoje pacientams tik individualūs susitikimai su kviestiniais svečiais, laikinai išvykstantiems (ne ilgiau kaip 60 dienų) nuteistiesiems į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą Resocializacijos skyriuje programos taikomos tik tiek, kiek reikia užtikrinti pagrindinių nuteistųjų teisių įgyvendinimui (gali būti suteikti pasimatymai, telefoniniai skambučiai, prekinimas parduotuvėje ir pan.).
Šalies argumentai
Nuteistieji gali pasinaudoti biblioteka (pateikiant prašymą). Knygų sąrašas pateikiamas prašančiajam, kuris išsirenka norimą leidinį. Nuteistieji gauna periodinės spaudos, kuri pateikiama kiekvieną dieną. Palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais nuteistieji turi galimybę susirašinėdami laiškais ar susiskambindami telefonu, o gauti teisinę informaciją ar kitus duomenis - turi teisę kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistą su konkrečiu prašymu.
Nurodė, kad Ligoninėje pacientams išduodami įstaigos indai, todėl pareiškėjui kaip ir kitiems pacientams buvo išduoti Ligoninės indai, o pareiškėjo asmeniniai indai padėti į saugojimo patalpas.
Ligoninei taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Lietuvos higienos normos HN 47:2011). Lietuvos higienos normos HN 47:2011, 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Ši higienos norma nenustato reikalavimo kad palatose turi būti stalas. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 19 punktas nurodo, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla). Pažymėjo, kad minėti teisės aktai stalų palatose nenumato.
Atkreipė dėmesį, kad Ligoninėje esančias vertybes dažnai laužo ir gadina patys pacientai: pvz., sugadina elektros instaliaciją, išplėšia rozetes bei šviestuvus, radijo taškus ir panašiai. Ligoninės Turto valdymo skyriaus darbuotojai, atsakingi už tinkamą patalpose esančių įrenginių, inventoriaus ir baldų eksploataciją, esant būtinumui, organizuoja jų remontą.
Pabrėžė, kad Ligoninėje yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, todėl siekiant užtikrinti gydomųjų skyrių higieną, sterilumą ir tvarką bei prieinamumą prie paciento teikiant būtinąją medicinos pagalbą, patalpose, kietasis inventorius turi būti apribotas laikantis minimalių įrengimo baldais ir kitu kietuoju inventoriumi reikalavimų, užtikrinant pacientams galimybę būtiniems daiktams ir maisto produktams susidėti.
Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato reikalavimo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose pacientams maitinimą organizuoti valgyklose, pacientai maitinami palatose. Vadinasi, valgyklų įrengimas yra šių įstaigų prerogatyva. Pažymėjo, kad vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalies, Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 nuostatomis, Ligoninėje nuteistieji ir suimtieji laikomi atskirai/izoliuotai atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, ir kitas asmenines savybes.
Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 30.3 punktą Ligoninėje pacientams draudžiama laikyti maisto produktus ir gėrimus ne priskirtoje spintelėje, bei pagal 30.4. punktą - laikyti spintelėje maisto produktus ir gėrimus, kurie pagal gamintojo reikalavimus negali būti laikomi pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo (toliau - Higienos norma HN 134:2015) 16 punkte gyvenamajai patalpai nustatytą temperatūros režimą (ne mažesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C). Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas buvo sudarytos sąlygos maitintis jo gyvenamoje patalpoje, o leidžiamus maisto produktus galėjo laikyti, tam skirtoje spintelėje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo atžvilgiu Ligoninė nepažeidė teisės aktų, ko pasėkoje pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Ligoninėje pagal dienotvarkę pareiškėjas buvo vedamas į pasivaikščioti kiemelius. Todėl Ligoninės vertinimu, pareiškėjo deklaratyvūs pareiškimai, kad dėl Ligoninės išduotos netinkamos pižamos negalėjo pasivaikščioti gryname ore, negali būti vertinami ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
Nurodė, kad kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninės sąskaitos likutį, taip pat nustato, ar įvykdžius nuteistojo prašymą nebus viršyta pinigų suma, už kurią nuteistajam leidžiama per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą. Ligoninėje esanti parduotuvė dirba tik dvi dienas per savaitę, kai kurių maisto prekių galiojimo terminas labai trumpas, nežinomas tą dieną perkančiųjų nuteistųjų (suimtųjų) skaičius bei prekių poreikis, todėl parduotuvė ne visada gali turėti viso asortimento ir didelių prekių atsargų.
