- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- I-1647-644/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00045-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laivės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
atsakovo atstovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei K. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laivės atėmimo vietų ligoninės, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. V. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 3-4).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-06-20 iki 2017-09-07 buvo kalinamas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad atvykus į Ligoninę, iš jo buvo paimtas maistas (avižiniai dribsniai ir arbata), barzdaskutė, vitaminai, virdulys. Vitaminai nebuvo grąžinti. Kamerose Nr. 104 ir Nr. 226 nebuvo stalo, džiovyklos, kabyklų drabužiams, patalpose trūko vėdinimo ir apšvietimo. Kadangi kamerose nebuvo stalo ir kėdės, nebuvo galimybės rašyti laiškų ir patogiai valgyti. Pareiškėjui buvo paskirta nuobauda už tai, kad rašė laišką gulėdamas ant palangės. Ligoninės dušinėje ir sanitariniame mazge nebuvo lentynėlių higienos priemonėms laikyti, persirengimo kambario, dubens drabužiams skalbti, dėl to kilo nepatogumų. Prieš einant praustis nebuvo išduotas rankšluostis ir apatiniai. Ligoninės pareigūnai neregistravo raštų. Dėl triukšmo kameroje ir iš koridoriaus kilo nepatogumų.
Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Ligoninėje jis skundu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tačiau patikrinimas pagal jo skundą buvo atliktas paviršutiniškai, pažeidimai nebuvo fiksuojami, o atsakyme į skundą buvo pateikta melaginga informacija. Tvirtino, kad Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui skundėsi dėl nešvaraus lango, neįrengtos ventiliacijos sanitariniame mazge, pelėsio. Neužfiksavus šių pažeidimų pareiškėjas negalėjo surinkti įrodymų.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atsiliepimu (b. l. 51-57) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad prieš darant visuminę asmens kratą, pareiškėjui buvo siūloma atiduoti draudžiamus daiktus, kaip tai numato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362. Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvituose yra pareiškėjo parašai, kurie įrodo, kad jis buvo supažindintas su perduodamų saugoti ir turimų daiktų sąrašais. Ligoninėje pacientui draudžiama turėti ir vartoti gydytojo nepaskirtus medikamentus, taigi vitaminai iš pareiškėjo buvo paimti, o jam išvykstant - perduoti konvojui. Pareiškėjas buvo laikomas Psichiatrijos skyriuje, kur elektros srovės nėra, todėl barzdaskutė iš pareiškėjo buvo paimta. 2017-06-21 pareiškėjas buvo išvestas pasivaikščioti į lauką, šie duomenys yra užfiksuoti Tarnybinių pranešimų apie budėjimą gydomajame skyriuje žurnale. 2017-08-30 pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti, kadangi į skyrių atvyko apie 17.00 val. Lietuvos higienos norma HN 47:2011 nenumato reikalavimo, kad palatose turi būti stalas, kėdė, virdulys, lentynėlė higienos reikmenims susidėti, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini. Teisės aktai taip pat nenumato prievolės dušuose įrengti lentynėles higienos reikmenims susidėti. Pareiškėjui atvykus į Ligoninę, jam buvo išduotas patalynės komplektas, drabužiai ir avalynė, o jo asmeniniai drabužiai buvo saugomi sandėlyje. Teisės aktai nereglamentuoja Ligoninei prievolės kamerų tipo patalpose įrengti džiovyklas ar išduoti indą drabužiams skalbti. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamos vandens temperatūros nepagrįsti, kadangi Ligoninėje yra įrengta karšto vandens tiekimo sistema. Pareiškėjo argumentus dėl per didelio triukšmo paneigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad pažeidimų dėl triukšmo lygio nebuvo nustatyta. Ligoninės kamerų tipo patalpose esančios spintelės yra kieto ir plataus paviršiaus, ant kurio galima rašyti, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad nėra kur rašyti, nepagrįstos. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.