Šalies argumentai
Informavo, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 18 d. su skundu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių rūmus, kurie pagal kompetenciją persiuntė Ligoninei į kurį Ligoninė atsakė raštu. Pagal minėtą skundą buvo atliktas tyrimas kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjui rankšluostis buvo išduotas pasirašytinai, kitu ginčui aktualiu laikotarpiu duomenų, kad pareiškėjas prašė, o Ligoninė neišdavė rankšluosčio, duomenų nėra.
Ligoninėje dušo patalpos įrengtos remiantis Lietuvos higienos norma HN 47:2011, kuri numato, kad kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar dušas ir tualetas įrengiami šalia vienvietės palatos, tuomet jie gali būti įrengti kartu (vienoje patalpoje). Ligoninėje dušo kabinos įrengtos taip kad nuteistieji (suimtieji) prausiasi po vieną, kuriose yra pakankamai vietos persirengti, pasidėti (pasikabinti) drabužius. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad Ligoninėje higienos priemonės išduodamos kiekvienam nuteistajam (suimtajam) (jeigu jis yra nemokus) asmeniškai, Ligoninė neįrengdama dušo patalpose kūno ir plaukų prausiklių dozatorių, teisės aktų nepažeidė.
Informavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu visi pareiškėjos prašymai ir skundai buvo įteikti Reabilitacijos skyriaus specialistui ir užregistruoti tą pačią dieną.
Ligoninėje patikrinus turimą dokumentaciją nustatyta, kad pareiškėjo vitaminai perduoti konvojui, tai patvirtina Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo 2017 m. birželio 28 d. Nr. PS-8322 įrašai patvirtinti pareiškėjo parašu. Pareiškėjas pretenzijų neturėjo.
Pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. kovo 30 d.) suteikus visas medicinines paslaugas, jis 2018 m. kovo 30 d. buvo išrašytas iš Ligoninės. Pareiškėjui buvo suteiktos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, toliau jo laikyti Ligoninėje nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl 2018 m. kovo 30 d. (penktadienį) planiniu Viešojo saugumo tarnybos konvojumi per Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą tranzitu grąžintas į Alytaus pataisos namus. Ligoninės darbuotojai, organizuodami pareiškėjo konvojavimą (grąžinimą) tranzitu per Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą į Alytaus pataisos namus, vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis: Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 9.3 punktu, kuriuo yra leistinas nuteistųjų konvojavimas tranzitu į paskirties punktus, Įskaitos tarnybų darbo instrukcija, Konvojavimo taisyklėmis, Įsakymu patvirtintais suimtųjų/nuteistųjų konvojavimo maršrutais bei Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis. Todėl, Ligoninės nuomone, nėra pagrindo konstatuoti Ligoninės administracijos neteisėtus veiksmus šioje dalyje.
Nurodė, kad apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 5000 Eur neturtinės žalos suma.
Motyvuojamoji dalis
Administracinė byla dalyje nutrauktina, o kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, periodiškai laikant jį netinkamomis sąlygomis Ligoninėje laikotarpiu 2016 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1674-644/2018 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priėmė 2018 m. kovo 27 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi minėtą Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimas įsiteisėjęs. Teismas, įvertinęs nurodytą sprendimą, konstatuoja, kad administracinėje byloje Nr. I-1647-644/2018 pareiškėjas, be kita ko, kėlė ginčą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (paimtų ir negrąžintų vitaminų, neįrengtų stalų ir džiovyklų kamerose, neįrengto persirengimo kambario dušo patalpoje, neišduoto rankšluosčio, pareiškėjo raštų neregistravimo) Ligoninėje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d., t. y. analogišką ginčą (tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Todėl teismas sprendžia, kad administracinė byla dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų (paimtų ir negrąžintų vitaminų, neįrengtų stalų ir džiovyklų kamerose, neįrengto persirengimo kambario dušo patalpoje, neišduoto rankšluosčio, pareiškėjo raštų neregistravimo) Ligoninėje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. nutrauktina. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).
Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. balandžio 27 d., nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 28 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 17 d., nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. kovo 30 d., nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 7 d., nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. Pareiškėjo skundo 20 punkte „Dėl pretenzijų kildinimo laikotarpio“ nurodoma skundžiamo laikotarpio pradžios data – 2016 m. balandžio 30 d. (b. l. 4), todėl laikotarpis nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. šioje byloje nevertintinas ir byloje bus vertintini laikotarpiai nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 28 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. dėl tų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurios nepatenka į administracinės bylos Nr. I-1647-644/2018 nagrinėjimo apimtį, taip pat laikotarpiai nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. sausio 17 d., nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. kovo 30 d., nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 7 d., nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildina ir iš to, jog iš jo buvo paimti visi rūbai ir išduota pižama, kuri buvo plona ir su ja eiti į lauką buvo per šaltą. Nurodė, jog neturi kitų rūbų, todėl kentė nepatogumus, šaltį.
Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjui buvo išduodamos tinkamos pižamos bei žieminės striukės (b. l. 14 - 15).
Higienos normos HN 47-1:2012 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti.
Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 17 punktą infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą.
Ligoninė pateikė teismui pižamų pirkimo-pardavimo sutartį iš kurios matyti, jog pižamos pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui itin aukštoje temperatūroje (b. l. 49–52). Pacientams yra išduodamos striukės skirtos nešioti pagal sezoniškumą. Pagal Žieminių darbo rūbų (striukių) su įmonės logotipu pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 57-102 techninę specifikaciją su prailginta nugara, siekiant užtikrinti šilumą, rankogalių galuose iš vidinės pusės - papildomi trikotažiniai rankogaliai sulaikantys šilumą, kokybiškos (tvirtos dvigubos siūlės, tinkama skalbti pramoniniu būdu) (b. l. 54–58).
2019 m. kovo 28 d. suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole Nr. PS-5187 pareiškėjas buvo pareiškęs pretenzijas, kad pageidauja turėti asmeninius rūbus, taip pat nurodė, kad išduotos pižaminės kelnės per siauros (b. l. 30). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. teikė prašymą ligoninės direktoriui grąžinti jam kelnes arba išduoti viršutines kelnes, su kuriomis jis galėtų išeiti pasivaikščioti (b. l. 33). Į minėtą pareiškėjo skundą atsakovo atstovas atsakė 2019 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 7-273, kuriame nurodė, jog pareiškėjui atvykus į Ligoninę buvo išduoti Ligoninės viršutiniai drabužiai, su kuriais jis galėjo eiti pasivaikščioti (b. l. 34).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. prašymo tinkamai nemotyvavo, nenurodė, jog Ligoninės išduotos pižaminės kelnės netinkamos, o tik prašė išduoti kelnes, su kuriomis galėtų eiti pasivaikščioti. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo teigimu per siauros pižaminės kelnės buvo pakeistos, tačiau pažymėtina, jog 2019 m. kovo 29 d. prašyme pareiškėjas šios aplinkybės nenurodo, nekelia pretenzijų dėl pižaminių kelnių dydžio.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į byloje surinktą medžiagą, nesant jokių objektyvių įrodymų, jog Ligoninės išduoti pareiškėjui drabužiai neatitiko sezoniškumo ar buvo nekokybiški, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Ligoninės veiksmų.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog kamerose nebuvo radijo imtuvų, dėl to pareiškėjas negalėjo pozityviai leisti laisvalaikio, klausytis muzikos, radijo laidų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patirtintų, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktas numato, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Ligoninėje esančias vertybes, taip pat ir radijo taškus, dažnai laužo ir gadina patys pacientai. Ligoninės Turto valdymo skyriaus darbuotojai, atsakingi už tinkamą patalpose esančių įrenginių, inventoriaus ir baldų eksploataciją, esant būtinumui, organizuoja jų remontą (b. l. 17). Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas dėl neveikiančio radijo taško ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją ir atsakovas, žinodamas apie netinkamas kalinimo sąlygas nesiėmė priemonių ištaisyti trūkumams. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kameros nebuvo aprūpintos virduliais. Dėl to pareiškėjas negalėjo pasidaryti valgyti, atsigerti virinto vandens, arbatos.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 571 punktu, laikinai išvykstantiems iš pataisos įstaigos į Ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, leidžiama pasiimti greitai gendančių maisto produktų ir šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Vadovaujantis Taisyklių 76 punktu, nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Pagal bendrą tvarką elektrinio virdulio, jei gydymo Ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų turėti su savimi neleidžiama. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas trumpais laikotarpiais (nuo 3 iki 8 dienų), todėl jam nepriklausė turėti elektrinį virdulį. Todėl konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo.