Atsakovo atstovas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepimu (b. l. 32-34) ir atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad E. V. 2017-06-30 skundu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją nurodydamas, kad 2017-06-21 jis buvo patalpintas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Nr. 104 kamerą, kur sienos ir lubos padengtos pelėsiu, sanitarinis mazgas dvokia pelėsiu, langai purvini, su kraujo apnašomis, tualete netinkama ventiliacija. Pagal šį skundą 2017-07-21 Ligoninėje buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu nustatyta, kad Nr. 104 palatoje (tualete ir kameroje) pelėsio nėra, langai švarūs, tualete įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Pareiškėjo argumentai, kad specialistai dirbo šališkai ir nefiksavo pažeidimų, yra nepagrįsti. Operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus. Patikrinimą atliko trys Kauno departamento specialistai, patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti patikrinimo akte. Byloje nėra duomenų, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai veikė netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) (pareigūnų) galimai neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2017-06-20 iki 2017-09-07 jam kalint Ligoninės kamerose netinkamomis sąlygomis bei dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) (pareigūnų) galimai neteisėtų veiksmų atliekant patikrinimą Ligoninėje pagal pareiškėjo skundą ir atsakant į pareiškėjo skundą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų veiksmų
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas E. V. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo laikomas šiais laikotarpiais: nuo 2017-06-21 iki 2017-06-28 - Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 104 ir nuo 2017-08-30 iki 2017-09-06 - Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 226.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad kameroje buvo nešvarus langas, sanitariniame mazge neįrengta ventiliacija, patalpose ant sienų ir lubų buvo pelėsis, trūko apšvietimo.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 34, 35 punktus, gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, asmenims turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, į bylą pateikti duomenys apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus Ligoninės kamerose paneigia pareiškėjo argumentus dėl susikaupusio pelėsio, netinkamo vėdinimo, nešvarių langų. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. liepos 28d. patikrinimo akto Nr. PA.2-954(16.3.187.2.12/2.13) (b. l. 37-41) matyti, kad atlikus patikrinimą kameroje Nr. 104 pažeidimų nenustatyta, t. y. pelėsio nėra, kameros langai švarūs, tualete įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Teismas taip pat pažymi, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio patalpose.
Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą ginčo laikotarpiu, tačiau, teismas pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Pareiškėjo argumentai apie kameros apšvietimą ginčo laikotarpiu yra pagrįsti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone ir nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, o jo argumentai dėl netinkamo kameros netinkamo vėdinimo, apšvietimo, susikaupusio pelėsio, nešvarių langų laikytini deklaratyviais ir atmetami.
Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerose nebuvo stalo, džiovyklos, kabyklų, sanitariniame mazge – lentynėlės higienos priemonėms laikyti, dušinėje – indų drabužiams skalbti. Pažymėjo, kad neturėjo kur rašyti laiškus, o dėl rašymo ant palangės gavo nuobaudą.
Lietuvos higienos normos HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti įrengta spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Remiantis bylos duomenimis, kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, yra aprūpintos lovomis, daiktų spintelėmis, drabužių spintomis (b. l. 7-9). Lietuvos higienos norma HN 47:2011 stalų, kėdžių, suoliukų, veidrodėlių ir lentynėlių įrengimo Ligoninės gyvenamojoje patalpoje nenumato, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Kita vertus, atsakovo atstovo teigimu, Ligoninės kamerų spintelės yra pritaikytos valgymui ir rašymui, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjui nebuvo pagrindo rašyti laiškus ant palangės. Be to, kaip matyti iš Ligoninės direktoriaus 2017-06-30 nutarimo Nr. NB-309 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, pareiškėjui drausminė nuobauda - papeikimas - buvo skirta ne už laiškų rašymą, kaip pareiškėjas nurodo skunde, bet už gulėjimą ant palangės ir nereagavimą į pareigūnų nurodymus nulipti (b. l. 10).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Ligoninėje nuteistiesiems sudaryta galimybė kartą per savaitę nusiprausti po dušu, dušų patalpose yra įrengtos persirengimo patalpos (b. l. 7-9). Asmeniniai apatiniai ir viršutiniai drabužiai Ligoninėje skalbiami centralizuotai, be to, prie palatų yra įrengtos automatinės skalbyklės. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo aprūpinimo baldais ir inventoriumi iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas tvirtino, jog dušinėje nebuvo karšto vandens, tačiau iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad karšto vandens tiekimo sistema ir karštas vanduo yra tiekiamas centralizuotai. Byloje taip pat nenustatyta, kad karšto vandens tiekimas Ligoninėje būtų nutrūkęs, o pats pareiškėjas skunde nedetalizavo ir aiškiai nenurodė, kada konkrečiai pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu dėl karšto vandens netiekimo, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėjas taip pat skundėsi dėl didelio triukšmo, kuris sklido iš koridoriaus. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentus šioje dalyje paneigia atsakovo atstovo į bylą pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atlikti aplinkos triukšmo tyrimų duomenys, iš kurių matyti, kad ekvivalentinis garso slėgio lygis patikrinimo metu atitiko Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (b. l. 76-81).
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad atvykus į Ligoninę iš jo buvo paimta barzdaskutė ir elektrinis virdulys.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punktą, barzdaskutė ir elektrinis virdulys patenka į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, todėl atsakovo atstovas neturėjo pagrindo iš pareiškėjo paimti minėtus daiktus. Kita vertus, iš 2017-06-21 ir 2017-08-30 pareiškėjo kratos protokolų ir perduodamų saugoti daiktų kvitų (b. l. 67-69) matyti, kad barzdaskutę ir virdulį pareiškėjas atidavė saugojimui, o asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu iš pareiškėjo nieko nebuvo paimta. Atsižvelgiant į tai, kad minėtus daiktus pareiškėjas atidavė saugojimui, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl paimtos barzdaskutės ir virdulio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas skundžiasi, kad atvykus į Ligoninę, iš jo neteisėtai buvo paimtas maistas (avižiniai dribsniai ir arbata).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nustatyta, kad gydytojui rekomendavus, nuteistiesiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistojo atsivežti maisto produktai, kurių vartoti jam nerekomenduoja gydytojas, sunaikinami. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie gydytojo rekomendacijas dėl minėtų maisto produktų vartojimo, todėl pareiškėjo argumentai, jog iš jo nepagrįstai buvo paimti maisto produktai, atmetami.
Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017-02-28 įsakymu Nr. V-39 30.2 punktą, pacientui draudžiama turėti ir vartoti gydytojo nepaskirtus medikamentus. Nesant byloje duomenų, kad minėtus medikamentus pareiškėjui skyrė gydytojas, jo argumentai, jog vitaminai iš jo buvo paimti be pagrindo, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl paimtų medikamentų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas tvirtina, kad vitaminai jam nebuvo grąžinti, tačiau iš 2017-06-28 nuteistojo asmens kratos protokolo (b. l. 69) matyti, kad pareiškėjui išvykstant iš Ligoninės vitaminai buvo perduoti konvojui, o pareiškėjas pretenzijų neturėjo.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad atvykus į Ligoninę pareigūnai neišvedė jo pasivaikščioti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio nuostatos garantuoja asmens teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.
Remiantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-30 patvirtinta nuteistųjų dienotvarke, nuteistųjų pasivaikščiojimai trunka nuo 9.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.15 val. iki 17.30 val. (b. l. 70). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-06-21 pareiškėjas į Ligoninę atvyko apie 14.00 val. ir buvo išvestas į pasivaikščiojimų kiemelį nuo 16.25 val. (b. l. 61). 2017-09-30 pareiškėjas į Ligoninę atvyko apie 17.00 val. ir į kiemelį nebuvo išvestas, kadangi pagal nustatytą dienotvarkę pasivaikščiojimų laikas jau buvo pasibaigęs. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl nesuteiktų pasivaikščiojimų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas nurodo, kad gydymosi Ligoninėje metu jam nebuvo išduoti drabužiai, rankšluostis.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą, infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose.
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Ligoninėje laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl pareiškėjui atvykus į Ligoninę pagal nustatytą tvarką buvo išduotas patalynės komplektas, drabužiai ir avalynė. Pareiškėjo asmeniniai drabužiai buvo saugomi Ligoninės daiktų sandėlyje. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis dėl pareiškėjo aprūpinimo patalyne, drabužiais, avalyne, todėl jais remiasi.
Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad Ligoninėje yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje yra dezinfekuojamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės). Kaip matyti iš bylos duomenų, nešvarūs Ligoninės skalbiniai perduodami UAB „Kauno skalbykla“, kuri pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. CP089747 atlieka skalbimo paslaugas (b. l. 82-88). Byloje nėra duomenų, jog sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi.
Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti argumentai apie pareiškėjui išduotą patalynę, drabužius ir avalynę, atliktus dezinfekavimo darbus bei sutartinius įsipareigojimus dėl drabužių skalbimo, paneigia pareiškėjo argumentus, jog jis nebuvo aprūpintas švariais drabužiais ir patalyne.
Pareiškėjas skunde taip pat reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (neregistravo raštų, aplaidžiai atliko pareigas), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pareigūnų veiksmų
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas E. V. 2017-06-30 skundu (b. l. 35) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kuriame nurodė, kad 2017-06-01 jis buvo patalpintas į kamerą Nr. 104, kurioje ant lubų ir sienų buvo pelėsis, iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, kameros langai nešvarūs, patalpoje nėra ventiliacijos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento direktorius 2017-07-21 Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiosioms specialistėms T. B. ir V. U. bei Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei N. M. pavedė atlikti operatyviąją kontrolę pagal pareiškėjo skundą (b. l. 36). Patikrinimo tikslas – įvertinti pareiškėjo minimų faktinių aplinkybių atitiktį Lietuvos higienos normų reikalavimams. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktos operatyvios kontrolės metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad palatoje Nr. 104 pelėsio nėra, patalpos langai švarūs, tualete įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes buvo konstatuota, kad kameroje pažeidimų nėra.
Apie atliktos operatyvios kontrolės rezultatus pareiškėjas buvo informuotas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento 2017-07-31 raštu (b. l. 5-6). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakymas pareiškėjui iš esmės paremtas 2017-07-28 patikrinimo aktu Nr. PA.2-954(16.3.187.2.12/2.13) (b. l. 37-41).
Remdamasis byloje surinktais duomenimis, teismas sprendžia, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, pagal pareiškėjo 2017-06-30 skundą, atliko išsamų patikrinimą, įvertino visas pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, raštu išsamiai atsakė į pareiškėjo skundą, todėl spręsti, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neveikė taip, kaip privalėjo veikti, nėra jokio pagrindo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsakymas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai buvo šališki ir nefiksavo pažeidimų. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centro specialistai pažeidimų nefiksavo, laikytini deklaratyviais, todėl atmetami.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais išgyvenimais ir nepatogumais. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijų (Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro) ar jų darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.