Pareiškėjas nurodo, jog gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo stalo.
Lietuvos higienos normos HN 47:2011 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti įrengta spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 47:2011 nenumato stalo įrengimo Ligoninės gyvenamojoje patalpoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
Teigė, jog pareiškėjas, nepriklausantis drausmės grupei, buvo be pagrindo rakinamas kameroje, nebuvo suteikiama galimybė judėti korpuse, tai sukėlė pareiškėjui intensyvesnius suvaržymus nei nustato teisės aktai.
BVK 70 straipsnio 7 dalis nustato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punktas nustato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio (73¹.1. p.); kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus (73¹.2. p.). Šių taisyklių 73² punktas nustato, kad iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla.
Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nuteistieji gali būti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sąlygų. Pareiškėjas nenurodo, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sąlygų buvo nesilaikoma, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo nepagrįsto laikymo kameroje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, kambario maisto produktams laikyti, virtuvėlės. Pažymėtina, jog Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato virtuvėlių, laisvalaikio kambarių ir kambarių maisto produktams laikyti įrengimą būrių gyvenamuosiuose korpusuose. Kadangi pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas kamerų tipo patalpose, pareiškėjo argumentai dėl laisvalaikio kambario, kambario maisto produktams laikyti, virtuvėlės neįrengimo atmestini.
Pareiškėjas nurodo, jog Ligoninėje nebūdavo išduodamos higienos priemonės (muilas, rankšluostis).
Nuo 2017 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir aprūpinimą asmens higienos priemonėmis) tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139, patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, kurio 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Šio aprašo 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“, pagal kurį vyrams, laikomiems laisvės atėmimo vietose vieną kartą per mėnesį išduodamas 100 g. tualetinio muilo, 3 tualetinio popieriaus ritinėliai, 1 dantų šepetėlis bei 4 vienetai skutimosi peiliukų, kartą per du mėnesius – dantų pasta, bei kartą per tris mėnesius 400 g. skalbimo miltelių ir dezodorantas arba antiperspirantas.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, kurio 4 ir 5 punktai numato, jog higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad Ligoninėje nuteistųjų (suimtųjų), atvykusių į Ligoninę aprūpinimas higienos reikmenimis tvarka numatyta Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Apraše nustatyta, kad į Ligoninę iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar pataisos įstaigos atvykusiam pacientui apatinis trikotažas, batai ir higienos reikmenys išduodami tik nemokiam pacientui, o esant rašytiniam prašymui bei pacientui prašant - neatsižvelgiant ar jis mokus ar ne. Ligoninės gydomojo skyriaus slaugytoja ne vėliau kaip tą pačią dieną išduoda būtiniausius asmens higienoje naudojamus higienos reikmenis – tualetinį popierių (1 ritinėlis) ir muilo (100 g) (Aprašo 3,14 p.).
Iš paminėto teisino reglamentavimo matyti, kad higienos priemonės Ligoninėje išduodamos tik esant paciento prašymui.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 18 d. pareiškėjas teikė skundą Sveikatos apsaugos ministerijai, kuriame be kita ko nurodė, kad einant į dušą jam nebuvo suteiktas muilas, rankšluostis (b. l. 43). Ligoninės 2018 m. balandžio 9 d. rašte Nr. 7-257 nurodyta, jog vadovaujantis „patalynės, rankšluosčių ir pižamų išdavimo registravimo žurnalo“ įrašais, patalynė, rankšluostis ir pižama pareiškėjui buvo išduota pasirašytinai 2018 m. sausio 10 d. (b. l. 44–45). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateikta oficialia informacija. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjo 2018 m. sausio 18 d. skundas buvo pateiktas pareiškėjui išvykus iš Ligoninės, o duomenų, jog buvimo Ligoninėje metu pareiškėjas yra teikęs prašymus dėl muilo ir rankšluosčio išdavimo nėra, pareiškėjas taip pat nenurodo konkrečių atvejų, kuomet jis kreipėsi į Ligoninės personalą dėl higienos priemonių išdavimo ir jos jam nebuvo išduotos, nenurodo, todėl byloje konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, neišduodant pareiškėjui higienos priemonių nėra jokio teisinio pagrindo.
Pareiškėjo teigimu, duše neįrengtas persirengimo kambarys, neįrengti prausiklio dozatoriai.
Reikalavimai dušo patalpoms įtvirtinti Higienos normos HN 47:2011 32 ir 34 punktuose. Juose nurodyta, kad įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, dušas ar vonia pacientams turi būti įrengiami prie palatų, 1 dušas ar vonia turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiama bendra prausimosi patalpa, numatant ne mažiau kaip 1 dušą ar vonią 12 lovų. Kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar dušas ir tualetas įrengiami šalia vienvietės palatos, tuomet jie gali būti įrengti kartu (vienoje patalpoje). Higienos norma HN 47:2011 nenustato reikalavimų prie dušo patalpos įrengti persirengimo kambarį, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo aspektu.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie LR TM 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad kūno ir plaukų prausiklių dozatoriaus dušo patalpose įrengimai pagal poreikį. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Ligoninėje higienos priemonės išduodamos kiekvienam nuteistajam (suimtajam) asmeniškai, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai Ligoninėje neįrengti (b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai numato kūno ir plaukų prausiklio dozatorių įrengimą pagal poreikį, į tai, jog Ligoninėje higienos priemonės išduodamos pacientams asmeniškai, pareiškėjo argumentai dėl kūno ir plaukų prausiklio dozatorių neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nebuvo aprūpintas stalo žaidimais, nebuvo jokio laisvalaikio užimtumo.
Ligoninės resocializacijos skyriaus 2019 m. birželio 25 d. pažyma Nr. 19-298 pareiškėjas buvo gydomas 11 ir 12 korpusuose bei jam skirtas medikamentinis gydymas. Dėl sveikatos būklės, ligos indikacijų, infekcijų ir užkrečiamų prevencijos bei kontrolės tikslais, Ligoninėje nuteistieji (suimtieji) į bendras patalpas nevedami ir bendri užsiėmimai nėra organizuojami. Tačiau šie nuteistieji gali pasinaudoti individualiomis konsultacijomis, susitikti su atvykstančiais religinių bendruomenių atstovais, visuomeninių organizacijų savanoriais, gauti iš bibliotekos knygas, periodinę spaudą, spręsti kryžiažodžius, užsiimti individualia menine veikla ir kt. (b. l. 46–47). Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo laisvalaikio užimtumo suteikimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad Ligoninė nesuteikia galimybės apsipirkti parduotuvėje, tam tikslui yra išduodami prašymai, į kuriuos surašomos prekės, tačiau nemažai prekių parduotuvė neturi, o galimybė nusipirkti panašių prekių nėra sudaroma.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas minėtas aplinkybes dėsto abstrakčiai ir aiškiai neįvardija, kokius konkrečiai produktus jis pageidavo įsigyti Ligoninės parduotuvėje ir kokių produktų negalėjo įsigyti. Nesant konkrečių duomenų, ko pareiškėjas negalėjo parduotuvėje įsigyti, pagal abstrakčius pareiškėjo skundo teiginius negalima konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas neneigia, jog galimybė apsipirkti jam buvo sudaryta. Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs įsigyti pageidaujamų produktų ir dėl to jam kilo nepatogumų, ar dėl šių aplinkybių pareiškėjas būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją, byloje nėra.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog patyrė neturtinę žalą dėl to, kad atvykus į Ligoninę iš jo buvo paimti skalbimo milteliai, be to, nebuvo kur džiovinti rūbus, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės jų išsiskalbti.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Ligoninėje naudojami skalbiniai yra skalbiami centralizuotai. Nešvarūs skalbiniai yra perduodami UAB „Kauno skalbykla“, su kuria LAVL yra sudariusi skalbimo paslaugų sutartį Nr. CP089747 (b. l. 64 - 71). Šią aplinkybę patvirtina nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. vasario 23 d. raštas Nr. (2-22 4.80)2-7299 (b. l. 117–119). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti centralizuoto skalbimo paslauga, todėl pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo išsiskalbti rūbų atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad jam atvykus į Ligoninę iš jo nepagrįstai buvo paimti indai, kurie pareiškėjui buvo išduoti pataisos namuose, o naujų indų Ligoninė pareiškėjui nesuteikė.
Atsakovo atstovas informavo, kad Ligoninėje išduodami įstaigos indai, todėl pareiškėjui buvo išduoti Ligoninės indai, o pareiškėjo asmeniniai indai padėti į saugojimo patalpas (b. l. 17). 2019 m. kovo 29 d. pareiškėjas pateikė prašymą Ligoninės direktoriui grąžinti paimtą šaukštą, puodelį (b. l. 32). Į minėtą prašymą pareiškėjui buvo atsakyta, jog Ligoninėje visiems atvykusiems pacientams išduodami įstaigos plastikiniai indų komplektai (b. l. 34). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kaip nors išskirtas iš kitų atvykusių į Ligoninę nuteistųjų (suimtųjų) ir jam atvykus į Ligoninę nebūdavo išduoti indai ir, kad buvimo Ligoninėje laikotarpiu jis negalėjo valgyti, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo 2016 m. birželio 14 d. bando atsiimti savo asmeninius vitaminus.
Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-1647-644/2018, atmetė pareiškėjo argumentus dėl negrąžintų vitaminų, konstatavęs, kad iš 2017 m. birželio 28 d. nuteistojo asmens kratos protokolo matyti, kad pareiškėjui išvykstant iš Ligoninės vitaminai buvo perduoti konvojui. Byloje nėra duomenų, jog Ligoninėje iš pareiškėjo po to buvo paimti kokie nors medikamentai (vitaminai), pats pareiškėjas nurodo, jog vitaminų negali susigrąžinti nuo 2016 m. birželio 14 d., todėl pareiškėjo argumentai dėl vitaminų negrąžinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo raštų priėmimo ir registravimo laikytini deklaratyviais ir atmestini, kadangi iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Ligoninėje yra priimami ir registruojami pareiškėjo prašymai ir skundai, įstaiga juos nagrinėja ir tinkamai atsako pareiškėjui. Pareiškėjas nenurodo konkrečių pažeidimų atvejų, t. y. koks konkrečiai jo skundas buvo neregistruotas ar į jį neatsakyta. Pareiškėjo teiginys, kad dėl įstaigos aplaidumo pareiškėjas neteko galimybės 2019 m. kovo 28 d. paskambinti savo artimiesiems ir pranešti, kad yra Ligoninėje, tai sukėlė daug nepatogumų, dėl to teko skelbti badavimą, vertintinas kaip deklaratyvus, pareiškėjas nedetalizuoja, kuo pasireiškė jo nurodomas Ligoninės darbuotojų aplaidumas, be to, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo skelbtą bado akciją.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. buvo neteisėtai 5 dienas laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kadangi Ligoninė nutarė pareiškėją perkelti į Alytaus pataisos namus per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, o ne tiesiogiai į Alytaus pataisos namus. Todėl pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo nepagrįstai apsunkintos.
Nuteistųjų pristatymo į bausmės atlikimo vietą organizavimą ir vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1109 patvirtintas Nuteistųjų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 6 punkte nustatyta, kad dokumentai, susiję su nuteistųjų pristatymu į bausmės atlikimo vietą, įforminami ir nuteistieji konvojuojami Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Viešojo saugumo tarnybos planinius maršrutus, suderinęs su Kalėjimų departamentu prie Teisingumo ministerijos, tvirtina Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadas (Aprašo 5 p.). Nuteistuosius į laisvės atėmimo vietos ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato Viešojo saugumo tarnybos planinis konvojus (Aprašo 14 p.). Nuteistuosius terminuoto laisvės atėmimo bausme į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančią įstaigą pristato Viešojo saugumo tarnybos planinis konvojus (Aprašo 8 p.).
Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau - ir Konvojavimo taisyklės) 4 punktas nustato konvojaus rūšis: planinis, neplaninis, sutiktinis, procesinis, teisminis, ypatingasis. Nagrinėjamos bylos aspektu aktualūs yra: planinis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku (4.1 p.) ir neplaninis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nenustatytu maršrutu ar laiku (4.2 p.). Konvojavimo Taisyklių 216 punktas nustato, kad konvojuojamiesiems konvojuoti į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti skiriamas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių neplaninis konvojus. Organizuojant konvojuojamųjų konvojavimą į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, vadovaujamasi šių taisyklių nuostatomis.
Pagal Konvojavimo taisyklių 19 punktą, teisę skirti visų rūšių konvojus, numatytus šių taisyklių 4 punkte, turi: Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgose – šių pajėgų vadas, jo pavaduotojai arba pajėgų vado rašytiniu įsakymu įgalioti pareigūnai; konvojavimą atliekančios institucijos ar įstaigos vadovas, jo pavaduotojai arba įstaigos vadovo įsakymu įgalioti pareigūnai (19.1 p); kitų institucijų, specialiųjų tarnybų ar įstaigų (vykdančių konvojavimą) vadovai, jų pavaduotojai arba vadovo rašytiniu įsakymu įgalioti pareigūnai (19.2 p.). Jeigu nėra šių taisyklių 19 punkte nurodytų pareigūnų įsakymo, teisę skirti neplaninį ir procesinį konvojų turi Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių budėtojai tais atvejais, kai konvojuojamuosius būtina skubiai lydėti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas arba viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti arba skubiai konvojuoti į pareigūno, atliekančio ikiteisminį tyrimą, prokuroro ar teisėjo raštu nurodytas vietas (20 p.).
Konvojavimo paraiškos pateikimo tvarką ir terminus reglamentuoja Konvojavimo taisyklių 11-14 punktai. Jeigu konvojuojamuosius būtina skubiai pristatyti iš Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos į paskirties vietą, tai rašytinė paraiška vienu metu pateikiama Kalėjimų departamentui pavaldžiai įstaigai, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms ar teritorinės policijos įstaigos konvojavimo padaliniui. Šiuo atveju netaikomi šių taisyklių 11 punkte nurodyti paraiškos pateikimo terminai.
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Viešojo saugumo tarnybai tenka pareiga nustatyti planinius maršrutus, kuriais konvojuojami asmenys. Kaip minėta, neplaninio konvojaus organizavimo atvejai yra nustatyti Konvojavimo taisyklėse. LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 9.2 punktas nustatė, kad LAVL prireikus pristato (konvojuoja) pacientus į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau nenumatė pareigos organizuoti neplaninį konvojų asmeniui paleidžiamam (išrašomam) iš LAVL pristatyti atgal į pataisos įstaigą, kurioje jam nustatyta tvarka paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas iš Ligoninės buvo išrašytas 2018 m. kovo 30 d. (penktadienį). Nagrinėjamu atveju LAVL neturėjo pareigos pati konvojuoti pareiškėją į Alytaus PN, o teikė konvojavimo paraišką pagal Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 nustatytus planinius maršrutus, kuriais buvo konvojuojama: <...> Pravieniškių LAVL – Alytaus PN <...> (trečiadieniais), <...> Pravieniškių LAVL – Lukiškių TI-K <...> (trečiadieniais ir penktadieniais) ir <...> Lukiškių TI-K – Alytaus PN <...> (pirmadieniais ir ketvirtadieniais). Taigi, pareiškėjo išvykimo iš LAVL dieną – 2018 m. kovo 30 d. (penktadienis), planinis tiesioginis maršrutas iš LAVL į Alytaus PN nebuvo vykdomas.
LAVL paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims <...>. Nagrinėjamu atveju suteikus pareiškėjui reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, nelieka pagrindo asmens laikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl, nagrinėjamu atveju, pareiškėjui gydymą baigus, LAVL neturėjo pagrindo jį toliau laikyti sveikatos priežiūros įstaigoje. Nesant kitų ypatingų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti skirtas neplaninis konvojus, LAVL pagrįstai organizavo pareiškėjo išvykimą į bausmės atlikimo vietą (Alytaus PN) artimiausiu planiniu konvojumi per Lukiškių TI-K.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 9.3 punktą, vienas iš suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo į tardymo izoliatorių pagrindų yra įtvirtintas suimtųjų (nuteistųjų) vykimas tranzitu į paskirties punktus. Be to, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos 108 punktą, tranzitiniai suimtieji ir nuteistieji, perkeliami iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą, tardymo izoliatoriuje laikomi ne ilgiau kaip 10 parų. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo būti vežamas į Alytaus PN per Lukiškių TI-K, nepagrįsti. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
Nenustačius Ligoninės pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
administracinę bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų (paimtų ir negrąžintų vitaminų, neįrengtų stalų ir džiovyklų kamerose, neįrengto persirengimo kambario dušo patalpoje, neišduoto rankšluosčio, pareiškėjo raštų neregistravimo) Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 72 d. nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.